Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Niemineno dėsnis suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m suformuluotas kirčio atitraukimo dėsnis galiojantis lietuvių ka
Niemineno dėsnis
Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m. suformuluotas kirčio atitraukimo dėsnis, galiojantis lietuvių kalboje.
Atvejai
Pasak Niemineno dėsnio, lietuvių kalboje kirtis buvo atitrauktas iš galinio skiemens -à(s) į priešpaskutinį skiemenį, jeigu šis buvo ilgas arba turėjo dvigarsį: mìnkštas < *minkštàs, plg. įvardžiuotinę formą minkštàsis. Šis pavyzdys rodo, jog baltų prokalbėje buvo kirčiuojama ir *langàs 'lángas', *baltàs 'báltas', *ṷarnàs 'var̃nas', *lengṷàs 'leñgvas' ir t. t. Pritardamas Karaskerui Vidalui (Carrasquer Vidal), M. Viljanueva Svensonas mano, kad senõsios lietuvių kalbos daugiskaitos naudininko galūnė -mus < *-mas taip pat buvo paveikta Niemineno dėsnio: langàmus 'langams', žvėrìmus 'žvėrims', sūnùmus 'sūnums' < *langamàs, *žṷērimàs, *sūnumàs. Tačiau pastaruoju atveju ne priešpaskutinis skiemuo yra ilgas ar turintis dvigarsį. M. Viljanueva Svensonas nesutinka su nuomone, kad Niemineno dėsnis galiojo tik po ilgųjų (turinčių dvigarsį arba ilgąjį balsį) skiemenų. Pažymėtina, kad dabartinėje lietuvių kalboje kirčiuojama ne vienaskaitos vardininko galūnėje -às visuotinai – nepaisant priešpaskutinio skiemens ilgumo: kìtas, vìsas, dùgnas, gẽras, sãvas (kirčiuotų e, a pailgėjimas – antrinis). Kirčiavimas katràs, anàs galūnėse yra antrinis, atsiradęs vienskiemenio tàs pavyzdžiu. Ar kirtis buvo atitrauktas iš galinio -à tokiose formose, kaip vẽda (veiksmažodžio trečiasis asmuo), gẽra (bevardė giminė) – diskutuotinas klausimas.
Niemineno dėsnio veikimo laiką nustatyti sunku. Pasak M. Viljanuevos Svensono, Niemineno dėsnis turėjęs pradėti galioti iki pasireiškiant Leskyno dėsniui – kirtis buvo išsaugotas ā kamieno dgs. galininke (dienàs < rytų baltų *dēnā́s < baltų prok. *deinā́ns). Jei Niemineno dėsnis būtų pradėjęs galioti po Leskyno dėsnio, iš sutrumpėjusios ā kamieno dgs. galininko galūnės -às kirtis dabar būtų perkeltas į šaknies dvibalsį (**diẽnas).
Išnašos
- M. Villanueva Svensson (2021). „Nieminen's law revisited“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.
- Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 182. ISBN 5-420-01444-0.
- M. Villanueva Svensson (2021). „Nieminen's law revisited“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2022-01-07.; „Stang (1957, 158; 1966a,171) proposed that Nieminen’s law only took place after heavy syllables, but this is not backed by unambiguous evidence and requires too much analogy to be credible“.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Niemineno dėsnis, Kas yra Niemineno dėsnis? Ką reiškia Niemineno dėsnis?
Niemineno desnis suomiu kalbininko Eino Niemineno 1922 m suformuluotas kircio atitraukimo desnis galiojantis lietuviu kalboje AtvejaiPasak Niemineno desnio lietuviu kalboje kirtis buvo atitrauktas is galinio skiemens a s į priespaskutinį skiemenį jeigu sis buvo ilgas arba turejo dvigarsį minkstas lt minkstas plg įvardziuotine forma minkstasis Sis pavyzdys rodo jog baltu prokalbeje buvo kirciuojama ir langas langas baltas baltas ṷarnas var nas lengṷas lengvas ir t t Pritardamas Karaskerui Vidalui Carrasquer Vidal M Viljanueva Svensonas mano kad senosios lietuviu kalbos daugiskaitos naudininko galune mus lt mas taip pat buvo paveikta Niemineno desnio langamus langams zverimus zverims sunumus sunums lt langamas zṷerimas sunumas Taciau pastaruoju atveju ne priespaskutinis skiemuo yra ilgas ar turintis dvigarsį M Viljanueva Svensonas nesutinka su nuomone kad Niemineno desnis galiojo tik po ilguju turinciu dvigarsį arba ilgajį balsį skiemenu Pazymetina kad dabartineje lietuviu kalboje kirciuojama ne vienaskaitos vardininko galuneje as visuotinai nepaisant priespaskutinio skiemens ilgumo kitas visas dugnas gẽras savas kirciuotu e a pailgejimas antrinis Kirciavimas katras anas galunese yra antrinis atsirades vienskiemenio tas pavyzdziu Ar kirtis buvo atitrauktas is galinio a tokiose formose kaip vẽda veiksmazodzio treciasis asmuo gẽra bevarde gimine diskutuotinas klausimas Niemineno desnio veikimo laika nustatyti sunku Pasak M Viljanuevos Svensono Niemineno desnis turejes pradeti galioti iki pasireiskiant Leskyno desniui kirtis buvo issaugotas a kamieno dgs galininke dienas lt rytu baltu dena s lt baltu prok deina ns Jei Niemineno desnis butu pradejes galioti po Leskyno desnio is sutrumpejusios a kamieno dgs galininko galunes as kirtis dabar butu perkeltas į saknies dvibalsį diẽnas IsnasosM Villanueva Svensson 2021 Nieminen s law revisited Baltistica Nuoroda tikrinta 2022 01 03 Dini P U 2000 Baltu kalbos Lyginamoji istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas p 182 ISBN 5 420 01444 0 M Villanueva Svensson 2021 Nieminen s law revisited Baltistica Nuoroda tikrinta 2022 01 07 Stang 1957 158 1966a 171 proposed that Nieminen s law only took place after heavy syllables but this is not backed by unambiguous evidence and requires too much analogy to be credible