Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Metalų korozija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Korozija (iš lot. corrosio) tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai (chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos.
Korozijos priežastis yra termodinaminis metalų nestabilumas, todėl gamtoje jie visi yra oksidavęsi – išskyrus taurieji metalai, pvz., Au, Ag. Nustatyti korozojos vyksmą galima pagal (Gibso energija) pokytį. Pavyzdžiui, G1 – pradinių medžiagų energija, G2 – reakcijos produktų energija. Šiuo atveju sistemos energijos pokytis:
Savaime vyksta tik tie procesai, dėl kurių Gibso energija sumažėja, t. y. G1>G2 arba ΔG<0.
Išnagrinėjus tipinę metalo oksidacijos reakciją 2Me+O2+2H2O → 2Me(OH)2, paaiškėja, kad pavertus magnį, varį ir auksą hidroksidais standartinėmis sąlygomis, 1 metalo molyje Gibso energijos pokytis yra atitinkamai -598, -120, ir +66 kJ. Taigi magnis sparčiau oksiduojasi negu varis, o auksas visiškai nesioksiduoja.
Svarbi ne pati oksidacija, o korozijos greitis. Realus jos greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: metalo paviršiaus struktūros ir būklės, temperatūros, korozinės aplinkos ir judėjimo greičio, medžiagos mechaninių įtempimų ir kt.
Nustatant korozijos greitį arba laipsnį, atsižvelgiama į pagrindinius ir šalutinius rodiklius. Pagrindiniai rodikliai: detalės paviršiaus vieneto masės sumažejimas arba padidėjimas (skaičiuojant per laiko vienetą; šis rodiklis rodo korozijos greitį); korozijos gylis; paviršiaus dalis, pažeista korozijos; korozinių dėmių skaičius paviršiaus ploto vienete; laikas iki pirmųjų korozijos židinių atsiradimo ir kt. Šalutiniai rodikliai: fizikinės ir mechaninės medžiagos savybės; elektrinė varža.
Korozijos rūšys
Pagal vykstančius procesus korozija skirstoma į cheminę ir elektrocheminę
Cheminė korozija – tai metalų jungimasis su sausomis (deguonimi, sieros oksidais, halogenais ir t. t.) arba su skystomis, nelaidžiomis elektrai medžiagomis (nafta, kai kuriais sintetiniais junginiais). Su šia korozijos rūšimi daugiausia susiduriama metalurgijos (kalant, štampuojant, valcuojant metalus aukštoje temperatūroje) ir chemijos pramonėje.
Labiausiai paplitusi cheminės korozijos reakcija yra metalų jungimasis su deguonimi. Jau kambario temperatūroje su deguonimi labai greitai reaguoja varis, geležis, aliuminis ir daugelis kitų metalų. Paprasčiausias korozijos pavyzdys yra degenų susidarymas geležies paviršiuje, esant aukštai temperatūrai. Degenų sudėtis priklauso nuo temperatūros. Kad būtų atsparesni korozijai, angliniai plienai paprastai oksiduojami ne aukštesnėje kaip 570° C temperatūroje. Tada plieno paviršius apsitraukia magnetito sluoksniu, pasižyminčiu geromis apsauginėmis savybėmis nelabai agresyvioje aplinkoje.
Elektrocheminė korozija vyksta, kai metalas liečiasi su elektrai laidžiu skysčiu (elektrolitu). Tai labiausiai paplitusi korozijos rūšis
Elektrocheminiai procesai sausoje dujinėje aplinkoje ar skystuose neelektrolituose dažniausiai nevyksta. Sakykim, į naftos sudėtį įeinantys angliavandeniai gryni su metalu nereguoja. Tačiau užtenka nedidelio kiekio priemašų, ir jų sąveikos procesai labai suaktyvėja. Koroziją ypač aktyvina vanduo, junginiai, kurių sudėtyje yra sieros ir kitų elektrocheminės reakcijos skatintojų. Elektrocheminė korozija panaši į reakcijas, vykstančias galvaniniame elemente.
Elektrocheminė metalų korozija susideda iš trijų svarbiausiųjų procesų:
- anodinio proceso (hidratintų metalo jonų susidarymo elektrolite bei elektronų anodiniuose ploteliuose);
- elektronų tekėjimo metale iš anodinių į katodinius plotelius ir anijonų bei katijonų maišymosi tirpale;
- katodinio proceso (katodinių plotelių elektronų jungimosi su tirpale esančiais : prijungiančiais elektronus jonais, atomais ir molekulėmis).
Labiausiai paplitę koroziniai procesai su deguonine depoliarizacija (suaktyvėjusiu anodiniu procesu). taip koroduoja svarbiausi techniniai metalai. Metalų korozija su deguonine depoliarizacija vyksta atmosferoje, vandenyje, druskų tirpaluose, dirvoje ir kitur. Žemės ūkio ir statybos mašinų detales dažniausiai ardo atmosferinė korozija, kurios sparta priklauso nuo oro drėgnumo, temperatūros, saulės radiacijos, oro užterštumo dujomis ir druskomis. Kuo drėgnesnis oras, tuo daugiau drėgmės apsorbuojama metalo paviršiuje arba tuo daugiau jos chemiškai sukoncentruojama, t. y. metalo paviršiuje susidaro hidratiniai junginiai ir kristaliniai hidratai. Drėgname sluoksnyje ištirpsta dujų bei įvairių priemaišų, dėl to susidaro elektrolitas.
Pagal metalo irimo pobūdį skirstoma ištisinė ir vietinė korozija. Ištisinė korozija vyksta visame metalo paviršiuje. Ji gali būti tolygioji ir netolygioji. Vietinės korozijos pakenktame metalo paviršiuje yra nedideliu koroduotų plotelių arba taškelių (pitingų), plyšių kristalų sąlyčio vietoje ir kt. Vietinė korozija skirstoma į dėmėtąją (metalo paviršiuje nedidelės dėmės), žaizdinę (duobutės), taškinę (metalo paviršiuje gilios nedidelės duobutės, kurios gali virsti skylėmis), plyšinę (irimas, prasidėjęs metalo paviršiuje, plinta į vidų, dėl to korozijos produktai kaupiasi metale ir pastarasis išsipučia, susisluoksniuoja), tarpkristalinę (tai irimas kristalų sąlyčio vietoje) ir kt.
Pagal korozinę aplinką skiriama korozija dujinėje aplinkoje, kai metalas koroduoja sausoje aplinkoje, dažniausiai aukštoje temperatūroje, ir korozija skystoje aplinkoje, kai metalas suyra elektrai nelaidžiuose skysčiuose, skystuose metaluose ir elektrolituose. Yra atmosferinė korozija, kuri vyksta ore; požeminė korozija, vykstanti metalui liečiantis su gruntu (žemėmis, balastu, užpilu ir t. t.)
Atskirai reikia aptarti atmosferinę koroziją, kuri gali vykti sausoje aplinkoje (tai cheminė korozija), šlapioje aplinkoje (aplytos, aprasojusios mašinos, palikti dirbtuvių ar gamyklų teritorijoje įrenginiai) ir drėgnoje atmosferoje. Vandens garai pradeda kondensuotis (daiktų paviršius sudrėksta), kai santykinė drėgme pasiekia 100 %. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų korozija staigiai padidėja, kai santykinė drėgmė pasiekia apie 70 %. Eksperimentais buvo nustatyta, kad jau esant apie 60 % santykinei drėgmei, metalo paviršiuje susidaro vienos molekulės storio vandens plėvelė. Jei metalo paviršius yra nešvarus, susidaro daug storesnis vandens sluoksnis. Kadangi vandens plėvelėje tirpsta atmosferos deguonis ir įvairios medžiagos, dulkių pavidalu nusėdusios ant metalo paviršiaus, prasideda elektrocheminė korozija tirpale.
Korozijos greitis drėgnoje aplinkoje labai priklauso nuo atmosferos sudėties. Ypač greitai koroduoja metalai, jei atmosfera užteršta sieros oksidais (SO2 ir SO3) ir sieros vandeniliu (H2S). Tirpdamas vandenyje sieros (SO3) sudaro metalams labai agresyvią sieros rūgštį (H2SO4). Šios medžiagos į atmosferą patenka deginant akmens anglį ir mazutą. Sudegus 1 kg akmens anglies, gali susidaryti nuo 8 iki 100 g sieros dioksido. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje į atmosferą išmetama per 100 tūkst. tonų sieros dioksido per metus, o perskaičiavus šį kiekį į sieros rūgštį, jis sudarytų per 200 tūkst. tonų.
Metalų apsauga nuo korozijos
Visame pasaulyje daug dėmesio skiriama metalų apsaugai nuo korozijos, nes dėl jos patiriami metalo nuostoliai per metus sudaro apie 10-12 % išlydomo metalo kiekio. Kadangi korozijos priežastys ir rūšys labai įvairios, tai nėra universalaus metodo metalui nuo jos apsaugoti. Kaskart reikia atsižvelgti į sąlygas, kuriomis metalinės detalės dirba.
Metalo parinkimas ir jo apdorojimas. Norint apsaugoti nuo korozijos, reikia tinkamai parinkti metalą. Yra daug metalų, kurie ne tik atsparūs korozijai, bet ir pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis (pvz., nerūdijantysis, kaitrai atsparusis plienas, spalvotieji metalai ir jų lydiniai).
Labai svarbu tinkamas metalo apdirbimas. Netinkamai jį apdirbus gali prasidėti korozija (austenitinių plienų tarpkristalinė korozija). Korozijos priežastis gali būti ir struktūriniai suvirinto metalo pokyčiai, nes nevienalytėje struktūroje susidaro potencialų skirtumas. Metalas tuo atsparesnis korozijai, kuo jis vienalytiškesnis ir kuo mažiau jame teršalų.
Konstrukcinis parinkimas. Korozija priklauso ir nuo gaminių konstrukcijos, ypač kai juos veikia atmosfera. Konstrukcijos dalys turi būti gerai prieinamos, kad būtų galima išvalyti ir perdažyti.
Labai svarbu, kad nesiliestų skirtingų potencialų metalai, ypač konstrukcijos, naudojamos agresyvioje aplinkoje.
Metalų paviršių apdirbimas. Kuo glotnesnis paviršius, tuo metalas atsparesnis korozijai. Ant šiurkštaus paviršiaus nusėdusiose dulkėse kaupiasi drėgmė, sukelianti koroziją, sunkiau susidaro apsauginės oksidų plėvelės. Koroziją labai veiksmingai sumažina, pavyzdžiui, paviršiaus kietinimas , poliravimas besisukančio minkšto veltinio disku patepant .
Metalų paviršiaus dengimas korozijai atspariomis medžiagomis. Tai vienas veiksmingiausių ir dažniausių kovos su korozija būdų. Parenkant dengiamąją medžiagą, atsižvelgiama į tai, kokį korozinį, mechaninį ir šiluminį poveikį patirs gaminys. Be to, atsižvelgiama į jo formą, matmenis, didumą, taip pat į kainą.
Metalų paviršiaus apsaugai nuo korozijos naudojamos šios apsauginės dangos: metalo (aliuminio, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko bei įvairių lydinių), metalo junginių (oksidų, , fosfatų ir kt.) ir nemetalų (tepalų, lakų, dažų, dervų, gumos, emalio, keramikos ir kt.)
Metalo dangos daromos įvairiai: cheminiu ar elektrolitiniu, difuziniu, metalizavimo, plakiravimo ir kt. būdais. Cheminis nusodinimas – metalinės dangos nusodinimas cheminiu, bet ne elektrolitiniu būdu. Cheminio nusodinimo būdu dažniausiai sudaroma nikelio danga. Ji nusodinama redukuojant nikelio jonus natrio arba kalio hipofosfitu. Ši danga neakyta, o pakaitinta iki 600 °C temperatūros būna tokia pat kieta kaip ir chromo danga; be to, ši danga atspari korozijai. Elektrolitinis nusodinimas – procesas, kai danga gaunama ant metalo (katodo) elektros srovei tekant ištirpintu ar išlydytu elektrolitu, turinčiu nusodinamo metalo jonų. Difuzinis apdirbimas – danga, gaunama įsotinant metalo paviršinį sluoksnį metalu arba nemetalu dėl tarpusavyje vykstančios difuzijos. Plieno gaminių apsaugai nuo korozijos dažniausiai vartojamas aliuminis, silicis ir chromas. Metalizacija – detalių paviršiaus padengimas plonu metalų ar jų lydinių sluoksniu. Išlydytas metalas ar metalo milteliai suspaustu oru arba inertinėmis dujomis išpurškiami ant specialiai paruošto detalės paviršiaus. Pagal energiją metalizacija skirstoma į dujinę, elektrolankinę, induktyvinę ir plazminę. Dengiamieji paviršiai dažniausiai metalizuojami cinku, aliuminiu, variu, anglimi ir nerūdijančiu plienu. Plienui apsaugoti nuo atmosferinės korozijos pakanka 0,05-0,1 mm storio cinko dangos. Karštuoju būdu dangos daromos įmerkiant gaminį į išlydytą metalą. Šitaip plienas dengiamas išlydytu cinku (, viela) ir kt. Plakiravimo būdu dengiamojo metalo paviršius padengiamas apsauginio metalo lakštais karštai valcuojant arba presuojant, panaudojant sprogimo energiją. Tarp taip suspaustų metalų vyksta difuzija, dėl to jie sukimba.
Metalų junginių dangos dažniausiai susidaro vykstant cheminėms reakcijoms, sukuriamos , , . Oksidavimas – procesas, kuriam vykstant, metalo paviršiuje susidaro oksidinė danga. Oksiduojama terminiu, gariniu – terminiu, cheminiu ir elektrocheminiu būdu. Plieno gaminys veikiamas bet kokiais oksidatoriais. Labiausiai paplitęs būdas yra dirbinių nardinimas į druskų nitratų tirpalą maždaug 140 °C temperatūroje. Kartais oksidavimas vadinamas juodinimu, nes dirbinys pasidaro melsvai juosvas. Be plieno, oksiduojami aliuminis, magnis ir jų lydiniai. Šiuo būdu gaminiai apsaugomi nuo atmosferos poveikio (įvairūs įrankiai, prietaisai). Dažniausiai oksiduojamos spyruoklės, nes nuo kitų dangų gali pasikeisti jų mechaninės savybės. Chromatavimas – chromatinės dangos sudarymas ant metalo paviršiaus chromo junginių tirpaluose. Chromatavimo tirpalas gaunamas chromo andihidridą tirpinant vandenyje. Chromatavimo proceso skatinimui į tirpalą įmaišoma sieros rūgšties. Fosfatavimas – netirpaus fosfatų sluoksnio sudarymas ant metalo paviršiaus fosfatų tirpaluose. Plieninės detalės dengiamos netirpia ortofosfatinės druskos plėvele. Fosfatinis sluoksnis yra gana šiurkštus ir sudaro gerą lakų ir dažų pagrindą.
Nemetalinės dangos būna neorganinės ir organinės. Neorganinės dangos – emalio, metalo keramikos ir kitokios dangos. Emalių būna paprastų ir atsparių kaitrai. Paprastųjų emalių dangos sudaromos išlydant metalinių dirbinių paviršiuje kai kurias mineralines dangas: boro silikatinį stiklą, boraksą, , ir kt. Šios dangos atsparios neorganinėms ir organinėms rūgštims, silpniems šarmų tirpalams ir atmosferinei korozijai. Metalo keramikos dangos gaunamos pridėjus metalų į oksidus ir sunkiai lydžius junginius. Ja dengiant metalus, acetileno ir deguonies masę purškiama liepsnoje arba plazminio purškimo būdu. Organinėms dangoms naudojami tepalai, lakai, dažai, emaliai ir dervos. Tepalai – tai paprasčiausia danga, laikiniai sauganti metalus nuo korozijos. Vartojami mineraliniai, parafino tirpalai, vazelinas, bitumas ir kiti tepalai. Lakai – tai džiūvančių aliejų, dervų arba celiuliozės esterių koloidiniai tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose (benzine, acetone, benzole ir kt.) Kartais į juos dedama pigmentų. Dažai ir emaliai yra neorganinių pigmentų suspensija plėveles sudarančiuose organiniuose skysčiuose: pokoste, aliejuje ir dervos mišinyje. Dažai ir emaliai dažniausiai saugo metalus nuo atmosferinės korozijos. Dervų dangos labai atsparios korozijai. Tai asfalto, bitumo, ir kitos dangos.
Metalų ir jų gaminių laikinajai saugai nuo korozijos – o tai dažniai taikoma žemės ūkio technikos saugojimui tarp darbų sezonų, ilgesniam laikui sustabdžius įrenginius, saugant atsargines dalis ir kt. – naudojami , alyvos, vaškai polimerų mišiniai, plėvėdariai naftos mišiniai ir apsauginės emulsijos su įvairiais korozijos lėtikliais.
Metalų apsaugai nuo korozijos taip pat yra naudojami protektoriai, kurie yra gaminami iš aktyvesnio metalo (cinkas, magnis, aliuminis) negu metalas kurį norima apsaugoti. Protektoriai veikia tik plokštumoje.
Literatūra
- Mickūnaitis V. Autotransportas ir atmosferinė apsauga. – V.: Mokslas, 1984, – 48 p.
- Дмитриченко Н. Ф. Антикоррозионные смазочные материалы. – Киев: Урожай, 1987. – 96 с.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Metalų korozija, Kas yra Metalų korozija? Ką reiškia Metalų korozija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Korozija is lot corrosio tai metalu irimas del fizikines ir chemines saveikos su aplinka kai metalas pereina į oksiduota bukle ir praranda jam budingas savybes Tipiskiausia korozija gelezies rudijimas Jos rudys yra purios todel korozija gali plisti gilyn Kiti metalai chromas aliuminis koroduodami apsitraukia plona standzia deguonies nepraleidziancia plevele kuri saugo metala nuo tolesnes korozijos Korozija Korozijos priezastis yra termodinaminis metalu nestabilumas todel gamtoje jie visi yra oksidavesi isskyrus taurieji metalai pvz Au Ag Nustatyti korozojos vyksma galima pagal Gibso energija pokytį Pavyzdziui G1 pradiniu medziagu energija G2 reakcijos produktu energija Siuo atveju sistemos energijos pokytis DG G2 G1 displaystyle Delta G G 2 G 1 Savaime vyksta tik tie procesai del kuriu Gibso energija sumazeja t y G1 gt G2 arba DG lt 0 Isnagrinejus tipine metalo oksidacijos reakcija 2Me O2 2H2O 2Me OH 2 paaiskeja kad pavertus magnį varį ir auksa hidroksidais standartinemis salygomis 1 metalo molyje Gibso energijos pokytis yra atitinkamai 598 120 ir 66 kJ Taigi magnis sparciau oksiduojasi negu varis o auksas visiskai nesioksiduoja Svarbi ne pati oksidacija o korozijos greitis Realus jos greitis priklauso nuo daugelio veiksniu metalo pavirsiaus strukturos ir bukles temperaturos korozines aplinkos ir judejimo greicio medziagos mechaniniu įtempimu ir kt Nustatant korozijos greitį arba laipsnį atsizvelgiama į pagrindinius ir salutinius rodiklius Pagrindiniai rodikliai detales pavirsiaus vieneto mases sumazejimas arba padidejimas skaiciuojant per laiko vieneta sis rodiklis rodo korozijos greitį korozijos gylis pavirsiaus dalis pazeista korozijos koroziniu demiu skaicius pavirsiaus ploto vienete laikas iki pirmuju korozijos zidiniu atsiradimo ir kt Salutiniai rodikliai fizikines ir mechanines medziagos savybes elektrine varza Korozijos rusys Pagal vykstancius procesus korozija skirstoma į chemine ir elektrochemine Chemine korozija tai metalu jungimasis su sausomis deguonimi sieros oksidais halogenais ir t t arba su skystomis nelaidziomis elektrai medziagomis nafta kai kuriais sintetiniais junginiais Su sia korozijos rusimi daugiausia susiduriama metalurgijos kalant stampuojant valcuojant metalus aukstoje temperaturoje ir chemijos pramoneje Labiausiai paplitusi chemines korozijos reakcija yra metalu jungimasis su deguonimi Jau kambario temperaturoje su deguonimi labai greitai reaguoja varis gelezis aliuminis ir daugelis kitu metalu Paprasciausias korozijos pavyzdys yra degenu susidarymas gelezies pavirsiuje esant aukstai temperaturai Degenu sudetis priklauso nuo temperaturos Kad butu atsparesni korozijai angliniai plienai paprastai oksiduojami ne aukstesneje kaip 570 C temperaturoje Tada plieno pavirsius apsitraukia magnetito sluoksniu pasizyminciu geromis apsauginemis savybemis nelabai agresyvioje aplinkoje Elektrochemine korozija vyksta kai metalas lieciasi su elektrai laidziu skysciu elektrolitu Tai labiausiai paplitusi korozijos rusis Elektrocheminiai procesai sausoje dujineje aplinkoje ar skystuose neelektrolituose dazniausiai nevyksta Sakykim į naftos sudetį įeinantys angliavandeniai gryni su metalu nereguoja Taciau uztenka nedidelio kiekio priemasu ir ju saveikos procesai labai suaktyveja Korozija ypac aktyvina vanduo junginiai kuriu sudetyje yra sieros ir kitu elektrochemines reakcijos skatintoju Elektrochemine korozija panasi į reakcijas vykstancias galvaniniame elemente Elektrochemine metalu korozija susideda is triju svarbiausiuju procesu anodinio proceso hidratintu metalo jonu susidarymo elektrolite bei elektronu anodiniuose ploteliuose elektronu tekejimo metale is anodiniu į katodinius plotelius ir anijonu bei katijonu maisymosi tirpale katodinio proceso katodiniu ploteliu elektronu jungimosi su tirpale esanciais prijungianciais elektronus jonais atomais ir molekulemis Labiausiai paplite koroziniai procesai su deguonine depoliarizacija suaktyvejusiu anodiniu procesu taip koroduoja svarbiausi techniniai metalai Metalu korozija su deguonine depoliarizacija vyksta atmosferoje vandenyje drusku tirpaluose dirvoje ir kitur Zemes ukio ir statybos masinu detales dazniausiai ardo atmosferine korozija kurios sparta priklauso nuo oro dregnumo temperaturos saules radiacijos oro uzterstumo dujomis ir druskomis Kuo dregnesnis oras tuo daugiau dregmes apsorbuojama metalo pavirsiuje arba tuo daugiau jos chemiskai sukoncentruojama t y metalo pavirsiuje susidaro hidratiniai junginiai ir kristaliniai hidratai Dregname sluoksnyje istirpsta duju bei įvairiu priemaisu del to susidaro elektrolitas Pagal metalo irimo pobudį skirstoma istisine ir vietine korozija Istisine korozija vyksta visame metalo pavirsiuje Ji gali buti tolygioji ir netolygioji Vietines korozijos pakenktame metalo pavirsiuje yra nedideliu koroduotu ploteliu arba taskeliu pitingu plysiu kristalu salycio vietoje ir kt Vietine korozija skirstoma į demetaja metalo pavirsiuje nedideles demes zaizdine duobutes taskine metalo pavirsiuje gilios nedideles duobutes kurios gali virsti skylemis plysine irimas prasidejes metalo pavirsiuje plinta į vidu del to korozijos produktai kaupiasi metale ir pastarasis issipucia susisluoksniuoja tarpkristaline tai irimas kristalu salycio vietoje ir kt Pagal korozine aplinka skiriama korozija dujineje aplinkoje kai metalas koroduoja sausoje aplinkoje dazniausiai aukstoje temperaturoje ir korozija skystoje aplinkoje kai metalas suyra elektrai nelaidziuose skysciuose skystuose metaluose ir elektrolituose Yra atmosferine korozija kuri vyksta ore pozemine korozija vykstanti metalui lieciantis su gruntu zememis balastu uzpilu ir t t Atskirai reikia aptarti atmosferine korozija kuri gali vykti sausoje aplinkoje tai chemine korozija slapioje aplinkoje aplytos aprasojusios masinos palikti dirbtuviu ar gamyklu teritorijoje įrenginiai ir dregnoje atmosferoje Vandens garai pradeda kondensuotis daiktu pavirsius sudreksta kai santykine dregme pasiekia 100 Taciau atlikti tyrimai parode kad daugeliu atveju korozija staigiai padideja kai santykine dregme pasiekia apie 70 Eksperimentais buvo nustatyta kad jau esant apie 60 santykinei dregmei metalo pavirsiuje susidaro vienos molekules storio vandens plevele Jei metalo pavirsius yra nesvarus susidaro daug storesnis vandens sluoksnis Kadangi vandens pleveleje tirpsta atmosferos deguonis ir įvairios medziagos dulkiu pavidalu nusedusios ant metalo pavirsiaus prasideda elektrochemine korozija tirpale Korozijos greitis dregnoje aplinkoje labai priklauso nuo atmosferos sudeties Ypac greitai koroduoja metalai jei atmosfera uztersta sieros oksidais SO2 ir SO3 ir sieros vandeniliu H2S Tirpdamas vandenyje sieros SO3 sudaro metalams labai agresyvia sieros rugstį H2SO4 Sios medziagos į atmosfera patenka deginant akmens anglį ir mazuta Sudegus 1 kg akmens anglies gali susidaryti nuo 8 iki 100 g sieros dioksido Manoma kad Lietuvos teritorijoje į atmosfera ismetama per 100 tukst tonu sieros dioksido per metus o perskaiciavus sį kiekį į sieros rugstį jis sudarytu per 200 tukst tonu Metalu apsauga nuo korozijos Visame pasaulyje daug demesio skiriama metalu apsaugai nuo korozijos nes del jos patiriami metalo nuostoliai per metus sudaro apie 10 12 islydomo metalo kiekio Kadangi korozijos priezastys ir rusys labai įvairios tai nera universalaus metodo metalui nuo jos apsaugoti Kaskart reikia atsizvelgti į salygas kuriomis metalines detales dirba Metalo parinkimas ir jo apdorojimas Norint apsaugoti nuo korozijos reikia tinkamai parinkti metala Yra daug metalu kurie ne tik atsparus korozijai bet ir pasizymi geromis mechaninemis savybemis pvz nerudijantysis kaitrai atsparusis plienas spalvotieji metalai ir ju lydiniai Labai svarbu tinkamas metalo apdirbimas Netinkamai jį apdirbus gali prasideti korozija austenitiniu plienu tarpkristaline korozija Korozijos priezastis gali buti ir strukturiniai suvirinto metalo pokyciai nes nevienalyteje strukturoje susidaro potencialu skirtumas Metalas tuo atsparesnis korozijai kuo jis vienalytiskesnis ir kuo maziau jame tersalu Konstrukcinis parinkimas Korozija priklauso ir nuo gaminiu konstrukcijos ypac kai juos veikia atmosfera Konstrukcijos dalys turi buti gerai prieinamos kad butu galima isvalyti ir perdazyti Labai svarbu kad nesiliestu skirtingu potencialu metalai ypac konstrukcijos naudojamos agresyvioje aplinkoje Metalu pavirsiu apdirbimas Kuo glotnesnis pavirsius tuo metalas atsparesnis korozijai Ant siurkstaus pavirsiaus nusedusiose dulkese kaupiasi dregme sukelianti korozija sunkiau susidaro apsaugines oksidu pleveles Korozija labai veiksmingai sumazina pavyzdziui pavirsiaus kietinimas poliravimas besisukancio minksto veltinio disku patepant Metalu pavirsiaus dengimas korozijai atspariomis medziagomis Tai vienas veiksmingiausiu ir dazniausiu kovos su korozija budu Parenkant dengiamaja medziaga atsizvelgiama į tai kokį korozinį mechaninį ir siluminį poveikį patirs gaminys Be to atsizvelgiama į jo forma matmenis diduma taip pat į kaina Metalu pavirsiaus apsaugai nuo korozijos naudojamos sios apsaugines dangos metalo aliuminio kadmio chromo vario nikelio cinko bei įvairiu lydiniu metalo junginiu oksidu fosfatu ir kt ir nemetalu tepalu laku dazu dervu gumos emalio keramikos ir kt Metalo dangos daromos įvairiai cheminiu ar elektrolitiniu difuziniu metalizavimo plakiravimo ir kt budais Cheminis nusodinimas metalines dangos nusodinimas cheminiu bet ne elektrolitiniu budu Cheminio nusodinimo budu dazniausiai sudaroma nikelio danga Ji nusodinama redukuojant nikelio jonus natrio arba kalio hipofosfitu Si danga neakyta o pakaitinta iki 600 C temperaturos buna tokia pat kieta kaip ir chromo danga be to si danga atspari korozijai Elektrolitinis nusodinimas procesas kai danga gaunama ant metalo katodo elektros srovei tekant istirpintu ar islydytu elektrolitu turinciu nusodinamo metalo jonu Difuzinis apdirbimas danga gaunama įsotinant metalo pavirsinį sluoksnį metalu arba nemetalu del tarpusavyje vykstancios difuzijos Plieno gaminiu apsaugai nuo korozijos dazniausiai vartojamas aliuminis silicis ir chromas Metalizacija detaliu pavirsiaus padengimas plonu metalu ar ju lydiniu sluoksniu Islydytas metalas ar metalo milteliai suspaustu oru arba inertinemis dujomis ispurskiami ant specialiai paruosto detales pavirsiaus Pagal energija metalizacija skirstoma į dujine elektrolankine induktyvine ir plazmine Dengiamieji pavirsiai dazniausiai metalizuojami cinku aliuminiu variu anglimi ir nerudijanciu plienu Plienui apsaugoti nuo atmosferines korozijos pakanka 0 05 0 1 mm storio cinko dangos Karstuoju budu dangos daromos įmerkiant gaminį į islydyta metala Sitaip plienas dengiamas islydytu cinku viela ir kt Plakiravimo budu dengiamojo metalo pavirsius padengiamas apsauginio metalo lakstais karstai valcuojant arba presuojant panaudojant sprogimo energija Tarp taip suspaustu metalu vyksta difuzija del to jie sukimba Metalu junginiu dangos dazniausiai susidaro vykstant cheminems reakcijoms sukuriamos Oksidavimas procesas kuriam vykstant metalo pavirsiuje susidaro oksidine danga Oksiduojama terminiu gariniu terminiu cheminiu ir elektrocheminiu budu Plieno gaminys veikiamas bet kokiais oksidatoriais Labiausiai paplites budas yra dirbiniu nardinimas į drusku nitratu tirpala mazdaug 140 C temperaturoje Kartais oksidavimas vadinamas juodinimu nes dirbinys pasidaro melsvai juosvas Be plieno oksiduojami aliuminis magnis ir ju lydiniai Siuo budu gaminiai apsaugomi nuo atmosferos poveikio įvairus įrankiai prietaisai Dazniausiai oksiduojamos spyruokles nes nuo kitu dangu gali pasikeisti ju mechanines savybes Chromatavimas chromatines dangos sudarymas ant metalo pavirsiaus chromo junginiu tirpaluose Chromatavimo tirpalas gaunamas chromo andihidrida tirpinant vandenyje Chromatavimo proceso skatinimui į tirpala įmaisoma sieros rugsties Fosfatavimas netirpaus fosfatu sluoksnio sudarymas ant metalo pavirsiaus fosfatu tirpaluose Plienines detales dengiamos netirpia ortofosfatines druskos plevele Fosfatinis sluoksnis yra gana siurkstus ir sudaro gera laku ir dazu pagrinda Nemetalines dangos buna neorganines ir organines Neorganines dangos emalio metalo keramikos ir kitokios dangos Emaliu buna paprastu ir atspariu kaitrai Paprastuju emaliu dangos sudaromos islydant metaliniu dirbiniu pavirsiuje kai kurias mineralines dangas boro silikatinį stikla boraksa ir kt Sios dangos atsparios neorganinems ir organinems rugstims silpniems sarmu tirpalams ir atmosferinei korozijai Metalo keramikos dangos gaunamos pridejus metalu į oksidus ir sunkiai lydzius junginius Ja dengiant metalus acetileno ir deguonies mase purskiama liepsnoje arba plazminio purskimo budu Organinems dangoms naudojami tepalai lakai dazai emaliai ir dervos Tepalai tai paprasciausia danga laikiniai sauganti metalus nuo korozijos Vartojami mineraliniai parafino tirpalai vazelinas bitumas ir kiti tepalai Lakai tai dziuvanciu alieju dervu arba celiuliozes esteriu koloidiniai tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose benzine acetone benzole ir kt Kartais į juos dedama pigmentu Dazai ir emaliai yra neorganiniu pigmentu suspensija pleveles sudaranciuose organiniuose skysciuose pokoste aliejuje ir dervos misinyje Dazai ir emaliai dazniausiai saugo metalus nuo atmosferines korozijos Dervu dangos labai atsparios korozijai Tai asfalto bitumo ir kitos dangos Metalu ir ju gaminiu laikinajai saugai nuo korozijos o tai dazniai taikoma zemes ukio technikos saugojimui tarp darbu sezonu ilgesniam laikui sustabdzius įrenginius saugant atsargines dalis ir kt naudojami alyvos vaskai polimeru misiniai plevedariai naftos misiniai ir apsaugines emulsijos su įvairiais korozijos letikliais Metalu apsaugai nuo korozijos taip pat yra naudojami protektoriai kurie yra gaminami is aktyvesnio metalo cinkas magnis aliuminis negu metalas kurį norima apsaugoti Protektoriai veikia tik plokstumoje LiteraturaMickunaitis V Autotransportas ir atmosferine apsauga V Mokslas 1984 48 p Dmitrichenko N F Antikorrozionnye smazochnye materialy Kiev Urozhaj 1987 96 s