Lietuvių genties žemė Neris Nerg h eŠalis Lietuva vieta ginčijama Tautos lietuviai Neris lot Nerge Nerghe Vokiečių ordin
Neris (baltų žemė)

Lietuvių genties žemė: Neris / Nerg(h)e | |
---|---|
Šalis | Lietuva (vieta ginčijama) |
Tautos | lietuviai |
Neris (lot. Nerge, Nerghe) – Vokiečių ordino XIII–XIV a. šaltiniuose minima viduramžių lietuvių (aukštaičių) ar jiems giminingos rytų baltų genties žemė.
Žemė gana anksti prisijungė prie Lietuvių žemių konfederacijos. XIII a. 6-ame dešimtmetyje ją valdęs Mindaugo vasalas, kunigaikštis Parbus. XIV a. Neris įėjo į Trakų kunigaikštystę, tapo valsčiumi.
Teritorija
Žemė apėmė teritorijas prie Neries upės, tačiau dėl tikslios vietos nėra sutariama. 1390 m. šią žemę mini pakeliui iš Gardino, prieš atvykstant į Lietuvą. Tekste rašoma: „Iš Gardino keliavo per Nerį į Lietuvą“ (lot. de Garten proficiscitur per Nergam in Lithwaniam). 1394 m. Vygando Marburgiečio kronikoje rašoma, kad Neries žemė yra Neries dešiniajame krante, žemiau Šventosios žiočių.
E. Gudavičius Neries žemę lokalizuoja nedidelėje teritorijoje abipus Nevėžio žemupio. Tokiu atveju ji be Neries žemupio apėmė ir dalį Nemuno atkarpos žemiau Neries santakos. Ten, kur dabar yra Kaunas, Zapyškis, Karmėlava, Raudondvaris ir kt.
Tuo tarpu Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela ir kai kurie kt. tyrinėtojai spėja, kad ši žemė apėmė teritoriją gerokai ryčiau, abipus Neries upės maždaug tarp vakarinių Vilniaus apylinkių ir dab. Jonavos. Tokiu atveju jai priklausė svarbiausios lietuvių genties gyvenvietės, tokios kaip Kernavė, Senieji Trakai, Bražuolė ir pan.
Šaltiniai
- Edvardas Gudavičius. Neris (baltų žemė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 207
- Edvardas Gudavičius. Neris (baltų žemė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 207
- Zabiela G., Baranauskas T., Deltuvos žemė // Eskizai, Nr. 10, Ukmergė, 1999, p. 3−8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neris (baltų žemė), Kas yra Neris (baltų žemė)? Ką reiškia Neris (baltų žemė)?
Lietuviu genties zeme Neris Nerg h eSalis Lietuva vieta gincijama Tautos lietuviai Neris lot Nerge Nerghe Vokieciu ordino XIII XIV a saltiniuose minima viduramziu lietuviu aukstaiciu ar jiems giminingos rytu baltu genties zeme Zeme gana anksti prisijunge prie Lietuviu zemiu konfederacijos XIII a 6 ame desimtmetyje ja valdes Mindaugo vasalas kunigaikstis Parbus XIV a Neris įejo į Traku kunigaikstyste tapo valsciumi TeritorijaZeme apeme teritorijas prie Neries upes taciau del tikslios vietos nera sutariama 1390 m sia zeme mini pakeliui is Gardino pries atvykstant į Lietuva Tekste rasoma Is Gardino keliavo per Nerį į Lietuva lot de Garten proficiscitur per Nergam in Lithwaniam 1394 m Vygando Marburgiecio kronikoje rasoma kad Neries zeme yra Neries desiniajame krante zemiau Sventosios ziociu E Gudavicius Neries zeme lokalizuoja nedideleje teritorijoje abipus Nevezio zemupio Tokiu atveju ji be Neries zemupio apeme ir dalį Nemuno atkarpos zemiau Neries santakos Ten kur dabar yra Kaunas Zapyskis Karmelava Raudondvaris ir kt Tuo tarpu Tomas Baranauskas Gintautas Zabiela ir kai kurie kt tyrinetojai speja kad si zeme apeme teritorija gerokai ryciau abipus Neries upes mazdaug tarp vakariniu Vilniaus apylinkiu ir dab Jonavos Tokiu atveju jai priklause svarbiausios lietuviu genties gyvenvietes tokios kaip Kernave Senieji Trakai Brazuole ir pan SaltiniaiEdvardas Gudavicius Neris baltu zeme Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 207 Edvardas Gudavicius Neris baltu zeme Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 207 Zabiela G Baranauskas T Deltuvos zeme Eskizai Nr 10 Ukmerge 1999 p 3 8