Mažoji margoji musinukė (Ficedula parva) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, musinukinių (Muscicapidae) šeimos paukščių rūšis, į porūšius neišskiriama.
| Ficedula parva | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mažosios margosios musinukės patelė | ||||||||||||||
Mažosios margosios musinukės patinas | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Ficedula parva Bechstein, 1792 | ||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||
Mažųjų margųjų musinukių natūralus, apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje, pagal 2019 m:
| ||||||||||||||
Mažųjų musinukių migracijos kelias į žiemavietes į Indijos subkontinentą |
Morfologija
Mažas paukštelis, žymiai mažesnė už naminį žvirblį (Passer domesticus). Lietuvoje tai mažiausia tarp visų gyvenančių musinukinių (Muscicapidae) šeimos rūšių, maždaug pilkosios pečialindos (Phylloscopus collybita) dydžio.
Jos kūno ilgis apie 11-11,5 cm, atstumas tarp išskleistų apiejų sparnų galų 18-21 cm, svoris 8-12 g.
Mažosios musinukės gerklė ir pagurklis oranžinės spalvos, krūtinė ir pilvas balti. Viršutinė kūno pusė rusvai pilka. Patelė rudesnė už patiną, gerklė rusva.
Paplitimas
Perimvietės Danijoje, šiaurinėje Vokietijoje, Austrijoje bei kitose Vidurio, Rytų Europos šalyse, Kroatijoje, šiaurinėje Graikijoje, Baltijos šalyse, vidurio ir pietinėje Suomijoje bei Švedijos pietryčiuose. Ryčiausia populiacija Vakarų Sibiro pietvakariuose.
Žiemoja Indijos subkontinente (Pakistane, šiaurvakarių, vakarų Indijoje).
Paplitimas ir buveinės Lietuvoje
Lietuvoje retokos, aptinkamos ir Kuršių nerijoje.
Tai miško gilumos paukštis, vengiantis šviesių miškų bei atvirų vietų. Veisimosi metu aptinkama didesnėse giriose, vidutinio amžiaus ir senuose miškuose. Labiau mėgsta apsistoti mišriuosiuose drėgnuose ir šlapiuose lapuočių su paprastųjų eglių (Picea abies) priemaiša tankiuose miškuose. Jautri intensyviam miško naudojimui.
Perėjimas ir jaunikliai
Lizdą krauna pusiau atvirose senų medžių drevėse,uoksuose. Deda 5-6 žalsvai baltus su rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 14-15 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 13 dienų. Išveda vieną vadą.
Mityba
Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, rečiau – drugelių vikšrais, vorais.
Balsas
Gieda daugiausiai ryte, o giedodamas patinėlis dažniausiai tupi ant sausos medžio šakos.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Mažoji margoji musinukė, Kas yra Mažoji margoji musinukė? Ką reiškia Mažoji margoji musinukė?