Apis melliferaBitė Apis mellifera Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klasė
Naminė bitė

Apis mellifera | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Bitė (Apis mellifera) | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||
Apis mellifera Linnaeus, 1758 |
Bitė, arba naminė bitė (Apis mellifera) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys. Vienas iš daugiausiai auginamų ir žinomų nuo neatmenamų laikų vabzdžių. Bitės giminingos vapsvoms. Manoma, jog, skirtingai nuo dabartinių bičių, jų tolimi protėviai buvo kitus vabzdžius medžiojantys plėšrūnai.
Bitėms dešimtys milijonų metų. Tai, kad bičių būta jau neolito amžiuje, liudija Prancūzijoje terciaro laikotarpio nuogulose rasta suakmenėjusi bitė. Bičių darbininkių rasta ir mioceno nuogulose, kurių amžius siekia 20-25 mln. metų.
Medų nešančių bičių tėvyne laikoma Pietų Azija, gal net dabartinė Afganistano teritorija. Taip manoma todėl, kad ir dabar ten (ypač pietų Indijoje, Ceilone) iš keturių egzistuojančių bičių rūšių aptinkamos net trys. Neatmetama versija, kad pirmieji apie medų pasauliui paskelbė šumerai, visų pirma juo gydę žaizdas, o ne vartoję kaip maistą.
Bitėmis nuo seniausių laikų domisi ir mokslininkai, net psichologai analizuoja jų šeimyninius santykius. Tyrinėjama neįprasta jų lizdų architektūra ir korių sandara. „Pasimokyk darbštumo iš bitės“ – šį posakį žinojo ir senovės graikai, ir kinai, ir slavai.
Slavų tautų ūkyje bitininkystė taip pat užėmė svarbią vietą. Kaip teigė arabų rašytojas Ibin Dasta, „slavai iš medžio skobia savotiškus ąsočius, atstojančius medinius avilius, kuriuose laikomas bičių medus“. Medinių avilių palyginimą su ąsočiais galima aiškinti tuo, kad Rytuose Ibin Dasta buvo pratęs matyti molinius avilius, taip pat panašius į ąsočius.
Nors iki šiandien nesutariama, ar medų nešančios bitės nuo seniausių laikų veisiasi Pietų Amerikoje, ar jos yra atvežtos ispanų, tačiau teigiama, kad 1600 m. meksikiečiai ir kitos Centrinės Amerikos tautos jau žinojo, kaip atsiranda medus. Į Šiaurės rytų Ameriką bites 1530 m. atvežė europiečiai, o ten gyvenusios gentys bites vadino „baltųjų žmonių musėmis“.
Bičių rūšys
Dėl skirtingo klimato, augalijos, natūralios ir dirbtinės atrankos yra susidarę kelios gamtinės bičių rasės. Pasaulyje yra keturios bičių rūšys. Europoje ir Lietuvoje auginamos vienos medunešės bitės rūšies Apis mellifera keletą rasių. Azijoje laikoma šiek tiek mažesnė kuri yra atsparesnė bitininkystei kenkiančioms varoatozės erkėmis (negydomą Apis mellifera šeimą šios erkės sunaikina). Indijoje gyvena vidutinių (Apis indica) ir mažųjų bičių (Apis florea) rūšys. Dar Azijoje gyvena didžiųjų bičių rūšis, tačiau dėl itin pikto būdo jų nepavyko perkelti į avilius (galima tik periodiškai atimti medų). Meksikoje nuo Majų laikų auginama geluonies neturinti bičių rūšis.
Bičių šeima
Bitės gyvena keletą dešimčių tūkstančių narių turinčiomis šeimomis. Šeimą sudaro trejopi individai: (patinai), darbininkės ir motinėlė.
- Motinėlės (lytiškai subrendusios patelės) užpakalinės kojos be surenkamojo įtaiso. Pilvelio galas toli išsikiša už suglaustų sparnų viršūnės. Gali poruotis ir po to dėti tiek apvaisintus (išsivysto bitės darbininkės ir naujos motinėlės), tiek ir neapvaisintus (išsivysto tranai) kiaušinėlius. Apvaisinta motinėlė turi tranų spermatozoidus saugantį organą. Spermatozoidų pakanka visam likusiam motinėlės gyvenimui.
- Darbininkės (lytiškai nesubrendusios patelės) užpakalinės kojos su žiedadulkių surenkamuoju įtaisu (krepšelis blauzdų išorinėje pusėje, šepetėlis letenėlių vidinėje pusėje). Pilvelio galas pasiekia suglaustų sparnų viršūnes. Žuvus motinai jos irgi gali dėti kiaušinėlius, tačiau jie būna neapvaisinti (išsivysto tik tranai). Sveikoje šeimoje darbininkės kiaušinėlių nededa.
- Trano (patino) galva apvali, facetinės akys viršugalvyje susiglaudusios, paprastos akelės kaktoje. Pilvelis trumpas, storas, gale bukas. Tranai nuskrenda daugelį kilometrų ir radę apvaisina (ore) tuo tikslu išskridusias jaunas bites motinėles. Jie gali skraidyti iš vieno avilio į kitą niekieno netrukdomi, tuo tarpu bičių darbininkių į kitus avilius neįleidžia. Dėl to jie gali tapti ligų platintojais.
Didžiąją dalį šeimos sudaro darbininkės. Motinėlė paprastai būna tik viena, nes daugumos veislių jos viena kitą gelia. Tačiau kai kuriose veislėse pasitaiko, kad sugyvena ir dvi motinos. Tranai normalioje šeimoje gyvena tik vasarą – rudenį jie paprastai išvaromi ir žūva.
Vasarą dirbanti bitė darbininkė gyvena gana trumpai (apie mėnesį), tačiau žiemojančios bitės šeimoje gyvena iki pavasario. Motinėlė gyvena keletą metų.
Bičių lizdas
Natūrali bičių gyvenimo vieta – medžio drevė. Žmogus jas augina įvairiuose aviliuose. Medui pilti ir bičių lervoms auginti bitės siuva vaškinius korius šešiakampėmis akutėmis (matematiškai optimalus konstrukcinis sprendimas). Įprastinio dydžio akelėse užauga darbininkės. Koriuose kiek didesnėmis akelėmis (traninis korys) išauga tranai, nes motinėlė į tokias akeles deda neapvaisintus kiaušinėlius. Motinėlėms auginti bitės pasiuva keletą gilės formos narvelių itin storomis sienelėmis. Kad bitės turėtų daugiau laiko medui nešti, bitininkai joms įdeda mašinos pagamintų vaško plokštelių, iš kurių korį pasiūti galima daug greičiau. Plokštelėse įspaustas akelių raštas, tačiau jų sieneles bitėms vis viena tenka lipdyti pačioms. Senus, pajuodusius korius bitininkai išlydo, gautą vašką panaudodami šioms plokštelėms gaminti. Plokštelės įtvirtinamos tam skirtuose rėmeliuose, todėl ant jų pasiūtą korį vėliau galima iš avilio išimti (tarkim, medui išsukti). Įvairiems plyšeliams užtaisyti ir drevei ar aviliui nuo puvimo saugoti bitės renka įvairius sakus ir lipus ir iš jų gamina pikį. Pikis taip sulipdo rėmelius ir kitas avilio dalis, jog bitininkui reikalingas specialus kaltas prireikus joms atskirti.
Spiečiai
Esant palankioms sąlygoms, kuomet šeima nebetelpa į drevę ar avilį ir ypač jei tuo metu dar nustoja žydėti medingieji augalai, bitės spiečia. Prieš spiesdama šeima pasiuva motininių akelių ir užaugina keletą jaunų motinų. Su pirmuoju spiečiumi (didele įvairaus amžiaus bičių grupe) išlekia senoji motina. Jį neretai seka kiti, po jauną motiną turintys spiečiai. Su kiekvienu spiečiumi išskrenda apie pusė avilio bičių. Taigi senosios didelės šeimos vietoje paprastai bičių lieka gana nedaug.
Spiečius ieško naujos gyvenimo vietos. Bitininkai juos gaudo ir apgyvendina naujuose aviliuose. Spiečius laikosi aplink savo motiną ir jos nepalieka. Jei motina nukrenta ant žemės ir žūva (neretai pasitaiko pirmajam spiečiui, kurio motina gali būti labai sena), spiečius grįžta į tą avilį, iš kurio išskrido.
Bitininkai nelabai mėgsta spiečius, nes juos gana sunku gaudyti. Vengdami spietimo, jie perskiria šeimas dirbtinai. Jei abiem perskirtoms pusėms duodama po motiną, jos virsta atskiromis šeimomis.
Jei motina labai sena, o sąlygos spiesti nėra palankios, bitės pakeičia motiną tyliuoju būdu – tiesiog užaugindamos jai pamainą pasiūtoje motininėje akelėje.
Medus
Vasarą bitės prineša į avilį nektaro, kuris (perdirbtas į medų) yra maisto atsarga žiemai. Žiedus lankyti bitės gali net už keleto kilometrų nuo avilio, tačiau toks rinkimas labai nenašus, paprastai nektaras renkamas daug arčiau. Radusi naują nektaro šaltinį, bitė darbininkė avilyje šoka bičių šokį, kurio figūromis kitoms bitėms gana tiksliai nurodoma kryptis ir atstumas iki rastų medingų augalų (naudojama polinė koordinačių sistema).
Aktyvūs bitininkai patys ieško medaus ir atveža avilius prie pat žydinčių augalų (pvz., rapsų) laukų. Tai naudinga ir , nes bitės apdulkina augalus, padidindamos derlių.
Bitininkai medų paprastai atima, nes jis yra bityno produkcija (dėl jo laikomos bitės). Tačiau paliktos be maisto bitės negalėtų peržiemoti, todėl vietoj medaus bitėms duoda (didelės koncentracijos – 1:1,5 – cukraus tirpalo) kurį jos, panašiai kaip medų, susipila į korius ir žiemą juo maitinasi.
Norėdamos sunešti 1 kg medaus, bitės nektarą turi rinkti iš mažiausiai dviejų milijonų žiedų, ir su juo į avilį suskraidyti 120–150 tūkstančių kartų. Skrisdama ieškoti nektaro, bitė pasiekia iki 65 km/h greitį, taigi gali rungtyniauti su traukiniu, grįždama į avilį su 75 % jos svorio siekiančiu nektaro kroviniu, ji skrenda dvigubai lėčiau.
700 Lietuvoje augančių augalų rūšių turi nektaro, tačiau bitės renka medų tik iš 40 rūšių. Jų ieškodama, nuo avilio kasdien bitė nuskrenda apie 3 km.
Gėlimas
Būdamos greta avilio, bitės jį gina ir gali užpulti arti esantį žmogų, žvėrį ar gyvulį. Toli nuo avilio, rinkdamos nektarą, bitės vengia gelti. Net gaudomos, jos pirmiausia mėgina pabėgti, ir gelia tik prispaudus.
Žmogui ar gyvuliui įgėlusi bitė miršta, nes atitrūksta odoje įstrigęs geluonis. Atitrūkęs geluonis odoje matyti. Jo negalima traukti pirštais (taip nuodai išspaudžiami į odą), reikia nubraukti peiliu ar kitu aštru daiktu. Kitam vabzdžiui įgėlusi bitė išgyvena.
Bitės nuodų pagrindinis komponentas yra melitinas. Žmogaus organizmo reakcija į bičių nuodus gali skirtis: dauguma bitininkų pripranta prie įgėlimų, tačiau yra žmonių, alergiškų įgėlimui, kurie laiku nesuteikus pagalbos gali mirti ir nuo kelių bičių įgėlimo.
Pajutusios dūmų kvapą bitės ruošiasi gaisrui – prisisiurbia nektaro, kad prireikus galėtų pabėgti su maisto atsargomis. Tokios bitės tampa mažiau judrios ir mažiau agresyvios. Todėl bitininkas prieš atlikdamas kai kuriuos darbus dūmine paleidžia į avilį dūmų.
Bitės genomo projektas
Po musės ir uodo, bitė tapo trečiuoju vabzdžiu, kurio genomo seka žinoma. Nagrinėjant genomo seką, buvo rastas neįprastai didelis (daugiau nei kitose rūšyse) už įvairių kvapų jutimą atsakingų genų skaičius. Tarp jų gali būti receptoriai įvairiems feromonams, atsakingiems už sudėtingą bitės socialinę elgseną. Iš genomo sekos atrodo, jog naminė bitė atsirado Afrikoje ir migravo į kitas pasaulio dalis dviem didelėmis invazijos bangomis. Palyginus su kitais vabzdžiais, bitė turi mažiau už imunitetą ligoms atsakingų genų..
Bitės mituose ir legendose
Senovės gyventojai manė, kad medus – nežemiškas dalykas, dievų dovana. Tikėta, kad medus krinta ant žemės iš dangaus ir virsta ryto rasa, o tada šviesius kaip perlus, aromatingus lašelius nuo žiedų surenka bitės. Medus – žvaigždžių lietus, kuris sudrėkina žiedus. Jis – dievų valgis, kartais nusiunčiamas žmonėms už dievų garbinimą.
Daugelis senovės tautų bites laikė šventomis, dievų palydovėmis. Graikams ir romėnams jos buvo dieviškos būtybės – saulės dukros. Tikėta, kad bites sukūrė angelai. Indų saulės dievas buvo vaizduojamas kaip bitė. Buvo teigiama, esą ir Dzeusas žmonėms pasirodydavęs kaip bitė.
Bitės buvo popiežiaus Urbono VIII (XVI a.) emblema. Napoleonas tikėjo, kad bitė yra jėgos simbolis, todėl jas piešė ant savo vėliavų ir drabužių. Rusų legenda teigia, kad bitės yra kilusios iš arklio, nujodinėto per vandenį ir nustumto į balą. Kai žvejai ištraukę tinklą, jame vietoj žuvų radę bites, kurios pasklidusios po visą žemę. Kiti slavai teigė, kad bitės atsiradusios iš liūto galvos, o egiptiečiai – iš kritusio jaučio.
Bitė iki mūsų dienų išliko nemirtingumo ir amžinybės, darbštumo ir gerumo bei turtingumo simbolis. Bites vaizdavo ant medalių, monetų, herbų, indų. Bitė buvo ne tik Žemutinio Egipto faraono – aštuonioliktosios dinastijos atstovo Tutmozio III – skiriamasis bruožas, bet ir jo žemių simbolis, kuris naudotas visose . Egipto faraonus, galingiausius žmones, net vadino bičių valdovais.
Šaltiniai
- Justinas Straigis. Bitės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 250 psl.
- [1] Archyvuota kopija 2006-11-01 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Bitės genomo sekos nustatymo projektas Archyvuota kopija 2005-12-31 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naminė bitė, Kas yra Naminė bitė? Ką reiškia Naminė bitė?
Apis melliferaBite Apis mellifera Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Pleviasparniai Hymenoptera Poburis Smaugtapilviai Apocrita Antseimis Bitiniai Apoidea Seima Bites Apidae Gentis Apis Rusis Namine bite Apis mellifera BinomasApis mellifera Linnaeus 1758 Bite arba namine bite Apis mellifera bitiniu Apoidea antseimio vabzdys Vienas is daugiausiai auginamu ir zinomu nuo neatmenamu laiku vabzdziu Bites giminingos vapsvoms Manoma jog skirtingai nuo dabartiniu biciu ju tolimi proteviai buvo kitus vabzdzius medziojantys plesrunai Bitems desimtys milijonu metu Tai kad biciu buta jau neolito amziuje liudija Prancuzijoje terciaro laikotarpio nuogulose rasta suakmenejusi bite Biciu darbininkiu rasta ir mioceno nuogulose kuriu amzius siekia 20 25 mln metu Medu nesanciu biciu tevyne laikoma Pietu Azija gal net dabartine Afganistano teritorija Taip manoma todel kad ir dabar ten ypac pietu Indijoje Ceilone is keturiu egzistuojanciu biciu rusiu aptinkamos net trys Neatmetama versija kad pirmieji apie medu pasauliui paskelbe sumerai visu pirma juo gyde zaizdas o ne vartoje kaip maista Bitemis nuo seniausiu laiku domisi ir mokslininkai net psichologai analizuoja ju seimyninius santykius Tyrinejama neįprasta ju lizdu architektura ir koriu sandara Pasimokyk darbstumo is bites sį posakį zinojo ir senoves graikai ir kinai ir slavai Slavu tautu ukyje bitininkyste taip pat uzeme svarbia vieta Kaip teige arabu rasytojas Ibin Dasta slavai is medzio skobia savotiskus asocius atstojancius medinius avilius kuriuose laikomas biciu medus Mediniu aviliu palyginima su asociais galima aiskinti tuo kad Rytuose Ibin Dasta buvo prates matyti molinius avilius taip pat panasius į asocius Nors iki siandien nesutariama ar medu nesancios bites nuo seniausiu laiku veisiasi Pietu Amerikoje ar jos yra atveztos ispanu taciau teigiama kad 1600 m meksikieciai ir kitos Centrines Amerikos tautos jau zinojo kaip atsiranda medus Į Siaures rytu Amerika bites 1530 m atveze europieciai o ten gyvenusios gentys bites vadino baltuju zmoniu musemis Biciu rusysDel skirtingo klimato augalijos naturalios ir dirbtines atrankos yra susidare kelios gamtines biciu rases Pasaulyje yra keturios biciu rusys Europoje ir Lietuvoje auginamos vienos meduneses bites rusies Apis mellifera keleta rasiu Azijoje laikoma siek tiek mazesne kuri yra atsparesne bitininkystei kenkiancioms varoatozes erkemis negydoma Apis mellifera seima sios erkes sunaikina Indijoje gyvena vidutiniu Apis indica ir mazuju biciu Apis florea rusys Dar Azijoje gyvena didziuju biciu rusis taciau del itin pikto budo ju nepavyko perkelti į avilius galima tik periodiskai atimti medu Meksikoje nuo Maju laiku auginama geluonies neturinti biciu rusis Biciu seimaBites gyvena keleta desimciu tukstanciu nariu turinciomis seimomis Seima sudaro trejopi individai patinai darbininkes ir motinele Motineles lytiskai subrendusios pateles uzpakalines kojos be surenkamojo įtaiso Pilvelio galas toli issikisa uz suglaustu sparnu virsunes Gali poruotis ir po to deti tiek apvaisintus issivysto bites darbininkes ir naujos motineles tiek ir neapvaisintus issivysto tranai kiausinelius Apvaisinta motinele turi tranu spermatozoidus saugantį organa Spermatozoidu pakanka visam likusiam motineles gyvenimui Darbininkes lytiskai nesubrendusios pateles uzpakalines kojos su ziedadulkiu surenkamuoju įtaisu krepselis blauzdu isorineje puseje sepetelis leteneliu vidineje puseje Pilvelio galas pasiekia suglaustu sparnu virsunes Zuvus motinai jos irgi gali deti kiausinelius taciau jie buna neapvaisinti issivysto tik tranai Sveikoje seimoje darbininkes kiausineliu nededa Trano patino galva apvali facetines akys virsugalvyje susiglaudusios paprastos akeles kaktoje Pilvelis trumpas storas gale bukas Tranai nuskrenda daugelį kilometru ir rade apvaisina ore tuo tikslu isskridusias jaunas bites motineles Jie gali skraidyti is vieno avilio į kita niekieno netrukdomi tuo tarpu biciu darbininkiu į kitus avilius neįleidzia Del to jie gali tapti ligu platintojais Didziaja dalį seimos sudaro darbininkes Motinele paprastai buna tik viena nes daugumos veisliu jos viena kita gelia Taciau kai kuriose veislese pasitaiko kad sugyvena ir dvi motinos Tranai normalioje seimoje gyvena tik vasara rudenį jie paprastai isvaromi ir zuva Vasara dirbanti bite darbininke gyvena gana trumpai apie menesį taciau ziemojancios bites seimoje gyvena iki pavasario Motinele gyvena keleta metu Pasiutas korysVasko plokstele dirbtinis korys Matyti plokstele sutvirtinancios ir remelyje laikacios vielos vertikalios Bitininko kaltasRemeliaiBiciu lizdasGiles formos akutes motinelei auginti dvi centre viena desineje zemiau Tokios akutes padetis neretai statmena įprastiniu akuciu padetis horizontali Naturali biciu gyvenimo vieta medzio dreve Zmogus jas augina įvairiuose aviliuose Medui pilti ir biciu lervoms auginti bites siuva vaskinius korius sesiakampemis akutemis matematiskai optimalus konstrukcinis sprendimas Įprastinio dydzio akelese uzauga darbininkes Koriuose kiek didesnemis akelemis traninis korys isauga tranai nes motinele į tokias akeles deda neapvaisintus kiausinelius Motinelems auginti bites pasiuva keleta giles formos narveliu itin storomis sienelemis Kad bites turetu daugiau laiko medui nesti bitininkai joms įdeda masinos pagamintu vasko ploksteliu is kuriu korį pasiuti galima daug greiciau Plokstelese įspaustas akeliu rastas taciau ju sieneles bitems vis viena tenka lipdyti pacioms Senus pajuodusius korius bitininkai islydo gauta vaska panaudodami sioms plokstelems gaminti Ploksteles įtvirtinamos tam skirtuose remeliuose todel ant ju pasiuta korį veliau galima is avilio isimti tarkim medui issukti Įvairiems plyseliams uztaisyti ir drevei ar aviliui nuo puvimo saugoti bites renka įvairius sakus ir lipus ir is ju gamina pikį Pikis taip sulipdo remelius ir kitas avilio dalis jog bitininkui reikalingas specialus kaltas prireikus joms atskirti SpieciaiBiciu spiecius Esant palankioms salygoms kuomet seima nebetelpa į dreve ar avilį ir ypac jei tuo metu dar nustoja zydeti medingieji augalai bites spiecia Pries spiesdama seima pasiuva motininiu akeliu ir uzaugina keleta jaunu motinu Su pirmuoju spieciumi didele įvairaus amziaus biciu grupe islekia senoji motina Jį neretai seka kiti po jauna motina turintys spieciai Su kiekvienu spieciumi isskrenda apie puse avilio biciu Taigi senosios dideles seimos vietoje paprastai biciu lieka gana nedaug Spiecius iesko naujos gyvenimo vietos Bitininkai juos gaudo ir apgyvendina naujuose aviliuose Spiecius laikosi aplink savo motina ir jos nepalieka Jei motina nukrenta ant zemes ir zuva neretai pasitaiko pirmajam spieciui kurio motina gali buti labai sena spiecius grįzta į ta avilį is kurio isskrido Bitininkai nelabai megsta spiecius nes juos gana sunku gaudyti Vengdami spietimo jie perskiria seimas dirbtinai Jei abiem perskirtoms pusems duodama po motina jos virsta atskiromis seimomis Jei motina labai sena o salygos spiesti nera palankios bites pakeicia motina tyliuoju budu tiesiog uzaugindamos jai pamaina pasiutoje motinineje akeleje MedusPagrindinis straipsnis Medus Vasara bites prinesa į avilį nektaro kuris perdirbtas į medu yra maisto atsarga ziemai Ziedus lankyti bites gali net uz keleto kilometru nuo avilio taciau toks rinkimas labai nenasus paprastai nektaras renkamas daug arciau Radusi nauja nektaro saltinį bite darbininke avilyje soka biciu sokį kurio figuromis kitoms bitems gana tiksliai nurodoma kryptis ir atstumas iki rastu medingu augalu naudojama poline koordinaciu sistema Aktyvus bitininkai patys iesko medaus ir atveza avilius prie pat zydinciu augalu pvz rapsu lauku Tai naudinga ir nes bites apdulkina augalus padidindamos derliu Bitininkai medu paprastai atima nes jis yra bityno produkcija del jo laikomos bites Taciau paliktos be maisto bites negaletu perziemoti todel vietoj medaus bitems duoda dideles koncentracijos 1 1 5 cukraus tirpalo kurį jos panasiai kaip medu susipila į korius ir ziema juo maitinasi Noredamos sunesti 1 kg medaus bites nektara turi rinkti is maziausiai dvieju milijonu ziedu ir su juo į avilį suskraidyti 120 150 tukstanciu kartu Skrisdama ieskoti nektaro bite pasiekia iki 65 km h greitį taigi gali rungtyniauti su traukiniu grįzdama į avilį su 75 jos svorio siekianciu nektaro kroviniu ji skrenda dvigubai leciau 700 Lietuvoje auganciu augalu rusiu turi nektaro taciau bites renka medu tik is 40 rusiu Ju ieskodama nuo avilio kasdien bite nuskrenda apie 3 km GelimasDumine Budamos greta avilio bites jį gina ir gali uzpulti arti esantį zmogu zverį ar gyvulį Toli nuo avilio rinkdamos nektara bites vengia gelti Net gaudomos jos pirmiausia megina pabegti ir gelia tik prispaudus Zmogui ar gyvuliui įgelusi bite mirsta nes atitruksta odoje įstriges geluonis Atitrukes geluonis odoje matyti Jo negalima traukti pirstais taip nuodai isspaudziami į oda reikia nubraukti peiliu ar kitu astru daiktu Kitam vabzdziui įgelusi bite isgyvena Bites nuodu pagrindinis komponentas yra melitinas Zmogaus organizmo reakcija į biciu nuodus gali skirtis dauguma bitininku pripranta prie įgelimu taciau yra zmoniu alergisku įgelimui kurie laiku nesuteikus pagalbos gali mirti ir nuo keliu biciu įgelimo Pajutusios dumu kvapa bites ruosiasi gaisrui prisisiurbia nektaro kad prireikus galetu pabegti su maisto atsargomis Tokios bites tampa maziau judrios ir maziau agresyvios Todel bitininkas pries atlikdamas kai kuriuos darbus dumine paleidzia į avilį dumu Bites genomo projektasPo muses ir uodo bite tapo treciuoju vabzdziu kurio genomo seka zinoma Nagrinejant genomo seka buvo rastas neįprastai didelis daugiau nei kitose rusyse uz įvairiu kvapu jutima atsakingu genu skaicius Tarp ju gali buti receptoriai įvairiems feromonams atsakingiems uz sudetinga bites socialine elgsena Is genomo sekos atrodo jog namine bite atsirado Afrikoje ir migravo į kitas pasaulio dalis dviem didelemis invazijos bangomis Palyginus su kitais vabzdziais bite turi maziau uz imuniteta ligoms atsakingu genu Bites mituose ir legendoseSenoves gyventojai mane kad medus nezemiskas dalykas dievu dovana Tiketa kad medus krinta ant zemes is dangaus ir virsta ryto rasa o tada sviesius kaip perlus aromatingus laselius nuo ziedu surenka bites Medus zvaigzdziu lietus kuris sudrekina ziedus Jis dievu valgis kartais nusiunciamas zmonems uz dievu garbinima Daugelis senoves tautu bites laike sventomis dievu palydovemis Graikams ir romenams jos buvo dieviskos butybes saules dukros Tiketa kad bites sukure angelai Indu saules dievas buvo vaizduojamas kaip bite Buvo teigiama esa ir Dzeusas zmonems pasirodydaves kaip bite Bites buvo popieziaus Urbono VIII XVI a emblema Napoleonas tikejo kad bite yra jegos simbolis todel jas piese ant savo veliavu ir drabuziu Rusu legenda teigia kad bites yra kilusios is arklio nujodineto per vandenį ir nustumto į bala Kai zvejai istrauke tinkla jame vietoj zuvu rade bites kurios pasklidusios po visa zeme Kiti slavai teige kad bites atsiradusios is liuto galvos o egiptieciai is kritusio jaucio Bite iki musu dienu isliko nemirtingumo ir amzinybes darbstumo ir gerumo bei turtingumo simbolis Bites vaizdavo ant medaliu monetu herbu indu Bite buvo ne tik Zemutinio Egipto faraono astuonioliktosios dinastijos atstovo Tutmozio III skiriamasis bruozas bet ir jo zemiu simbolis kuris naudotas visose Egipto faraonus galingiausius zmones net vadino biciu valdovais SaltiniaiJustinas Straigis Bites Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 250 psl 1 Archyvuota kopija 2006 11 01 is Wayback Machine projekto NuorodosBites genomo sekos nustatymo projektas Archyvuota kopija 2005 12 31 is Wayback Machine projekto Vikiteka Namine bite vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Bite