Dubenkaulis lot os coxae tai stambiausias apatinių galūnių porinis plokščiasis kaulas kuriuo kojos laisvoji dalis siejas
Dubenkaulis

Dubenkaulis (lot. os coxae) – tai stambiausias apatinių galūnių porinis plokščiasis kaulas, kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su ašinių griaučių apačia. Abiejų pusių dubenkauliai priekyje susijungia kremzle, o užpakalinėje pusėje tarp jų įsiterpia trikampio formos kryžkaulis, os sacrum, su kuriuo dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį, pelvis.
Dubenkaulio dalys
Dubenkaulį sudaro trys suaugę kaulai:
- į viršų nukrypęs klubakaulis, os ilii;
- žemyn nukrypęs sėdinkaulis, os ischii;
- į priekį atsigrežęs gaktikaulis, os pubis.
Visų trijų kaulų sąaugoje išoriniame kaulo paviršiuje yra gili gūžduobė, acetabulum, į kurią įsistato šlaunikaulio galva. Gūžduobę apriboja gūžduobės kraštas, limbus acetabuli, o kraštą supa storas kaulo velenas, kuris gūžduobės centro link tolydžio plonėja. Gūžduobės centras, giliausia jo vieta, vadinama gūžduobės įduba, fossa acetabuli. Ją juosia sąnarinis pusmėnulio formos delčinis paviršius, facies lunata. Ten, kur nesusieina pusmėnulio ragai, lieka gūžduobės įlanka, incisura acetabuli. Žemiau ir į priekį nuo gūžduobės žiojėja didžiulė užtvarinė anga, foramen obturatum. Iš priekio ir apačios užtvarinę angą riboja sėdinkaulinė galktikaulio šaka, ramus ischiopubicus, kuri iš esmės yra per vidurį suaugusi sėdinkaulio šaka, ramus ossis ischii, ir apatinė gaktikaulio šaka, ramus inferior ossis pubis.
Klubakaulis
Klubakaulis yra didžiausias dubenkaulio dėmuo. Jį sudaro:
- klubakaulio kūnas, corpus ossis ilii;
- klubakaulio sparnas, ala ossis olli.
Klubakaulio kūnas tai į apačią nukrypęs dubenkaulio drūtgalys, jis sudaro du viršutinius penktadalius gūžduobės delčinio paviršiaus. Plokštėdamas į viršų kūnas pereina į klubakaulio sparną. Jų riba iš išorės vadinama antgūžduobine vaga, sulcus supraacetabularis, esanti šiek tiek virš gūžduobės viršutinio krašto, o iš vidaus – lankinė linija, linea arcuata. Sparnas viršuje baigiasi skiautere, crista iliaca, prie kurios tvirtinasi platieji pilvo raumenys. Skiauterė apčiopiama pilvo šone. Skiauterės išorėje yra žymi išorinė lūpa, labium externum. Beveik per patį vidurį lūpa labiau išvirsta į išorę, sudarydama klubinį gumburėlį, tuberculum iliacum. Iš vidaus skiauterė turi vidinę lūpą, labium internum. Tarp lūpų driekiasi tarpinė linija, linea intermedia. Skiauterė priekyje pereina į priekinį sparno kraštą, o užpakalinėje pusėje – į užpakalinį. Priekiniame krašte aukščiau guli priekinis viršutinis klubakaulio dyglys, spina iliaca anterior superior. Kita atauga guli žemiau, todėl vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu, spina iliaca anterior inferior. Priekinis viršutinis dyglys lengvai apčiuopiamas pilvo priekyje, o apatinis glūdi po raumenimis. Užpakalinėje briaunoje yra analogiškos ataugos, tik jos ne taip aiškiai matomos: užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys, spina iliaca posterior superior, ir apatinis, spina iliaca posterior inferior. Po pastaruoju dygliu prasideda didžioji sėdimoji įlanka, incisura ischiadica major, kurios priekinės briaunos yra ta vieta, kurioje suauga klubakaulio ir sėdinkaulio kaulai.
Vienas sparno paviršius atsigręžęs į išorę, į sėdmenis. Tai – sėdmeninis paviršius, facies glutea. Kitas, kryžmeninis dubens paviršius, facies sacropelvica, atsisukęs į vidų, į dubens ertmę ir liečiasi su kryžkauliu. Sėdmeninį paviršių trys šiurkštumos skirsto į laukus sėdmenų raumenims tvirtintis. Tos šiurkštumos – tai užpakalinė sėdmeninė linija, linea glutea posterior, priekinė, linea glutea anterior, ir apatinė, linea glutea inferior. Didžiąją kryžmeninio dubens paviršiaus, facies sacropelvica, dalį užpildo bendravardis raumuo. Atgal ir į viršų yra du dariniai: ausinis paviršius, facies auricularis, kuris susineria su kryžkaulio šoninės dalies tokiu pačiu paviršiumi ir klubakaulio šiurkštuma, tuberositas iliaca.
Sėdinkaulis
Sudaro:
- kūnas, corpus ossis ischii;
- sėdinkaulio šaka, ramus ossis ischii.
Kūno drūtgalys įeina į gūžduobės sudėtį. Ta vieta, nuo kurios kaip kablys užlinksta sėdynkaulio šaka, vadinama sėdimuoju gumburu, tuber ischiadicum. Kūno užpakaliniame paviršiuje kyšo gana ryškus sėdimasis dyglys, spina ischiadica. Jis skiria aukščiau gulinčią didžiąją sėdimąją įlanką, incisura ischiadica major, nuo žemiau esančios seklios mažosios sėdimosios įlankos, incisura ischiadica minor. Kūno priekinė briauna sudaro užtvarinės angos, foramen obturatum, užpakalinį kraštą.
Sėdinkaulio šaka jungiasi su gaktikaulio apatine šaka.
Gaktikaulis
Sudaro:
- kūnas, corpus ossis pubis;
- viršutinė šaka, ramus superior ossis pubis;
- apatinė šaka, ramus inferior ossis pubis.
Stambus kūnas įeina į gūžduobės sudėtį, ten suauga su klubakaulio ir sėdynkaulio kūnais. Ten, kur suauga klubakaulio ir gaktikaulio kūnai, virš gūžduobės matyti aptaki klubinė gaktos pakyla, eminentia iliopubica. Kūno apačia riboja užtvarinę angą iš viršaus ir užpakalio.
Viršutinė gaktikaulio šaka prasideda nuo kūno ir laibėdama eina kitos pusės gaktikaulio viršutinės šakos link. Viršutinis jos kraštas aštrus, tai gaktikaulio skiauterė, pecten ossis pubis. Medialinėje pusėje užlinkdama sudaro gaktinį gumburėlį, tuberculum pubicum. Apatinis kraštas riboja užtvarinę angą iš viršaus, todėl vadinamas užtvarine skiautere, crista obturatoria, kurios medialinis galas šiek tiek sustorėja, ir virsta priekiniu užtvariniu gumburėliu, tuberculum obturatorium anterius. Už jo skersine kryptimi ir šiek tiek atgal šakos apačia driekiasi užtvarinė vaga, sulcus obturatorius. Ją iš užpakalio riboja užpakalinis užtvarinis gumburėlis, tuberculum obturatorium posterius.
Apatinė gaktikaulio šaka kampu užlinksta atgal ir žemyn nuo viršutinės ir driekiasi sėdynkaulio šakos link. Jų sąaugos vieta kartais pastebima kaip neryškus sustorėjimas. Gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų jungties vietoje yra sąvaržinis paviršius, facies symphysialis, kuris jungiasi su tokiu pat priešingos pusės laukeliu ir sudaro gaktos sąvaržą, symphysis pubica.
Šaltiniai
- Žmogaus anatomija 1, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė
Dubenkaulis - Šlaunikaulis - Girnelė - Blauzdikaulis - Šeivikaulis - Pėdos griaučiai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dubenkaulis, Kas yra Dubenkaulis? Ką reiškia Dubenkaulis?
Dubenkaulis lot os coxae tai stambiausias apatiniu galuniu porinis ploksciasis kaulas kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su asiniu griauciu apacia Abieju pusiu dubenkauliai priekyje susijungia kremzle o uzpakalineje puseje tarp ju įsiterpia trikampio formos kryzkaulis os sacrum su kuriuo dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį pelvis Dubenkaulio kaulejimasDubenkaulio dalysDubenkaulio dalys Dubenkaulį sudaro trys suauge kaulai į virsu nukrypes klubakaulis os ilii zemyn nukrypes sedinkaulis os ischii į priekį atsigrezes gaktikaulis os pubis Visu triju kaulu saaugoje isoriniame kaulo pavirsiuje yra gili guzduobe acetabulum į kuria įsistato slaunikaulio galva Guzduobe apriboja guzduobes krastas limbus acetabuli o krasta supa storas kaulo velenas kuris guzduobes centro link tolydzio ploneja Guzduobes centras giliausia jo vieta vadinama guzduobes įduba fossa acetabuli Ja juosia sanarinis pusmenulio formos delcinis pavirsius facies lunata Ten kur nesusieina pusmenulio ragai lieka guzduobes įlanka incisura acetabuli Zemiau ir į priekį nuo guzduobes ziojeja didziule uztvarine anga foramen obturatum Is priekio ir apacios uztvarine anga riboja sedinkauline galktikaulio saka ramus ischiopubicus kuri is esmes yra per vidurį suaugusi sedinkaulio saka ramus ossis ischii ir apatine gaktikaulio saka ramus inferior ossis pubis Klubakaulis Klubakaulis yra didziausias dubenkaulio demuo Jį sudaro klubakaulio kunas corpus ossis ilii klubakaulio sparnas ala ossis olli Klubakaulio kunas tai į apacia nukrypes dubenkaulio drutgalys jis sudaro du virsutinius penktadalius guzduobes delcinio pavirsiaus Plokstedamas į virsu kunas pereina į klubakaulio sparna Ju riba is isores vadinama antguzduobine vaga sulcus supraacetabularis esanti siek tiek virs guzduobes virsutinio krasto o is vidaus lankine linija linea arcuata Sparnas virsuje baigiasi skiautere crista iliaca prie kurios tvirtinasi platieji pilvo raumenys Skiautere apciopiama pilvo sone Skiauteres isoreje yra zymi isorine lupa labium externum Beveik per patį vidurį lupa labiau isvirsta į isore sudarydama klubinį gumburelį tuberculum iliacum Is vidaus skiautere turi vidine lupa labium internum Tarp lupu driekiasi tarpine linija linea intermedia Skiautere priekyje pereina į priekinį sparno krasta o uzpakalineje puseje į uzpakalinį Priekiniame kraste auksciau guli priekinis virsutinis klubakaulio dyglys spina iliaca anterior superior Kita atauga guli zemiau todel vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu spina iliaca anterior inferior Priekinis virsutinis dyglys lengvai apciuopiamas pilvo priekyje o apatinis gludi po raumenimis Uzpakalineje briaunoje yra analogiskos ataugos tik jos ne taip aiskiai matomos uzpakalinis virsutinis klubakaulio dyglys spina iliaca posterior superior ir apatinis spina iliaca posterior inferior Po pastaruoju dygliu prasideda didzioji sedimoji įlanka incisura ischiadica major kurios priekines briaunos yra ta vieta kurioje suauga klubakaulio ir sedinkaulio kaulai Vienas sparno pavirsius atsigrezes į isore į sedmenis Tai sedmeninis pavirsius facies glutea Kitas kryzmeninis dubens pavirsius facies sacropelvica atsisukes į vidu į dubens ertme ir lieciasi su kryzkauliu Sedmeninį pavirsiu trys siurkstumos skirsto į laukus sedmenu raumenims tvirtintis Tos siurkstumos tai uzpakaline sedmenine linija linea glutea posterior priekine linea glutea anterior ir apatine linea glutea inferior Didziaja kryzmeninio dubens pavirsiaus facies sacropelvica dalį uzpildo bendravardis raumuo Atgal ir į virsu yra du dariniai ausinis pavirsius facies auricularis kuris susineria su kryzkaulio sonines dalies tokiu paciu pavirsiumi ir klubakaulio siurkstuma tuberositas iliaca Sedinkaulis Sudaro kunas corpus ossis ischii sedinkaulio saka ramus ossis ischii Kuno drutgalys įeina į guzduobes sudetį Ta vieta nuo kurios kaip kablys uzlinksta sedynkaulio saka vadinama sedimuoju gumburu tuber ischiadicum Kuno uzpakaliniame pavirsiuje kyso gana ryskus sedimasis dyglys spina ischiadica Jis skiria auksciau gulincia didziaja sedimaja įlanka incisura ischiadica major nuo zemiau esancios seklios mazosios sedimosios įlankos incisura ischiadica minor Kuno priekine briauna sudaro uztvarines angos foramen obturatum uzpakalinį krasta Sedinkaulio saka jungiasi su gaktikaulio apatine saka Gaktikaulis Sudaro kunas corpus ossis pubis virsutine saka ramus superior ossis pubis apatine saka ramus inferior ossis pubis Stambus kunas įeina į guzduobes sudetį ten suauga su klubakaulio ir sedynkaulio kunais Ten kur suauga klubakaulio ir gaktikaulio kunai virs guzduobes matyti aptaki klubine gaktos pakyla eminentia iliopubica Kuno apacia riboja uztvarine anga is virsaus ir uzpakalio Virsutine gaktikaulio saka prasideda nuo kuno ir laibedama eina kitos puses gaktikaulio virsutines sakos link Virsutinis jos krastas astrus tai gaktikaulio skiautere pecten ossis pubis Medialineje puseje uzlinkdama sudaro gaktinį gumburelį tuberculum pubicum Apatinis krastas riboja uztvarine anga is virsaus todel vadinamas uztvarine skiautere crista obturatoria kurios medialinis galas siek tiek sustoreja ir virsta priekiniu uztvariniu gumbureliu tuberculum obturatorium anterius Uz jo skersine kryptimi ir siek tiek atgal sakos apacia driekiasi uztvarine vaga sulcus obturatorius Ja is uzpakalio riboja uzpakalinis uztvarinis gumburelis tuberculum obturatorium posterius Apatine gaktikaulio saka kampu uzlinksta atgal ir zemyn nuo virsutines ir driekiasi sedynkaulio sakos link Ju saaugos vieta kartais pastebima kaip neryskus sustorejimas Gaktikaulio virsutines ir apatines saku jungties vietoje yra savarzinis pavirsius facies symphysialis kuris jungiasi su tokiu pat priesingos puses laukeliu ir sudaro gaktos savarza symphysis pubica SaltiniaiZmogaus anatomija 1 G Cesnys J Tutkuviene A Barkus V Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene v rZmogaus organu sistemos Atramos judejimo sistema Apatines galunes Dubenkaulis Slaunikaulis Girnele Blauzdikaulis Seivikaulis Pedos griauciai