Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Arnošt MukaGimė 1854 m kovo 10 d Vulki Vosykas Lužica VokietijaMirė 1932 m spalio 10 d 78 metai Baucenas Lužica Vokietij
Arnošt Muka
| Arnošt Muka | |
|---|---|
| Gimė | 1854 m. kovo 10 d. Vulki Vosykas, Lužica, Vokietija |
| Mirė | 1932 m. spalio 10 d. (78 metai) Baucenas, Lužica, Vokietija |
| Veikla | pedagogas, visuomenininkas, slavistas |
| Alma mater | Leipcigo universitetas |
| Vikiteka | Arnošt Muka |
Arnoštas Muka (sorb. Arnošt Muka, vok. Ernst Mucke, 1854 m. kovo 10 d. Vulki Vosyko k., Lužica, Vokietija – 1932 m. spalio 10 d. Baucenas, Lužica, Vokietija) – sorbų pedagogas, visuomenininkas, slavistas. Sorbų muziejaus ir Sorbų namų Baucene įkūrėjas.
Biografija
Laikomas vienu iškiliausių XIX ir XX a. sorbų humanistų, žymiai prisidėjusiu prie sorbų tautinės savimonės susidarymo. 1874–1879 m. mokėsi Leipcigo universitete, kur studijavo klasikinę filologiją ir slavistiką. 1875 m. sorbų gimnazistams surengė pirmąją festivalinę stovyklą „Susitikimas“ (a. sorb. Schadźowanka, žem. sorb. Schadowanka). Nuo 1879 m. dirbo mokytoju Citau (Žitavoje), o vėliau – Bauceno gimnazijoje. Nuo jaunų dienų dalyvavo kultūriniame ir moksliniame sorbų judėjime. Organizacijų „Societas Slavica Budissenensis“ ir „Maśica Serbska“ narys.
1882–1886 m. buvo žurnalo „Łuzica“ redaktorius, o 1884–1932 m. redagavo „Časopis Maćicy Serbskeje“ („Maśica Serbska“ žurnalą). Šiame žurnale 1884–1886 m. publikavo demografinį tyrimą „Statistikа Łužiskich Serbow“, kuriame pateikė statistinius duomenis apie sorbų skaičių, gyvenamąsias vietas, socialinę struktūrą ir išsilavinimo lygį.
Jo atkaklumo ir organizacinio talento dėka 1904 m. Baucene pavyko atidaryti Sorbų namus. Be to, A. Muka stengėsi įsteigti Sorbų muziejų. Jis buvo ne vienos akademijos ir mokslo draugijos narys (taip pat buvo išrinktas nariu korespondentu). Keliaudamas po Aukštutinę ir Žemutinę Lužicas tyrė sorbų kalbas, folklorą ir kultūrinį paveldą. A. Muka yra daugybės didelę įtaką sorbų šviesuomenei padariusių mokslinių darbų autorius. Pasisakė prieš vokietinimą. Už tautinę veiklą Vokietijos valdžios buvo du kartus ištremtas į Vokietijos gilumą.
Palaidotas Taucherio kapinėse Baucene.
Bibliografija
- Szczątki języka połabskiego Wendów Luneburskich, [in:] Materiały i prace Komisyi językowej Akademii Umiejętności w Krakowie, t. I, Kraków 1904, s. 313—569.
- Historische und vergleichende Laut — und Formenlehre der niedersorbischen (niederlausitzisch — wendischen) Sprache, Lipsk 1891
- Słownik dolnoserbskeje rěcy a jeje narěcow, St. Petersburg — Praga 1911
- Statistika łužiskich Serbow, 1980.
Išnašos
- Dodawki k statisticy a etnografiji łužickich Serbow II Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto., Časopis Maćicy Serbskeje, 1900, p. 80 — 103
- Информация на сайте ИС АРАН
Literatūra
- Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений, М., 1997, стр. 19, 50, 70, 106—107, 110, 120—121, 123—124, 127, 130, 132—133, 136, ISBN 5-7576-0063-2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arnošt Muka, Kas yra Arnošt Muka? Ką reiškia Arnošt Muka?
Arnost MukaGime 1854 m kovo 10 d Vulki Vosykas Luzica VokietijaMire 1932 m spalio 10 d 78 metai Baucenas Luzica VokietijaVeikla pedagogas visuomenininkas slavistasAlma mater Leipcigo universitetasVikiteka Arnost Muka Arnostas Muka sorb Arnost Muka vok Ernst Mucke 1854 m kovo 10 d Vulki Vosyko k Luzica Vokietija 1932 m spalio 10 d Baucenas Luzica Vokietija sorbu pedagogas visuomenininkas slavistas Sorbu muziejaus ir Sorbu namu Baucene įkurejas Arnosto Mukos ir Loskos Mukovos kapas BauceneBiografijaLaikomas vienu iskiliausiu XIX ir XX a sorbu humanistu zymiai prisidejusiu prie sorbu tautines savimones susidarymo 1874 1879 m mokesi Leipcigo universitete kur studijavo klasikine filologija ir slavistika 1875 m sorbu gimnazistams surenge pirmaja festivaline stovykla Susitikimas a sorb Schadzowanka zem sorb Schadowanka Nuo 1879 m dirbo mokytoju Citau Zitavoje o veliau Bauceno gimnazijoje Nuo jaunu dienu dalyvavo kulturiniame ir moksliniame sorbu judejime Organizaciju Societas Slavica Budissenensis ir Masica Serbska narys 1882 1886 m buvo zurnalo Luzica redaktorius o 1884 1932 m redagavo Casopis Macicy Serbskeje Masica Serbska zurnala Siame zurnale 1884 1886 m publikavo demografinį tyrima Statistika Luziskich Serbow kuriame pateike statistinius duomenis apie sorbu skaiciu gyvenamasias vietas socialine struktura ir issilavinimo lygį Jo atkaklumo ir organizacinio talento deka 1904 m Baucene pavyko atidaryti Sorbu namus Be to A Muka stengesi įsteigti Sorbu muzieju Jis buvo ne vienos akademijos ir mokslo draugijos narys taip pat buvo isrinktas nariu korespondentu Keliaudamas po Aukstutine ir Zemutine Luzicas tyre sorbu kalbas folklora ir kulturinį pavelda A Muka yra daugybes didele įtaka sorbu sviesuomenei padariusiu moksliniu darbu autorius Pasisake pries vokietinima Uz tautine veikla Vokietijos valdzios buvo du kartus istremtas į Vokietijos giluma Palaidotas Taucherio kapinese Baucene BibliografijaSzczatki jezyka polabskiego Wendow Luneburskich in Materialy i prace Komisyi jezykowej Akademii Umiejetnosci w Krakowie t I Krakow 1904 s 313 569 Historische und vergleichende Laut und Formenlehre der niedersorbischen niederlausitzisch wendischen Sprache Lipsk 1891 Slownik dolnoserbskeje recy a jeje narecow St Petersburg Praga 1911 Statistika luziskich Serbow 1980 IsnasosDodawki k statisticy a etnografiji luzickich Serbow II Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Casopis Macicy Serbskeje 1900 p 80 103 Informaciya na sajte IS ARANLiteraturaGugnin A A Vvedenie v istoriyu serboluzhickoj slovesnosti i literatury ot istokov do nashih dnej Rossijskaya akademiya nauk Institut slavyanovedeniya i balkanistiki nauchnyj centr slavyano germanskih otnoshenij M 1997 str 19 50 70 106 107 110 120 121 123 124 127 130 132 133 136 ISBN 5 7576 0063 2