Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nilsas Karlebiu

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nilsas Karlebiu šved. Nils Teodor Karleby | |
---|---|
Nils Karleby | |
Gimė | 1892 m. birželio 18 d. Karlebyje prie Malmės |
Mirė | 1926 m. kovo 2 d. (33 metai) Stokholme |
Veikla | Švedijos spaudos ir politinis veikėjas, Švedijos socialdemokratų ideologas |
Partija | 1907 m. Švedijos socialdemokratų darbininkų partija |
Alma mater | 1912 m. liaudies aukštoji mokykla |
Nilsas Karlebiu (Nils Teodor Karleby, 1892 m. birželio 18 d. Karlebyje prie Malmės – 1926 m. kovo 2 d. Stokholme) – Švedijos spaudos ir politinis veikėjas, Švedijos socialdemokratų ideologas.
Biografija
Baigė liaudies mokyklą, 1912 m. liaudies aukštąją mokyklą. Nuo 1907 m. Švedijos socialdemokratų darbininkų partijos, (SAP) narys. 1912 m. tipografas Stokholme, 1913–1916 m. leidyklos redaktorius, 1916 m. Helsingborge laikraščio „Skanska socialdemokraten“ (Skandinavijos socialdemokratas) redaktorius, 1917 m. vyr. redaktorius, 1918 m. laikraščio „Frihet“ (Laisvė) redaktorius.
1919 m. Helsingborgo savivaldybės tarybos narys, 1920 m. SAP vadovybės narys, partijos sekretorius, 1921 m. laikraščio „Tiden“ (Laikas) redaktorius, 1923 m. studijavo Stokholmo universitete ir Socialiniame institute.
Švedų socializuotos rinkos ekonomikos teorijos autorius (kartu su Rikardu Šandleriu). Knygoje „Socializmas tikrovėje“ (1926 m.) įrodė, kad už visišką valstybinį rinkos ekonomikos reguliavimą svarbiau yra aktyvus pačių dirbančiųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime per politinės, ekonominės ir socialinės demokratijos sistemą, pažabojant tik dalį privačios nuosavybės funkcijų, nepakertant rinkos ekonominio efektyvumo. Jo idėjas išplėtojo Gunaras Adleris – Karlsonas, kurdamas funkcinio socializmo teoriją.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nilsas Karlebiu, Kas yra Nilsas Karlebiu? Ką reiškia Nilsas Karlebiu?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nilsas Karlebiu sved Nils Teodor KarlebyNils KarlebyGime 1892 m birzelio 18 d Karlebyje prie MalmesMire 1926 m kovo 2 d 33 metai StokholmeVeikla Svedijos spaudos ir politinis veikejas Svedijos socialdemokratu ideologasPartija 1907 m Svedijos socialdemokratu darbininku partijaAlma mater 1912 m liaudies aukstoji mokykla Nilsas Karlebiu Nils Teodor Karleby 1892 m birzelio 18 d Karlebyje prie Malmes 1926 m kovo 2 d Stokholme Svedijos spaudos ir politinis veikejas Svedijos socialdemokratu ideologas BiografijaBaige liaudies mokykla 1912 m liaudies aukstaja mokykla Nuo 1907 m Svedijos socialdemokratu darbininku partijos SAP narys 1912 m tipografas Stokholme 1913 1916 m leidyklos redaktorius 1916 m Helsingborge laikrascio Skanska socialdemokraten Skandinavijos socialdemokratas redaktorius 1917 m vyr redaktorius 1918 m laikrascio Frihet Laisve redaktorius 1919 m Helsingborgo savivaldybes tarybos narys 1920 m SAP vadovybes narys partijos sekretorius 1921 m laikrascio Tiden Laikas redaktorius 1923 m studijavo Stokholmo universitete ir Socialiniame institute Svedu socializuotos rinkos ekonomikos teorijos autorius kartu su Rikardu Sandleriu Knygoje Socializmas tikroveje 1926 m įrode kad uz visiska valstybinį rinkos ekonomikos reguliavima svarbiau yra aktyvus paciu dirbanciuju dalyvavimas visuomenes gyvenime per politines ekonomines ir socialines demokratijos sistema pazabojant tik dalį privacios nuosavybes funkciju nepakertant rinkos ekonominio efektyvumo Jo idejas ispletojo Gunaras Adleris Karlsonas kurdamas funkcinio socializmo teorija