Miloslavo mūšis

Miloslavo mūšis
Priklauso: 1848 m. Didžiosios Lenkijos sukilimas
Miloslavo mūšis, 1868 m. Juliusz Kossak paveikslas.
Data 1848 m. balandžio 30 d. Vieta Miloslavas Rezultatas lenkų pergalė
Konflikto šalys
Lenkų sukilėliai	Prūsijos karalystė
Vadovai ir kariniai vadai
Liudvikas Mieroslavskis	Generolas Blumenas
Pajėgos
~3 400 karių ir 4 artilerijos pabūklai	~2 500 karių ir 4 artilerijos pabūklai
Nuostoliai
~200 karių	~225 kariai

Miloslavo mūšis (lenk. Bitwa pod Miłosławiem) – didžiausias 1848 m. Didžiosios Lenkijos sukilimo mūšis, įvykęs balandžio 30 d. netoli Miloslavo tarp Liudviko Mieroslavskio vadovaujamų lenkų sukilėlių ir generolo Blumeno vadovaujamos Prūsijos kariuomenės.

Mūšio eiga

Po pergalės prie Didžiosios Lenkijos Ksionžo prūsų generolas Blumenas dviem kolonomis (2 500 karių ir 4 artilerijos pabūklai) iš Didžiosios Lenkijos Srodos ir Vžesnios pajudėjo link Miloslavo miesto, kuriame buvo 1 200 karių ir 4 artilerijos pabūklai, vadovaujami Liudviko Mieroslavskio. Iš pradžių Miersolavskis vedė derybas su Blumenu, bet sužinojęs, kad į pagalbą iš Vartos Naujamiesčio skuba Juzefo Garčinskio (Józef Garczyński) dalinys (1 000 karių) ir Felikso Bialoskorskio (Feliks Białoskórski) dalinys iš Pleševo (1 200 karių), nutraukė derybas.

Pirmajame mūšio etape silpnesnės lenkų pajėgos buvo išstumtos iš Miloslavo ir užėmė pozicijas abiejose kelio pusėse. Blumenas įsakė savo kavaleriją persekioti besitraukiančius sukilėlius. Prūsų persekiojimas buvo sustabdytas atvykus Garčinskiui, o atvykus Bialoskorskiui, lenkai perėjo į kontrataką.

Antrajame mūšio etape, atvykus pastiprinimui, lenkai surengė sėkmingą kontrpuolimą, atrėmė prūsų kavalerijos puolimą ir įsiveržė į miestą. Prūsai buvo priversti trauktis, tačiau mūšio išvargintos sukilėlių pajėgos nepajėgė jų vytis. Lenkų nuostoliai siekė apie 200 karių, o prūsų – 225 karius.

Paminėjimas

Mūšis įamžintas Miloslave esančiame paminkle.

Nuo 1990 m. įamžintas ant Nežinomo kareivio kapo Varšuvoje užrašu vienoje iš atminimo lentų: „MIŁOSLAW 30 IV 1848“.

Išnašos

1. Mała Encyklopedia Wojskowa; ; http://wrzesnia.w.interia.pl/historia/wiosnal.htm Archyvuota kopija 2008-09-16 iš Wayback Machine projekto.; Edmund Chojecki, Rewolucjoniści i stronnictwa wsteczne, Berlin, 1849
2. Mała Encyklopedia Wojskowa;