Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Triondelagas norv Trøndelag viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių Kaip ir kitos Norvegijos žemės ji neturi adminis
Triondelagas
Triondelagas (norv. Trøndelag) − viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių. Kaip ir kitos Norvegijos žemės, ji neturi administracinės funkcijos, o yra istorinis-kultūrinis regionas. Kartais Triondelagas priskiriamas pietinei Laplandijai. Kai kuriais atvejais Triondelagas vadinamas Centrine Norvegija, bet tokiu atveju jam priskiriama dar ir Miorė ir Rumsdalis.
| Norvegijos istorinis regionas Trøndelag | |
|---|---|
| Šalis | Vidurinė Norvegija |
| Tautos | norvegai (trionderiai) |
| Kalba | norvegų (trionderskas) |
| Valstybės | Ladės jarlai |
| Miestai | Trondheimas |
| Šiaurės Norvegija, Triondelagas, , , Rytų Norvegija, | |
Vakaruose jį riboja Norvegijos jūra, šiaurėje – Šiaurės Norvegija, pietvakariuose – , pietryčiuose – Rytų Norvegija. Rytuose yra Švedijos Norlandas.
Administracinis padalinimas
Triondelago plotas 41260 km², o gyventojų − 418453 (2009). Administraciškai Triondelagą sudaro 2 apskritys:
- Pietų Triondelagas;
- Šiaurės Triondelagas;
Geografija
Triondelagas – kalnuotas kraštas su gausiais fjordais ir upėmis. Upių slėniai dažniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kultūrinius regionus. Regioną sudaro šie geografiniai-kultūriniai regionai:
- – piečiausia regiono dalis giliau žemyne, kuri koncentruojasi ties slėniu;
- – sritis giliau žemyne, koncentruojasi ties slėniu;
- – raižyta pietinė jūros pakrantė ir salos;
- – regionas į pietus nuo . Koncentruojasi ties upės slėniu;
- – centrinis regionas, apimantis teritorijas jūros pakrantėje, ties Trondheimso fjordu;
- – šiauriausia regiono dalis. Svarbiausia upė čia yra Namsenas.
Istorija
Triondelage suklestėjo Fosnos kultūra, kurią vėliau pakeitė Niostveto ir Lihulto kultūros (6200-3200 m. pr. m. e.), o vėliau – Duobelinės keramikos kultūra (3200-2300 m. pr. m. e.). Jų kūrėjai greičiausiai kalbėjo uralo kalbomis. Vėliau į regioną kėlėsi germanai, kurie prekiavo ir maišėsi su vietiniais gyventojais.
VIII–IX a. vietos germanai sukūrė keletą valstybėlių (norv. fylke), kurių svarbiausios buvo Triondelagas, Namdalenas ir kitos. Jos konsolidavosi tarpusavyje, sukurdamos bendrą liaudies susirinkimą (), kuris rinkdavosi Frostoje, ir buvo vadinamas . 872 m. visos šios valstybėlės buvo prijungtos prie Norvegijos karalystės, kurią suvienijo iš Vestfoldo karalystės.
Šiaurinės karalystės dalys (Triondelagas ir Halogalandas) atiteko karaliaus bendražygiui Hákon Grjótgarðsson, kuris titulavosi Ladės jarlu ir pradėjo autonomišką savo dinastiją. Jo kunigaikštystė su sostine Trondheime labai suklestėjo ir sustiprėjo. Kuomet Norvegijos karalius Haroldas II nužudė Ladės jarlą Sigurdą Hakonsoną, jo sūnus Hakonas Sigurdsonas sudarė sąjungą au Danija ir nugalėjo Haroldą, 971 m. trumpam įgydamas hegemoniją visoje Norvegijoje, ir paversdamas savo sostinę Norvegijos sostine. Su pertraukomis Ladės jarlai išlaikė hegemoniją Norvegijoje, tiesa, nominaliai pripažindami Danijos valdžią, iki 1015 m.
Vėliau, į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, Norvegijos karalystės centrai vėl persikėlė į pietus, ir Triondelagas prarado savo buvusią reikšmę. Nepaisant to, jis išliko kaip atskiras regionas, tęsiantis atskirų susirinkimų tradiciją Frostoje. Frostatingo galios apėmė šias apskritis (fylke): Eyna, Sparbyggja, Verdæla, Skeyna, Orkdæla, Gauldæla, Stjordæla, Strinda, Naumdæla, Nordmæra, Romsdæla.
XIII a. regioniniai tingai panaikinti, tačiau XIV a. juos, kaip stambiausius teritorinius Norvegijos vienetus, pakeitė lėnai. Visas Triondelagas priskirtas su administraciniu centru Trondheime. Bendra administracija leido formuotis regiono kultūrinei ir lingvistinei tapatybei. Visame Trionelage išplito Triondersko dialektas.
Iki XVII a. Triondelago regionui priklausė ir kalnuotos sritys Jemtlandas bei krašto gilumoje. Jas 1645 m. paveržė Švedija ir inkorporavo į Norlando žemę. 1658 m. visas Triondelagas perėjo Švedijai, tačiau po dvejų metų vėl sugrįžo Danijai-Norvegijai.
Žemė administraciškai buvo padalinta į du vienetus () 1804 m. 1919 m. amtai buvo pervardinti apskritimis (fylke).
Nuorodos
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Triondelagas, Kas yra Triondelagas? Ką reiškia Triondelagas?
Triondelagas norv Trondelag viena is penkiu tradiciniu Norvegijos zemiu Kaip ir kitos Norvegijos zemes ji neturi administracines funkcijos o yra istorinis kulturinis regionas Kartais Triondelagas priskiriamas pietinei Laplandijai Kai kuriais atvejais Triondelagas vadinamas Centrine Norvegija bet tokiu atveju jam priskiriama dar ir Miore ir Rumsdalis Norvegijos istorinis regionas TrondelagSalis Vidurine NorvegijaTautos norvegai trionderiai Kalba norvegu trionderskas Valstybes Lades jarlaiMiestai TrondheimasSiaures Norvegija Triondelagas Rytu Norvegija Vakaruose jį riboja Norvegijos jura siaureje Siaures Norvegija pietvakariuose pietryciuose Rytu Norvegija Rytuose yra Svedijos Norlandas Administracinis padalinimasTriondelago plotas 41260 km o gyventoju 418453 2009 Administraciskai Triondelaga sudaro 2 apskritys Pietu Triondelagas Siaures Triondelagas GeografijaTriondelagas kalnuotas krastas su gausiais fjordais ir upemis Upiu sleniai dazniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kulturinius regionus Regiona sudaro sie geografiniai kulturiniai regionai pieciausia regiono dalis giliau zemyne kuri koncentruojasi ties sleniu sritis giliau zemyne koncentruojasi ties sleniu raizyta pietine juros pakrante ir salos regionas į pietus nuo Koncentruojasi ties upes sleniu centrinis regionas apimantis teritorijas juros pakranteje ties Trondheimso fjordu siauriausia regiono dalis Svarbiausia upe cia yra Namsenas IstorijaTriondelage suklestejo Fosnos kultura kuria veliau pakeite Niostveto ir Lihulto kulturos 6200 3200 m pr m e o veliau Duobelines keramikos kultura 3200 2300 m pr m e Ju kurejai greiciausiai kalbejo uralo kalbomis Veliau į regiona kelesi germanai kurie prekiavo ir maisesi su vietiniais gyventojais Lades jarlu Eriko ir Sveino valdos Norvegijoje apie 1000 m VIII IX a vietos germanai sukure keleta valstybeliu norv fylke kuriu svarbiausios buvo Triondelagas Namdalenas ir kitos Jos konsolidavosi tarpusavyje sukurdamos bendra liaudies susirinkima kuris rinkdavosi Frostoje ir buvo vadinamas 872 m visos sios valstybeles buvo prijungtos prie Norvegijos karalystes kuria suvienijo is Vestfoldo karalystes Siaurines karalystes dalys Triondelagas ir Halogalandas atiteko karaliaus bendrazygiui Hakon Grjotgardsson kuris titulavosi Lades jarlu ir pradejo autonomiska savo dinastija Jo kunigaikstyste su sostine Trondheime labai suklestejo ir sustiprejo Kuomet Norvegijos karalius Haroldas II nuzude Lades jarla Sigurda Hakonsona jo sunus Hakonas Sigurdsonas sudare sajunga au Danija ir nugalejo Harolda 971 m trumpam įgydamas hegemonija visoje Norvegijoje ir paversdamas savo sostine Norvegijos sostine Su pertraukomis Lades jarlai islaike hegemonija Norvegijoje tiesa nominaliai pripazindami Danijos valdzia iki 1015 m Veliau į valdzia grįzus Graziaplaukio dinastijai Norvegijos karalystes centrai vel persikele į pietus ir Triondelagas prarado savo buvusia reiksme Nepaisant to jis isliko kaip atskiras regionas tesiantis atskiru susirinkimu tradicija Frostoje Frostatingo galios apeme sias apskritis fylke Eyna Sparbyggja Verdaela Skeyna Orkdaela Gauldaela Stjordaela Strinda Naumdaela Nordmaera Romsdaela XIII a regioniniai tingai panaikinti taciau XIV a juos kaip stambiausius teritorinius Norvegijos vienetus pakeite lenai Visas Triondelagas priskirtas su administraciniu centru Trondheime Bendra administracija leido formuotis regiono kulturinei ir lingvistinei tapatybei Visame Trionelage isplito Triondersko dialektas Iki XVII a Triondelago regionui priklause ir kalnuotos sritys Jemtlandas bei krasto gilumoje Jas 1645 m paverze Svedija ir inkorporavo į Norlando zeme 1658 m visas Triondelagas perejo Svedijai taciau po dveju metu vel sugrįzo Danijai Norvegijai Zeme administraciskai buvo padalinta į du vienetus 1804 m 1919 m amtai buvo pervardinti apskritimis fylke NuorodosNorvegijos zemes Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu