Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kitos reikšmės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia 54 54 18 š pl 23 55 15 r ilg 54 9051 š pl 23 9209 r ilg 54 9051 23 9209 Kau

Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia

  • Pagrindinis puslapis
  • Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

54°54′18″š. pl. 23°55′15″r. ilg. / 54.9051°š. pl. 23.9209°r. ilg. / 54.9051; 23.9209

Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Kauno I
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Aukštaičių g. 4
Statybinė medžiaga medis, mūras
Pastatyta (įrengta) 1923 m.
Stilius pseudobazilikinė

Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – katalikų bažnyčia Kaune, Žaliakalnyje, Aukštaičių g. 4. Ji yra antroji parapinė bažnyčia Kristaus Prisikėlimo parapijoje, kurios centras – Kristaus Prisikėlimo bazilika. Abi šventovės stovi tame pačiame Žaliakalnio kvartale, nutolusios viena nuo kitos 0,4 km.

Mažoji bažnyčia buvo pastatyta 1923 m. kaip laikina dar prieš didžiosios šventovės, skirtos Lietuvos nepriklausomybei, statybas. Mažoji bažnyčia ypač buvo reikšminga sovietmečiu. Sovietų valdžiai nusavinus statomą paminklinę Prisikėlimo bažnyčią, laikinajai bažnyčiai teko būti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia visą sovietinį laikotarpį ir vėliau, iki pat 2004 m. pabaigos, kai liturginio gyvenimo centras persikėlė į pašventintą paminklinę Prisikėlimo bažnyčią. Per visų okupacijų laikotarpį ji buvo veikianti. Tebetarnauja iki šiol, vyksta kasdienės šv. Mišios. Pripažinta regioninės reikšmės architektūros ir istorijos paminklu.

Šios mažosios bažnyčios klebonai ir vikarai vėliau ne vienas tapo aukštais dvasininkais. Pavyzdžiui, kun. Eugenijus Bartulis nominuotas Šiaulių vyskupu, kun. Jonas Ivanauskas – Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, Kaišiadorių vyskupu.

Istorija

Pirmoji laikina bažnyčia

Atgavus nepriklausomybę 1918 m. ir Kauno Žaliakalnyje pagausėjus gyventojų, čia nutarta pastatyti bažnyčią bei įsteigti parapiją. 1922 m. pradėta plėtoti didingos šventovės statybos idėją. Inžinierius Karolis Reisonas rengė projektą. Šį tikslą greitai įgyvendinti dėl Lietuvoje vykusios finansinės krizės buvo nelengva, nutarta ant gautos žemės statyti laikiną medinę bažnyčią. Žaliakalnio gyventojai iki tol turėdavo nusileisti nuo kalno, eiti į senamiesčio bažnyčias. 1922 m. rudenį vyskupas Pranciškus Karevičius įpareigojo kunigą Petrą Vaitiekūną įsteigti bažnyčią. Kauno arkikatedra Žaliakalnyje turėjo žemės sklypą, kurį testamentu padovanojo gubernijos sekretoriaus našlė Cecilija Antanina Požerskaja. Ji pageidavo, kad šiame sklype būtų statoma katalikų bažnyčia. Taip jos valia šis sklypas Aukštaičių gatvėje buvo padovanotas bažnytėlės statybai.

Laikina bažnyčia pradėta statyti 1923 m. pradžioje, o tų pačių metų rugsėjo 23 d. ją iškilmingai pašventino kun. prof. Pranciškus Būčys. Šiai bažnyčiai buvo suteiktas Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo titulas. Laikinojoje bažnyčioje leista krikštyti, laidoti ir tuokti, tačiau savarankiškos parapijos steigimas laikinai atidėtas.

Pasak amžininkų, į Žaliakalnio Kristaus Prisikėlimo bažnyčią sekmadieniais susirinkdavę daug žmonių, kurie netilpdavo į vidų, likdavo šventoriuje. Atėjus žiemai ir prasidėjus šalčiams, žmonės turėdavo stovėti ant sniego. Laikina šventovė buvo medinė, suręsta iš buvusio seno gyvenamojo eglinių apvalių rąstų namo. Virš durų, ant stogo, buvo įrengtas penkių metrų aukščio medinis gotiškas bokštelis, kuris užsibaigė mediniu kryželiu. Didysis altorius pagamintas iš eglinių lentų, tabernakulis – iš ąžuolinių lentų, vidus išklotas baltu šilku. Altoriaus paveiksle, kuris išlikęs iki šių dienų, buvo pavaizduotas Kristaus Prisikėlimas. Šoninių altorių bažnyčioje nebuvo. Buvo nuspręsta, kad reikia didesnės laikinosios bažnyčios.

Antroji laikina bažnyčia

1927 m. bažnyčios rektoriumi buvo paskirtas energingas, sumanus kunigas Feliksas Kapočius. 1928 m. balandžio 4 d. buvo nustatytos Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos ribos. Naują statinį suprojektavo ir statybos darbams vadovavo inžinierius Z. Novenny. 1928 m. gruodžio 23 d. antrąją laikiną bažnyčią pašventino kanauninkas kun. Povilas Dogelis. Bažnyčia buvo medinio karkaso, tarpai sumūryti iš plytų. Ji buvo pailga, su iškyšuliu didžiajam altoriui, sienos iš išorės netinkuotos, stogas dengtas cinkuota skarda. Prie bažnyčios durų, ant stogo, buvo pastatytas gotiško stiliaus skarda dengtas bokštelis, užsibaigiantis dviejų metrų aukščio mediniu kryžiumi. Medinis kryžius taip pat buvo ir ant kito bažnyčios stogo galo.

Didysis altorius buvo medinis, tabernakulis – keturkampis, iš beržinių lentų, ant durelių išdrožta taurė su ostija. Sakykla buvo kairėje bažnyčios pusėje. Klausyklų būta keturių, po dvi abiejose pusėse. Bažnyčią iš trijų pusių supo šventorius, apsodintas medeliais ir aptvertas medinių stulpelių tvora.

1933 m. pagal inž. K. Reisono projektą antroji bažnyčia buvo rekonstruota. Medinė bažnyčia buvo apmūryta.

Sovietmečiu bažnyčia neperstatyta ir esmingiau neremontuota. Reguliariai vykdyti tik einamieji atnaujinimo darbai.

Parapinė bažnyčia

2004 m. pradėjus veikti elitine vadinamai didžiajai šventovei, vos už kvartalo esanti mažoji bažnyčia visuomenės liko primiršta. Pastaruosius 15 metų visuomenės dėmesio centre buvo paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Buvo nuspręsta mažąją bažnyčią atnaujinti kaip vertingą paminklą, okupacijos metais ilgam likusius vieninteliais Žaliakalnio parapijos maldos namais, užuovėja režimo persekiojamiems tikintiesiems.

2006 m. atliktas kapitalinis remontas – apšiltintos sienos ir lubos, zakristijoje sudėtos naujos grindys, atnaujintas parketas, sudėti langai, įrengta nauja elektros instaliacija bei apšvietimas, apšviestas Kryžiaus kelias, bažnyčia iš išorės atnaujinta pagal senąją architektūrą: buvo nuimtas tinkas, dengęs raudonų plytų mūrą su medinėmis sąramomis. 2008 m. kovo mėn. sustatyti nauji bažnytiniai suolai su klauptais. 2010 m. iš pagrindų sutvarkytas bažnyčios šventorius, tvora, vartai.

2012 m. sausio 23 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

2013 m. lapkričio 10 d. pašventintas naujas altorius (aut. Saulius Mikulis). Altorius ir tabernakulis atnaujinti iš parapijos tikinčiųjų suaukotų aukų.

2017 m. bažnyčioje atidengta atminimo lenta prezidentui Valdui Adamkui. Jis vaikystėje, būdamas Jono Jablonskio pradžios mokyklos mokiniu, 1937-1939 m. patarnavo mišioms šioje vietoje.

Architektūra

Po 1933 m. vykdytos rekonstrukcijos bažnyčia tapo orientuota rytų–vakarų kryptimi, įgavo trinavės bazilikos tūrį, kurio pagrindinis vakarų fasadas užbaigtas bokšteliu. Kompaktiškų formų šventovė medinė, iš lauko užmūryta vadinamuoju prūsiškuoju mūru.

Bažnyčioje yra penki iliuziniai altoriai: Didysis Kristaus Prisikėlimo, Švč. Jėzaus širdies, Švč. M. Marijos, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir šv. Antano Paduviečio. Juos apie 1933 m. nutapė Vytautas Bičiūnas. Vienuolikos vitražų ansamblis yra pagrindinis bažnyčios vidaus erdvę organizuojantis elementas. Prancūziško stiklo vitražai sumontuoti 1945–1947 m. (restauruoti 1983 m.), jų autorius Stasys Ušinskas.

Šventoriuje įrengtos buvusio bažnyčios klebono, vyskupo Romualdo Krikščiūno (1930–2010) ir ilgamečio vikaro altaristos Vaclovo Aleksandravičiaus (1916–2014) kapavietės.

Šaltiniai

  1. „Objekto Nr. 33558 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Restauruota mažoji Kristaus prisikėlimo bažnyčia Archyvuota kopija 2017-03-02 iš Wayback Machine projekto.
  3. Vertybės statusas Žaliakalnio bažnytėlės neišgąsdino
  4. Kaune atidengta V. Adamkaus atminimo lenta
  5. „Objekto Nr. 8419 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

Vikiteka: Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) parapijos svetainė
  • Apie Mažąją Kristaus Prisikėlimo bažnyčią parapijos tinklalapyje
  • Mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorija Archyvuota kopija 2021-10-21 iš Wayback Machine projekto.
  • Laima Šinkūnaitė. Didžioji Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 20:04

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Kas yra Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia? Ką reiškia Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia?

Kitos reiksmes Nukryziuotojo Jezaus baznycia 54 54 18 s pl 23 55 15 r ilg 54 9051 s pl 23 9209 r ilg 54 9051 23 9209 Kauno Mazoji Kristaus Prisikelimo baznyciaVyskupija KaunoDekanatas Kauno ISavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Aukstaiciu g 4Statybine medziaga medis murasPastatyta įrengta 1923 m Stilius pseudobazilikineBaznycios interjeras 2017 m Kauno Mazoji Kristaus Prisikelimo baznycia kataliku baznycia Kaune Zaliakalnyje Aukstaiciu g 4 Ji yra antroji parapine baznycia Kristaus Prisikelimo parapijoje kurios centras Kristaus Prisikelimo bazilika Abi sventoves stovi tame paciame Zaliakalnio kvartale nutolusios viena nuo kitos 0 4 km Mazoji baznycia buvo pastatyta 1923 m kaip laikina dar pries didziosios sventoves skirtos Lietuvos nepriklausomybei statybas Mazoji baznycia ypac buvo reiksminga sovietmeciu Sovietu valdziai nusavinus statoma paminkline Prisikelimo baznycia laikinajai baznyciai teko buti Kristaus Prisikelimo baznycia visa sovietinį laikotarpį ir veliau iki pat 2004 m pabaigos kai liturginio gyvenimo centras persikele į pasventinta paminkline Prisikelimo baznycia Per visu okupaciju laikotarpį ji buvo veikianti Tebetarnauja iki siol vyksta kasdienes sv Misios Pripazinta regionines reiksmes architekturos ir istorijos paminklu Sios mazosios baznycios klebonai ir vikarai veliau ne vienas tapo aukstais dvasininkais Pavyzdziui kun Eugenijus Bartulis nominuotas Siauliu vyskupu kun Jonas Ivanauskas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru Kaisiadoriu vyskupu IstorijaPirmoji laikina baznycia Atgavus nepriklausomybe 1918 m ir Kauno Zaliakalnyje pagausejus gyventoju cia nutarta pastatyti baznycia bei įsteigti parapija 1922 m pradeta pletoti didingos sventoves statybos ideja Inzinierius Karolis Reisonas renge projekta Sį tiksla greitai įgyvendinti del Lietuvoje vykusios finansines krizes buvo nelengva nutarta ant gautos zemes statyti laikina medine baznycia Zaliakalnio gyventojai iki tol turedavo nusileisti nuo kalno eiti į senamiescio baznycias 1922 m rudenį vyskupas Pranciskus Karevicius įpareigojo kuniga Petra Vaitiekuna įsteigti baznycia Kauno arkikatedra Zaliakalnyje turejo zemes sklypa kurį testamentu padovanojo gubernijos sekretoriaus nasle Cecilija Antanina Pozerskaja Ji pageidavo kad siame sklype butu statoma kataliku baznycia Taip jos valia sis sklypas Aukstaiciu gatveje buvo padovanotas baznyteles statybai Laikina baznycia pradeta statyti 1923 m pradzioje o tu paciu metu rugsejo 23 d ja iskilmingai pasventino kun prof Pranciskus Bucys Siai baznyciai buvo suteiktas Musu Viespaties Jezaus Kristaus Prisikelimo titulas Laikinojoje baznycioje leista krikstyti laidoti ir tuokti taciau savarankiskos parapijos steigimas laikinai atidetas Pasak amzininku į Zaliakalnio Kristaus Prisikelimo baznycia sekmadieniais susirinkdave daug zmoniu kurie netilpdavo į vidu likdavo sventoriuje Atejus ziemai ir prasidejus salciams zmones turedavo stoveti ant sniego Laikina sventove buvo medine suresta is buvusio seno gyvenamojo egliniu apvaliu rastu namo Virs duru ant stogo buvo įrengtas penkiu metru aukscio medinis gotiskas bokstelis kuris uzsibaige mediniu kryzeliu Didysis altorius pagamintas is egliniu lentu tabernakulis is azuoliniu lentu vidus isklotas baltu silku Altoriaus paveiksle kuris islikes iki siu dienu buvo pavaizduotas Kristaus Prisikelimas Soniniu altoriu baznycioje nebuvo Buvo nuspresta kad reikia didesnes laikinosios baznycios Antroji laikina baznycia 1927 m baznycios rektoriumi buvo paskirtas energingas sumanus kunigas Feliksas Kapocius 1928 m balandzio 4 d buvo nustatytos Kauno Kristaus Prisikelimo parapijos ribos Nauja statinį suprojektavo ir statybos darbams vadovavo inzinierius Z Novenny 1928 m gruodzio 23 d antraja laikina baznycia pasventino kanauninkas kun Povilas Dogelis Baznycia buvo medinio karkaso tarpai sumuryti is plytu Ji buvo pailga su iskysuliu didziajam altoriui sienos is isores netinkuotos stogas dengtas cinkuota skarda Prie baznycios duru ant stogo buvo pastatytas gotisko stiliaus skarda dengtas bokstelis uzsibaigiantis dvieju metru aukscio mediniu kryziumi Medinis kryzius taip pat buvo ir ant kito baznycios stogo galo Didysis altorius buvo medinis tabernakulis keturkampis is berziniu lentu ant dureliu isdrozta taure su ostija Sakykla buvo kaireje baznycios puseje Klausyklu buta keturiu po dvi abiejose pusese Baznycia is triju pusiu supo sventorius apsodintas medeliais ir aptvertas mediniu stulpeliu tvora 1933 m pagal inz K Reisono projekta antroji baznycia buvo rekonstruota Medine baznycia buvo apmuryta Sovietmeciu baznycia neperstatyta ir esmingiau neremontuota Reguliariai vykdyti tik einamieji atnaujinimo darbai Parapine baznyciaKryzius sventoriuje 2004 m pradejus veikti elitine vadinamai didziajai sventovei vos uz kvartalo esanti mazoji baznycia visuomenes liko primirsta Pastaruosius 15 metu visuomenes demesio centre buvo paminklines Prisikelimo baznycios atstatymas Buvo nuspresta mazaja baznycia atnaujinti kaip vertinga paminkla okupacijos metais ilgam likusius vieninteliais Zaliakalnio parapijos maldos namais uzuoveja rezimo persekiojamiems tikintiesiems 2006 m atliktas kapitalinis remontas apsiltintos sienos ir lubos zakristijoje sudetos naujos grindys atnaujintas parketas sudeti langai įrengta nauja elektros instaliacija bei apsvietimas apsviestas Kryziaus kelias baznycia is isores atnaujinta pagal senaja architektura buvo nuimtas tinkas denges raudonu plytu mura su medinemis saramomis 2008 m kovo men sustatyti nauji baznytiniai suolai su klauptais 2010 m is pagrindu sutvarkytas baznycios sventorius tvora vartai 2012 m sausio 23 d įrasyta į Kulturos vertybiu registra 2013 m lapkricio 10 d pasventintas naujas altorius aut Saulius Mikulis Altorius ir tabernakulis atnaujinti is parapijos tikinciuju suaukotu auku 2017 m baznycioje atidengta atminimo lenta prezidentui Valdui Adamkui Jis vaikysteje budamas Jono Jablonskio pradzios mokyklos mokiniu 1937 1939 m patarnavo misioms sioje vietoje ArchitekturaPo 1933 m vykdytos rekonstrukcijos baznycia tapo orientuota rytu vakaru kryptimi įgavo trinaves bazilikos turį kurio pagrindinis vakaru fasadas uzbaigtas boksteliu Kompaktisku formu sventove medine is lauko uzmuryta vadinamuoju prusiskuoju muru Baznycioje yra penki iliuziniai altoriai Didysis Kristaus Prisikelimo Svc Jezaus sirdies Svc M Marijos sv Kudikelio Jezaus Tereses ir sv Antano Paduviecio Juos apie 1933 m nutape Vytautas Biciunas Vienuolikos vitrazu ansamblis yra pagrindinis baznycios vidaus erdve organizuojantis elementas Prancuzisko stiklo vitrazai sumontuoti 1945 1947 m restauruoti 1983 m ju autorius Stasys Usinskas Sventoriuje įrengtos buvusio baznycios klebono vyskupo Romualdo Kriksciuno 1930 2010 ir ilgamecio vikaro altaristos Vaclovo Aleksandraviciaus 1916 2014 kapavietes Saltiniai Objekto Nr 33558 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Restauruota mazoji Kristaus prisikelimo baznycia Archyvuota kopija 2017 03 02 is Wayback Machine projekto Vertybes statusas Zaliakalnio baznyteles neisgasdino Kaune atidengta V Adamkaus atminimo lenta Objekto Nr 8419 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras NuorodosVikiteka Kauno Mazoji Kristaus Prisikelimo baznycia vaizdine ir garsine medziagaKristaus Prisikelimo Zaliakalnio parapijos svetaine Apie Mazaja Kristaus Prisikelimo baznycia parapijos tinklalapyje Mazosios Kristaus Prisikelimo baznycios istorija Archyvuota kopija 2021 10 21 is Wayback Machine projekto Laima Sinkunaite Didzioji Kauno Kristaus prisikelimo baznycia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Bildviečiai

  • Liepa 16, 2025

    Bernardinų bažnyčia

  • Liepa 16, 2025

    Bandare Enzelis

  • Liepa 16, 2025

    Ary Scheffer

  • Liepa 16, 2025

    Arthur Seyss-Inquart

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje