Morisas VlaminkasGimė 1876 m balandžio 4 d ParyžiusMirė 1958 m spalio 11 d 82 metai Rueil la Gadelière km Eras ir Luara
Morisas de Vlaminkas

Morisas Vlaminkas | |
---|---|
Gimė | 1876 m. balandžio 4 d. Paryžius |
Mirė | 1958 m. spalio 11 d. (82 metai) Rueil-la-Gadelière km. (Eras ir Luara) |
Tautybė | Prancūzas |
Veikla | Dailininkas |
Sritis | Fovizmas |
Morisas Vlaminkas (pranc. Maurice de Vlaminck, 1883–1955 m.) – XX a. Prancūzijos tapytojas, grafikas, iliustratorius, rašytojas. Vienas garsiausių prancūzų fovizmo dailės atstovų.
Biografija
Morisas Vlaminkas gimė 1876 m. balandžio 4 d. Paryžiuje. Jo tėvas Edmond Julien de Vlaminck ir motina Josephine Grillet buvo muzikantai. 1892 m. Morisas Vlaminkas apsigyveno kaime prie Paryžiaus, jaunystėje užsidirbdavo grodamas smuiku ir lenktyniaudamas profesionaliu dviratininku. 1894 m. vedė Suzanne Berly, su kuria susilaukė 3 vaikų. 1897−1900 m. atliko karinę tarnybą. 1900 m. dar karinėje tarnyboje jis susitiko A. Dereną, pradėjo rimtai tapyti, rašyti į anarchistinius Paryžiaus žurnalus. Kartu su A. Derenu nuomojo studiją Šatu, tapė Senos upės pakrančių vaizdus. 1901 m. jam didelį įspūdį padarė V. van Gogo kūrybos paroda, kuri paskatino M. Vlaminką naudoti maksimaliai raiškias grynas spalvas.
Pirmą kartą M. Vlaminko vienas paveikslas eksponuotas 1904 m. bendroje parodoje Berthe Weill galerijoje Paryžiuje. 1905 m. M. Vlaminko kūriniai eskponuoti Nepriklausomųjų parodoje Paryžiuje ir vėliau Rudens salone kartu su kitais artimais tapytojais, A. Matisu, A. Derenu. Kaip ir kiti fovistai, M. Vlaminkas naudojo dažų spalvas kaip tapybos galios priemones pačias savaime − jis jų nemaišydavo, užnešdavo dažus ant drobės tiesiai iš tūbelės ir išsklaidydavo grubiais teptuko potėpiais. M. Vlaminkas buvo savamokslis dailininkas, atmetė praeities meistrų kūrybą ir teigė, kad jis esą nebuvo įkėlęs kojos į Luvrą − praeities dailininkų kūrinių didžiausią muziejų Paryžiuje. 1902−1907 m. jis publikavo tris savo parašytus sentimentalius romanus. Maždaug apie 1905 m. M. Vlaminko pirmoji santuoka suiro.
1907 m. įvyko pirmojo M. Vlaminko personalinė paroda Volaro galerijoje Paryžiuje. M. Vlaminko kūryba pradėjo keistis, kai jis 1907 m. pamatė retrospektyvinę P. Sezano parodą. Jo spalvos tapo nebe tokios ryškios, potėpiai nebe tokie drastiški, paveiksluose labiau išryškėjo struktūros elementai. Maždaug nuo 1912 m. jo kūryba tapo labiau realistine, ekspresyvia. 1918 m. M. Vlaminkas pasitraukė iš Paryžiaus į provinciją, įsigijo kaimo sodybą Veksene, apie 40 km nuo Paryžiaus. Daugiausiai tapė peizažus ir natiurmortus, atsidavė mėgstamam pomėgiui lenktyniauti automobiliais. 1920 m. jis vedė ilgametę draugę Berthe Combe, su kuria susilaukė dar dviejų vaikų. 1925 m. M. Vlaminkas apsigyveno La Tourillière kaimo sodyboje prie Rueil-la-Gadelière kaimo (Eras ir Luara) apie 125 km nuo Paryžiaus. M. Vlaminkas iliustravo knygas, yra parašęs keletą autobiografinių kūrinių, kurių pirmoji atsiminimų knyga „Tournant Dangereux“ išleista 1929 m.
1941 m. M. Vlaminkas dėl nacistinės valdžios spaudimo prisijungė prie Prancūzijos menininkų grupės, kuri apsilankė Vokietijoje. Šį faktą plačiai panaudojo fašistinė propaganda. 1943 m. M. Vlaminkas publikavo kritikos knygą „Portraits avant Deces“, kurioje išreiškė labai kritinį požiūrį į modernųjį meną, kurį taip pat atmetė fašistinė ideologija. Po Antrojo pasaulinio karo dailininkas trumpam buvo suimtas, tardytas. 1954 m. eksponavo Venecijos bienalėje. 1955 m. M. Vlaminkas buvo priimtas į Belgijos karališkąją akademiją (dailininko tėvas buvo kilęs iš Flandrijos). Morisas Vlaminkas mirė 1958 m. spalio 11 d. savo sodyboje Rueil-la-Gadelière kaimo vietovėje (Eras ir Luara). Jis buvo audringo charakterio ir tuo atliepė savo dailės pobūdžiui. Kartą M. Vlaminkas parašė perfrazuodamas karalių Liudviką XIV: „Aš esu fovizmas“. Iš tikro Anri Matisas ir Alberas Markė su grynų spalvų tapyba pradėjo eksperimentuoti 1898 m., anksčiau už M. Vlaminką.
Kūrinių galerijos
- the-athenaeum.org
- wikiart.org
- artnet.com
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
Šaltiniai
- Oxford Reference
- Teito galerija
- Encyclopaedia Britannica
- Art of the 20th Century. Taschen, 2000, p. 40
- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 29-32
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Morisas de Vlaminkas, Kas yra Morisas de Vlaminkas? Ką reiškia Morisas de Vlaminkas?
Morisas VlaminkasGime 1876 m balandzio 4 d ParyziusMire 1958 m spalio 11 d 82 metai Rueil la Gadeliere km Eras ir Luara Tautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis Fovizmas Morisas Vlaminkas pranc Maurice de Vlaminck 1883 1955 m XX a Prancuzijos tapytojas grafikas iliustratorius rasytojas Vienas garsiausiu prancuzu fovizmo dailes atstovu BiografijaMorisas Vlaminkas gime 1876 m balandzio 4 d Paryziuje Jo tevas Edmond Julien de Vlaminck ir motina Josephine Grillet buvo muzikantai 1892 m Morisas Vlaminkas apsigyveno kaime prie Paryziaus jaunysteje uzsidirbdavo grodamas smuiku ir lenktyniaudamas profesionaliu dviratininku 1894 m vede Suzanne Berly su kuria susilauke 3 vaiku 1897 1900 m atliko karine tarnyba 1900 m dar karineje tarnyboje jis susitiko A Derena pradejo rimtai tapyti rasyti į anarchistinius Paryziaus zurnalus Kartu su A Derenu nuomojo studija Satu tape Senos upes pakranciu vaizdus 1901 m jam didelį įspudį padare V van Gogo kurybos paroda kuri paskatino M Vlaminka naudoti maksimaliai raiskias grynas spalvas Pirma karta M Vlaminko vienas paveikslas eksponuotas 1904 m bendroje parodoje Berthe Weill galerijoje Paryziuje 1905 m M Vlaminko kuriniai eskponuoti Nepriklausomuju parodoje Paryziuje ir veliau Rudens salone kartu su kitais artimais tapytojais A Matisu A Derenu Kaip ir kiti fovistai M Vlaminkas naudojo dazu spalvas kaip tapybos galios priemones pacias savaime jis ju nemaisydavo uznesdavo dazus ant drobes tiesiai is tubeles ir issklaidydavo grubiais teptuko potepiais M Vlaminkas buvo savamokslis dailininkas atmete praeities meistru kuryba ir teige kad jis esa nebuvo įkeles kojos į Luvra praeities dailininku kuriniu didziausia muzieju Paryziuje 1902 1907 m jis publikavo tris savo parasytus sentimentalius romanus Mazdaug apie 1905 m M Vlaminko pirmoji santuoka suiro 1907 m įvyko pirmojo M Vlaminko personaline paroda Volaro galerijoje Paryziuje M Vlaminko kuryba pradejo keistis kai jis 1907 m pamate retrospektyvine P Sezano paroda Jo spalvos tapo nebe tokios ryskios potepiai nebe tokie drastiski paveiksluose labiau isryskejo strukturos elementai Mazdaug nuo 1912 m jo kuryba tapo labiau realistine ekspresyvia 1918 m M Vlaminkas pasitrauke is Paryziaus į provincija įsigijo kaimo sodyba Veksene apie 40 km nuo Paryziaus Daugiausiai tape peizazus ir natiurmortus atsidave megstamam pomegiui lenktyniauti automobiliais 1920 m jis vede ilgamete drauge Berthe Combe su kuria susilauke dar dvieju vaiku 1925 m M Vlaminkas apsigyveno La Tourilliere kaimo sodyboje prie Rueil la Gadeliere kaimo Eras ir Luara apie 125 km nuo Paryziaus M Vlaminkas iliustravo knygas yra parases keleta autobiografiniu kuriniu kuriu pirmoji atsiminimu knyga Tournant Dangereux isleista 1929 m 1941 m M Vlaminkas del nacistines valdzios spaudimo prisijunge prie Prancuzijos menininku grupes kuri apsilanke Vokietijoje Sį fakta placiai panaudojo fasistine propaganda 1943 m M Vlaminkas publikavo kritikos knyga Portraits avant Deces kurioje isreiske labai kritinį poziurį į modernujį mena kurį taip pat atmete fasistine ideologija Po Antrojo pasaulinio karo dailininkas trumpam buvo suimtas tardytas 1954 m eksponavo Venecijos bienaleje 1955 m M Vlaminkas buvo priimtas į Belgijos karaliskaja akademija dailininko tevas buvo kiles is Flandrijos Morisas Vlaminkas mire 1958 m spalio 11 d savo sodyboje Rueil la Gadeliere kaimo vietoveje Eras ir Luara Jis buvo audringo charakterio ir tuo atliepe savo dailes pobudziui Karta M Vlaminkas parase perfrazuodamas karaliu Liudvika XIV As esu fovizmas Is tikro Anri Matisas ir Alberas Marke su grynu spalvu tapyba pradejo eksperimentuoti 1898 m anksciau uz M Vlaminka Kuriniu galerijosthe athenaeum org wikiart org artnet com Niujorko siuolaikinio meno muziejusSaltiniaiOxford Reference Teito galerija Encyclopaedia Britannica Art of the 20th Century Taschen 2000 p 40 Edward Lucie Smith Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 29 32