| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Niostveto ir Lihulto kultūros | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | pietinė Norvegija, vidurio Švedija | |||||
| Ist. regionas | pietų Skandinavija | |||||
| Amžius | mezolitas | |||||
Niostveto ir Lihulto kultūros – dvi artimai susiję mezolito archeologinės kultūros Skandinavijoje. Jos norvegiškasis variantas yra vadinamas Niostveto kultūra (norv. Nøstvetkulturen), o švediškasis – Lihulto kultūra (šved. Lihultkulturen).
Arealas
Kultūros išsivystė iš Fosnos kultūros. Ankstyvoji kultūrų fazė (VIII–VII tūkst. pr. m. e.) yra vadinama Sandarnos kultūra. Lihulto kultūra VII – IV tūkst. pr. m. e. buvo paplitusi pietinėje Švedijoje, o Niostveto kultūra – Norvegijos pietinėje ir pietvakarinėje dalyse, iki pat Triondelago šiaurėje.
Į pietus nuo šių kultūrų (Danijoje ir Skonelande) buvo Kongemozės kultūra, kurią VI tūkst pr. m. e. pabaigoje pakeitė Ertebiolės kultūra. Per IV tūkst. pr. m. e. Niostveto ir Lihulto kultūros išsivystė į Duobelinės keramikos kultūrą, dalį jos pietinio arealo užgožė iš pietų (Danijos) atėjusi neolitinė Piltuvėlinės keramikos kultūra.
Kultūra
Gyvenvietės atviros, nedidelės, bet linkę didėti, kas liudijo gyventojų sėslėjimą. Pajūrio gyvenviečių gyventojai vertėsi jūros žinduolių (ruonių) medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu, žemyninių – medžiojo šiaurinius elnius, briedžius, stirnas, šernus, žvejojo gėluose vandenyse ir rinko maistą. Gamino akmeninius dirbinius (būdingiausi – mikrolitai) iš kvarco, kvarcito, titnago.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Niostveto ir Lihulto kultūros, Kas yra Niostveto ir Lihulto kultūros? Ką reiškia Niostveto ir Lihulto kultūros?