Naujojo Leono gubernija

Naujojo Leono gubernatorystė (isp. Gobernación de Nueva León) – Ispanijos imperijos kolonijinė teritorija Pietų Amerikoje. Sudaryta 1529 m. po Toledo sutarties. Fransiskas Pisaras šią teritoriją užbrėžė 200 į pietus nuo Santjago upės žiočių. Apėmė pietines Argentinos ir Čilės teritorijas. Jos gubernatoriumi paskirtas . 1530–1531 m. jis pasiekė teritorijas iki 21° p. pl., tačiau nesugebėjo įvykdyti plano užimti teritorijas iki pat Magelano sąsiaurio. 1534 m. Naujojo Leono gubernatorystės teritorijos Ispanijos karaliaus Karolio V praplėstos iki 14° p. pl.

Naujojo Leono gubernija Gobernación de Nueva León
1534 – ?
Naujasis Leonas (piečiausiai)
Valstybė	Ispanijos imperija
	Panamos audiencija (1538-1543)
Administracinis centras	nebuvo

1534 m. iš Ispanijos išsiųsta 250 vyrų ekspedicija, kuri turėjo pasiekti Magelano sąsiaurį ir kirsti Ramųjį vandenyną. Tačiau dėl prastų oro sąlygų jį apsistojo prie Chilio įlankos ir netoli dabartinės Kamaroneso gyvenvietės (Čiubutas) įkūrė Puerto de los Leoneso fortą. Vėliau keliautojai patraukė sausuma link Ramiojo vandenyno, tačiau atradę skurdžias vietoves ir indėnus, pasitraukė atgal.

1536 m. kolonizuoti Patagoniją išsiųstas Pedras de Mendosa, tačiau jau prie La Platos patyrė indėnų pasipriešinimą ir žuvo. Vėliau tik XVIII a. vėl pradėti bandymai kolonizuoti teritoriją.

Šaltiniai

• Gutiérrez Neri, „Primera Fundación de la Patagonia“. Segundo Congreso de Historia Argentina y regional, Academia Nacional de la Historia, Tomo II,1974, Buenos Aires.
• Dumrauf, Clemente I. "Historia del Chubut. " Editorial Plus Ultra, 1992,
• Barba Ruiz, Lucio. „Quienes Colonizaron la Patagonia en el siglo XVIII“ , 1998, Biblioteca Popular Agustín Álvarez, Trelew

1. Lagos Carmona, Guillermo (1985). Los Títulos Históricos – Historia de las Fronteras de Chile. Andrés Bello. p. 147.