Miniatiūrinė keramika archeologinių tyrimų metu randami smulkūs nuo 3 4 iki 8 12 cm aukščio ir nuo 3 iki 10 12 cm skersm
Miniatiūrinė keramika

Miniatiūrinė keramika – archeologinių tyrimų metu randami smulkūs nuo 3–4 iki 8–12 cm aukščio ir nuo 3 iki 10–12 cm skersmens moliniai indeliai.
Arealas
Miniatiūrinės keramikos randama daugelyje Šiaurės, Šiaurės vakarų Europos bronzos ir geležies amžiaus laidojimo paminklų, rečiau senovės gyvenvietėse arba piliakalniuose. Gerai išdegtų indelių sienelės stačios, cilindro, kibiro formos arba profiliuotos, dažniausiai plonos. Pasitaiko ir prasčiau padarytų, storomis sienelėmis indų. Miniatiūrinės keramikos paviršius lygus, gludintas arba kiek grublėtas, dažniausiai neornamentuotas, tik nedidelės dalies puoštas smulkiomis duobutėmis, įkartėlėmis, linijomis. Manoma, ji galėjo būti naudojama buityje arba kaip įkapės.
Rytų Baltijos regione miniatiūrinė keramika būdinga I a.– VII a. Vakarų Lietuvos kapinynams su akmenų vainikais, taip pat V a. – XI a. kuršių kapinynams, rečiau aptinkama prūsų Sembos pusiasalio, Vidurio Lietuvos kapinynuose ir Rytų Lietuvos pilkapiuose. Miniatiūrinė keramika rasta ir kai kuriuose piliakalniuose (Nemenčinės piliakalnis, Kunigiškių piliakalnis, Petrešiūnų piliakalnis).Birutės kalno papėdės gyvenvietėje miniatiūrinė keramika, 8–14 cm aukščio puodeliai, sudarė apie pusę visos lipdytos keramikos.
Technika
Pagal formą skiriami 4 miniatiūrinių puodelių tipai. Indelius lipdė iš juostų; mažesnių puodelių tarpus užspaudydavo pirštais, todėl jie ne tokie dailūs, su įspaudais dugneliuose. Sujungę didesnių indų juostas, šonus glaistydavo iš viršaus žemyn. Lipdytų puodų sienelės buvo apie 1 cm storio, o molyje pasitaikė iki 5 mm dydžio granito priemaišų. Kur kas rečiau moliui liesinti naudotas smėlis. Ornamentas miniatiūriniams puodeliams nebūdingas, tik keletas jų turėjo įkartas briaunų viršuje.
Daugelio puodų žiedimo žymės labai neryškios. Lipdytus su žiedimo žymėmis puodus nuo lipdytų skiria tik dailesnė ir taisyklingesnė forma, kartais rievelės šonuose, charakteringai įlenkta dugno kojelė. Jie plonesnėmis sienelėmis ir didesni, geriau išdegti, molis taip pat liesintas grūstu granitu, rečiau – smėliu. Pagal indų pavidalą, proporcijas bei briaunų formas lipdytą ir su žiedimo žymėmis keramiką galima suskirstyti į 14 tipų.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Egidijus Šatavičius. Miniatiūrinė keramika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 172 psl.
- Vladas Žulkus. Birutės kalno papėdės gyvenvietės keramika. Aruodai.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Miniatiūrinė keramika, Kas yra Miniatiūrinė keramika? Ką reiškia Miniatiūrinė keramika?
Miniatiurine keramika archeologiniu tyrimu metu randami smulkus nuo 3 4 iki 8 12 cm aukscio ir nuo 3 iki 10 12 cm skersmens moliniai indeliai ArealasMiniatiurines keramikos randama daugelyje Siaures Siaures vakaru Europos bronzos ir gelezies amziaus laidojimo paminklu reciau senoves gyvenvietese arba piliakalniuose Gerai isdegtu indeliu sieneles stacios cilindro kibiro formos arba profiliuotos dazniausiai plonos Pasitaiko ir prasciau padarytu storomis sienelemis indu Miniatiurines keramikos pavirsius lygus gludintas arba kiek grubletas dazniausiai neornamentuotas tik nedideles dalies puostas smulkiomis duobutemis įkartelemis linijomis Manoma ji galejo buti naudojama buityje arba kaip įkapes Rytu Baltijos regione miniatiurine keramika budinga I a VII a Vakaru Lietuvos kapinynams su akmenu vainikais taip pat V a XI a kursiu kapinynams reciau aptinkama prusu Sembos pusiasalio Vidurio Lietuvos kapinynuose ir Rytu Lietuvos pilkapiuose Miniatiurine keramika rasta ir kai kuriuose piliakalniuose Nemencines piliakalnis Kunigiskiu piliakalnis Petresiunu piliakalnis Birutes kalno papedes gyvenvieteje miniatiurine keramika 8 14 cm aukscio puodeliai sudare apie puse visos lipdytos keramikos TechnikaPagal forma skiriami 4 miniatiuriniu puodeliu tipai Indelius lipde is juostu mazesniu puodeliu tarpus uzspaudydavo pirstais todel jie ne tokie dailus su įspaudais dugneliuose Sujunge didesniu indu juostas sonus glaistydavo is virsaus zemyn Lipdytu puodu sieneles buvo apie 1 cm storio o molyje pasitaike iki 5 mm dydzio granito priemaisu Kur kas reciau moliui liesinti naudotas smelis Ornamentas miniatiuriniams puodeliams nebudingas tik keletas ju turejo įkartas briaunu virsuje Daugelio puodu ziedimo zymes labai neryskios Lipdytus su ziedimo zymemis puodus nuo lipdytu skiria tik dailesne ir taisyklingesne forma kartais rieveles sonuose charakteringai įlenkta dugno kojele Jie plonesnemis sienelemis ir didesni geriau isdegti molis taip pat liesintas grustu granitu reciau smeliu Pagal indu pavidala proporcijas bei briaunu formas lipdyta ir su ziedimo zymemis keramika galima suskirstyti į 14 tipu Kiti straipsniaiBruksniuotoji keramika Grubletoji keramika Lygioji keramika Lipdytine keramikaSaltiniaiEgidijus Satavicius Miniatiurine keramika Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 172 psl Vladas Zulkus Birutes kalno papedes gyvenvietes keramika Aruodai lt