Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Bitininkas Europinis bitininkas arba bitininkas Merops apiaster žalvarninių paukščių Coraciiformes būrio
Merops apiaster
- Kitos reikšmės – Bitininkas.
Europinis bitininkas arba bitininkas (Merops apiaster) – žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio, bitininkinių (Coraciidae) šeimos paukščių rūšis.
| Merops apiaster | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Europiniai bitininkai Italijoje | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Merops apiaster Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||
Europinių bitininkų apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje:
|
Išvaizda
Europiniai bitininkai yra maždaug paprastųjų varnėnų dydžio paukščiai. Jų kūno ilgis nuo snapo galo ir įskaitant uodegą 27–29 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 44-49 cm, svoris apie 57 g, nors gali sverti nuo 44 g iki 78 g. Abiejų lyčių individų lytinis dimorfizmas neišreikštas, kurie yra vienas į kitą labai panašūs.
Europiniai bitininkai laibi, ilgais sparnais ir ilga uodega paukščiai. Kadangi Lietuvoje vos kelios žalvarninių rūšys pasižyminčios spalvingu plunksniniu apdaru, tad juos nesunku pažinti iš margai ryškių plunksnų, kuriame dominuoja įvairių spalvų ir atspalvių tonai. Patino nugarinė pusė bronzinės spalvos, pečiai geltoni. Kakta balta ir mėlyna. Sparnai ir uodega žalsvai mėlyni. Gerklė geltona su juodu apvadu. Apatinė kūno dalis žaliai žydra. Snapas plonas, ilgas, palinkęs žemyn, juodos spalvos. Kojos pilkos, trumpos. Rainelė tamsiai raudona. Patelės gerklė šviesiai geltona. Poilsio apdaru nugara ir pečiai žalsvi. Jaunikliai panašūs į suaugusius poilsio apdaru. Jauniklių rainelė raudonai ruda.
Paplitimas
Eurazijoje paplitę nuo Pirėnų pusiasalio iki Obės aukštupio, Altajaus, Kašmyro. Šiaurėje arealas siekia Prancūziją, Lenkiją, Baltarusiją, Riazanės, Tambovo sritis, Volgos vidurupį, šiaurinę Aralo jūros pakrantę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietvakarių Pakistano, Persų įlankos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių.
1980 m. Vokietijoje buvo manoma kad europiniai bitininkai išnykę, bet jų populiacija po 1990 m. sparčiai ėmė plisti.
Šiaurės pusrutulio populiacijos yra migrantai ir žiemoja Vakarų Afrikoje. Migracijų metu per dieną nuskrenda iki 500 km. Pietų Afrikoje gyvena sėsliai.
Nepaisant kad europiniai bitininkai įprastai pietinių ir švelnesnio klimato regionų paukščiai, bet retkarčiais peri ir šiauriau nuo Lietuvos. 2003 m. buvo pastebėti lizde jų jaunikliai vakarinėje Latvijos Kuršo dalyje prie gyvenvietės, ir nuo 2003 m. jie ėmė perėti ir kitose vakarinio Kuršo dalyse, pastebimas jų pagausėjimas. 2014 m. pirmasis jų lizdas buvo aptiktas ir Vidžemės regione.
Šiauriausios jų lizdavietės Suomijoje ir Švedijoje, pastarojoje pirmą kartą perintys aptikti 1977 m.
Paplitimas Lietuvoje
Tai spalvingiausias Lietuvos paukštis. Į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.
Biologija
Gyvena atvirose, stepinio pobūdžio vietose, upių slėniuose, ganyklose. Polėkis lengvas, vikrus, sklandydamas sparnus akimirkai ištiesia horizontaliai. Tupia ant medžių ir krūmų šakų, laidų. Laikosi tiek mažesniais, tiek gausesniais būreliais.
Europiniai bitininkai paprastai yra monogamai, bet pasitaiko ir poligamijos atvejų. Veisiasi grupėmis iki 10-30 porų, kartais didelėmis kolonijomis iki 100 porų. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausi stačiuose krantuose. Paukščiai pašalina nuo 7 iki 12 kg žemės, o urvo darymas gali užtrukti nuo 10 iki 20 dienų. Urvas yra apie 70–150 cm ilgio, 7-9 cm ovalo formos. Urvas gali būti tiesus arba šiek tiek išlenktas, dažnai horizontalus. Perėjimui besiruošiančios porelės neretai turi neperintį kitą subrendusį individą ar jauniklį kaip pagalbininką. Pagalbininkai suaugusieji paprastai yra vieno ar abiejų poros narių sūnūs arba besiveisiančio patinėlio brolis, kuris nesėkmingai bandė veistis anksčiau per tą patį sezoną. Šiaurinio pusrutulio populiacijos priklausomai nuo geografinio regiono ima dėti kiaušinius nuo balandžio iki pat liepos mėnesio. Pietų Afrikoje gyvenančios sėslios populiacijos kiaušinius ima dėti nuo spalio iki lapkričio mėnesio. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, bet jų gali būti ir nuo 4 iki 10. Kiaušinius deda 1-2 dienų intervalu. Jeigu praranda pirmąją kiaušinių dėtį, dedama antroji. Dienos metu patelė ir patinėlis palearktikos populiacijose maždaug kas 10-60 minučių keičiasi perėti, o Pietų Afrikoje kas 2-3 valandas. Naktį peri tik patelė. Perėjimas užtrunka apie 20 dienų, nors kartais populiacijose daugiau, o Pietų Afrikoje 13 dienų. Išsiritę jaunikliai pliki ir akli. Juos maitina abu poros nariai ir pagalbininkas, jei jį turi pora. Per 15-17 d. jaunikliai priauga panašaus svorio kaip ir suaugę paukščiai. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio. Į metus veda vieną jauniklių vadą.
Mityba
Minta įvairiais vidutinio dydžio ir stambiais vabzdžiais. Iš jų labiausiai - plėviasparnių (Hymenoptera) būrio, tokiais kaip: kamanės, vapsvos, širšės. Bet patį didžiausią jų mitybos dalį sudaro naminės bitės (Apis mellifera), kuomet po atliktų stebėjimų išaiškėjo, kad jos sudaro 69,4 -82 %.
Taip pat minta ir šių būrių vabzdžiais: žirgeliais (Odonata), drugiais (Lepidoptera), vabalais (Coleoptera).
Galerija
- Europinis bitininkas ir jo „pirpsėjimas“
- Europinis bitininkas
- Skrydyje su grobiu
- Europiniai bitininkai, snapuose laikantys skirtingasparnius žirgelius (Anisoptera)
- Europiniai bitininkai
- Europinio bitininko galva
- Lizdų kolonija
- Europiniai bitininkai lizdaviečių kolonijoje
- Porelė prie lizdo
- Europinio bitininko kiaušiniai
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Merops apiaster“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- birdfact.com / European Bee Eater
- birdlife.org / European Bee-eater Merops apiaster
- birdlife.lt / SISTEMATINIS LIETUVOS PAUKŠČIŲ SĄRAŠAS (Paskutinis pataisymas 2018-11-29)
- ornitologija.lt / Bitininkas Merops apiaster
- oiseaux-birds.com / European Bee-eater Archyvuota kopija 2021-09-23 iš Wayback Machine projekto. Merops apiaster
- wildlifevagabond.com / European Bee-eater (Merops apiaster)
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Nuorodos
- birdlife.org / Merops apiaster -- Linnaeus, 1758
- xeno-canto.org / European Bee-eater · Merops apiaster · Linnaeus, 1758 (europinių bitininkų balso įrašai)
- birdsoftheworld.org / European Bee-eater Merops apiaster
- ebird.org / European Bee-eater Merops apiaster
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Merops apiaster, Kas yra Merops apiaster? Ką reiškia Merops apiaster?
Kitos reiksmes Bitininkas Europinis bitininkas arba bitininkas Merops apiaster zalvarniniu pauksciu Coraciiformes burio bitininkiniu Coraciidae seimos pauksciu rusis Merops apiasterEuropiniai bitininkai Italijoje source source Europinio bitininko pirpsejimas Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zalvarniniai pauksciai Coraciiformes Seima Bitininkiniai Meropidae Gentis Tikrieji bitininkai Merops Rusis Europinis bitininkas Merops apiaster BinomasMerops apiaster Linnaeus 1758PaplitimasEuropiniu bitininku apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje perimvietes klajoja neperintys seslusPatele laukianti is patinelio vaisiu IsvaizdaEuropiniai bitininkai yra mazdaug paprastuju varnenu dydzio pauksciai Ju kuno ilgis nuo snapo galo ir įskaitant uodega 27 29 cm atstumas tarp isskleistu abieju sparnugaliu 44 49 cm svoris apie 57 g nors gali sverti nuo 44 g iki 78 g Abieju lyciu individu lytinis dimorfizmas neisreikstas kurie yra vienas į kita labai panasus Europiniai bitininkai laibi ilgais sparnais ir ilga uodega pauksciai Kadangi Lietuvoje vos kelios zalvarniniu rusys pasizymincios spalvingu plunksniniu apdaru tad juos nesunku pazinti is margai ryskiu plunksnu kuriame dominuoja įvairiu spalvu ir atspalviu tonai Patino nugarine puse bronzines spalvos peciai geltoni Kakta balta ir melyna Sparnai ir uodega zalsvai melyni Gerkle geltona su juodu apvadu Apatine kuno dalis zaliai zydra Snapas plonas ilgas palinkes zemyn juodos spalvos Kojos pilkos trumpos Rainele tamsiai raudona Pateles gerkle sviesiai geltona Poilsio apdaru nugara ir peciai zalsvi Jaunikliai panasus į suaugusius poilsio apdaru Jaunikliu rainele raudonai ruda PaplitimasEurazijoje paplite nuo Pirenu pusiasalio iki Obes aukstupio Altajaus Kasmyro Siaureje arealas siekia Prancuzija Lenkija Baltarusija Riazanes Tambovo sritis Volgos vidurupį siaurine Aralo juros pakrante Pietuose arealas tesiasi iki pietvakariu Pakistano Persu įlankos Mazosios Azijos Vidurzemio juros pakranciu 1980 m Vokietijoje buvo manoma kad europiniai bitininkai isnyke bet ju populiacija po 1990 m sparciai eme plisti Siaures pusrutulio populiacijos yra migrantai ir ziemoja Vakaru Afrikoje Migraciju metu per diena nuskrenda iki 500 km Pietu Afrikoje gyvena sesliai Nepaisant kad europiniai bitininkai įprastai pietiniu ir svelnesnio klimato regionu pauksciai bet retkarciais peri ir siauriau nuo Lietuvos 2003 m buvo pastebeti lizde ju jaunikliai vakarineje Latvijos Kurso dalyje prie gyvenvietes ir nuo 2003 m jie eme pereti ir kitose vakarinio Kurso dalyse pastebimas ju pagausejimas 2014 m pirmasis ju lizdas buvo aptiktas ir Vidzemes regione Siauriausios ju lizdavietes Suomijoje ir Svedijoje pastarojoje pirma karta perintys aptikti 1977 m Paplitimas LietuvojeTai spalvingiausias Lietuvos paukstis Į Lietuva uzklysta nereguliariai paprastai siltuoju metu laiku ir retkarciais atsitiktines poros peri BiologijaGyvena atvirose stepinio pobudzio vietose upiu sleniuose ganyklose Polekis lengvas vikrus sklandydamas sparnus akimirkai istiesia horizontaliai Tupia ant medziu ir krumu saku laidu Laikosi tiek mazesniais tiek gausesniais bureliais Europiniai bitininkai paprastai yra monogamai bet pasitaiko ir poligamijos atveju Veisiasi grupemis iki 10 30 poru kartais didelemis kolonijomis iki 100 poru Lizdus įsiruosia urvuose kuriuos rausi staciuose krantuose Pauksciai pasalina nuo 7 iki 12 kg zemes o urvo darymas gali uztrukti nuo 10 iki 20 dienu Urvas yra apie 70 150 cm ilgio 7 9 cm ovalo formos Urvas gali buti tiesus arba siek tiek islenktas daznai horizontalus Perejimui besiruosiancios poreles neretai turi neperintį kita subrendusį individa ar jauniklį kaip pagalbininka Pagalbininkai suaugusieji paprastai yra vieno ar abieju poros nariu sunus arba besiveisiancio patinelio brolis kuris nesekmingai bande veistis anksciau per ta patį sezona Siaurinio pusrutulio populiacijos priklausomai nuo geografinio regiono ima deti kiausinius nuo balandzio iki pat liepos menesio Pietu Afrikoje gyvenancios seslios populiacijos kiausinius ima deti nuo spalio iki lapkricio menesio Vienoje detyje paprastai buna 5 6 kiausiniai bet ju gali buti ir nuo 4 iki 10 Kiausinius deda 1 2 dienu intervalu Jeigu praranda pirmaja kiausiniu detį dedama antroji Dienos metu patele ir patinelis palearktikos populiacijose mazdaug kas 10 60 minuciu keiciasi pereti o Pietu Afrikoje kas 2 3 valandas Naktį peri tik patele Perejimas uztrunka apie 20 dienu nors kartais populiacijose daugiau o Pietu Afrikoje 13 dienu Issirite jaunikliai pliki ir akli Juos maitina abu poros nariai ir pagalbininkas jei jį turi pora Per 15 17 d jaunikliai priauga panasaus svorio kaip ir suauge pauksciai Jaunikliai lizda palieka mazdaug po menesio Į metus veda viena jaunikliu vada MitybaMinta įvairiais vidutinio dydzio ir stambiais vabzdziais Is ju labiausiai pleviasparniu Hymenoptera burio tokiais kaip kamanes vapsvos sirses Bet patį didziausia ju mitybos dalį sudaro namines bites Apis mellifera kuomet po atliktu stebejimu isaiskejo kad jos sudaro 69 4 82 Taip pat minta ir siu buriu vabzdziais zirgeliais Odonata drugiais Lepidoptera vabalais Coleoptera Galerija source source source source source source source Europinis bitininkas ir jo pirpsejimas Europinis bitininkas Skrydyje su grobiu Europiniai bitininkai snapuose laikantys skirtingasparnius zirgelius Anisoptera Europiniai bitininkai Europinio bitininko galva Lizdu kolonija Europiniai bitininkai lizdavieciu kolonijoje Porele prie lizdo Europinio bitininko kiausiniaiSaltiniai IUCN Red List Merops apiaster IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2016 10 01 birdfact com European Bee Eater birdlife org European Bee eater Merops apiaster birdlife lt SISTEMATINIS LIETUVOS PAUKSCIŲ SARASAS Paskutinis pataisymas 2018 11 29 ornitologija lt Bitininkas Merops apiaster oiseaux birds com European Bee eater Archyvuota kopija 2021 09 23 is Wayback Machine projekto Merops apiaster wildlifevagabond com European Bee eater Merops apiaster Lietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1991 Nuorodosbirdlife org Merops apiaster Linnaeus 1758 xeno canto org European Bee eater Merops apiaster Linnaeus 1758 europiniu bitininku balso įrasai birdsoftheworld org European Bee eater Merops apiaster ebird org European Bee eater Merops apiaster Vikiteka Europinis bitininkas vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas bitininkas