Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Lastauskienėapie 1902 metusGimė 1872 m gegužės 15 d Šiauliai Rusijos imperijaMirė 1957 m liepos 19 d 85 metai Kau
Marija Lastauskienė
| Marija Lastauskienė | |
|---|---|
| apie 1902 metus | |
| Gimė | 1872 m. gegužės 15 d. Šiauliai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1957 m. liepos 19 d. (85 metai) Kaunas |
| Tėvai | |
| Sutuoktinis (-ė) | Vaclovas Lastauskis |
| Vaikai | Ona Lastauskaitė |
| Veikla | Lietuvos rašytoja, visuomenės veikėja |
| Vikiteka | Marija Lastauskienė |
Marija Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja, žinoma slapyvardžiu Lazdynų Pelėda.
Biografija
Gimė Žemaitijos bajorų šeimoje. Tėvas (1844-1931 m.), tapytojas ir literatas, rašęs lenkų kalba, sesuo – Sofija Pšibiliauskienė. Marija Ivanauskaitė gimė Šiauliuose, kur tėvai ilgesniam laikui apsistojo grįždami iš Vokietijos, po nutrauktų tėvo studijų Miuncheno dailės akademijoje. Į suremontuotą Paragių sodybą šeima Mariją atsivežė jau penkerių metų mergaitę. Čia ji augo dešimtmetį, kol, eidama šešioliktuosius, buvo išsiųsta mokytis siuvėjos amato į Šiaulius, o dar po trejų metų išvyko į Varšuvą, pas tetą, kuri turėjo privačią siuvyklą bei rankdarbių dirbtuvę.
Dar po devynerių metų išvažiavo darbo ieškoti į Peterburgą, čia irgi laukė toks pat sunkus ir menkai atlyginamas triūsas Paršukovo papuošalų dirbtuvėje. Literatūrinę kūrybą pradėjusi anksti, 17 ar 18 metų. Peterburge dirbdama po 12 valandų, ji apskritai nebeturėjo galimybių rašyti. Tačiau suartėjo su socialdemokratinėmis nuotaikomis užsikrėtusių studentų bendruomene, 1903 m. ištekėjo už aktyviai socialdemokratines idėjas propagavusio studento iš Baltarusijos, dešimčia metų jaunesnio V. Lastauskio, vėliau partijos „Narodnaja Hramada“ veikėjo. Caro valdžiai ėmus represuoti 1905 m. sukilimo dalyvius bei agitatorius, šeima pasitraukė į Paragius. Kurį laiką dirbo kaip keliaujanti siuvėja, yra žinoma, jog darbavosi Pavirvytės dvare, gausioje ir šviesioje Paulavičių šeimoje. Matyt, yra dirbusi ir Santeklių dvare, nes pažino ir viename iš savo kūrinių, apysakoje „Karalaitė Lėlė“, sakoma, pavaizdavo šiame dvare užaugusią talentingą menininkę, audėją Oną Bagnickaitę.
Skurdo užguita, netrukus išvažiavo uždarbiauti į Rygą, apie 1907 m. persikėlė į Vilnių. Čia galėjo daugiau laiko skirti meninei kūrybai, praaugo dukterys, tačiau šeima iširo. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse abi seserys vėl sugrįžo į Paragius, slaugė tuberkulioze sergančią motiną ir prižiūrėjo varganą ūkį. Buvo vegetarė, gailėdavo gyvūnų, net iš silpnumo ar senatvės nebeatsistojantį arklį girdydavo iš dubens. Norėdama prasiblaškyti, pėsčia nueidavo į Žarėnus-Latvelius, kur už dvarininko Liutiko buvo ištekėjusi teta, tėvo sesuo. Bežingsniuojant tris dešimtis kilometrų pro Papilę, Kinkius, per gūdžius miškus, jai kildavę kūrybinių sumanymų, vaizduotėje išryškėdavę būsimų herojų portretai, apsakymų bei romanų siužetų vingiai.
1918 m. palaidojo motiną, paskui – brolį Gustavą, 1926 m. į Tryškių kapines išlydėjo seserį Sofiją ir liko slaugyti jau garbaus amžiaus sulaukusio tėvo. Gyvenimą dar aptemdė politiniai įvykiai. Tais pačiais 1926 m. įvyko valstybės perversmas, atėjusi tautininkų valdžia įvykdė mirties nuosprendį keturiems Lietuvos komunistų partijos veikėjams. Mirties bausme buvo nuteistas ir M. Lastauskienės žentas, dukters Onos vyras Pijus Glovackas. M. Lastauskienės prašomas, prezidentas Antanas Smetona jam mirties bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Žentui malonės prašė ir buvęs sutuoktinis V. Lastauskas, tačiau jo prašymas buvo atmestas; protestuodamas V. Lastauskas emigravo į Sovietų Sąjungos dalimi tapusią Baltarusiją.
Paragiuose ji parašė bene stambiausius savo kūrinius – romanus „Šviesuliai ir šešėliai“ bei „Šiaurės sostinėje“, pagrįstus Peterburgo prisiminimais. Klausydamasi tėvo pasakojimų, apie 1930 m. parašė paskutinį savo romaną „Praeities šmėklos“. Nepaisant senyvo amžiaus, Marija Lastauskienė noriai dalyvaudavo Telšių literatų susiėjimuose, važiuodavo į jaunesnių kūrėjų rengiamus literatūrinius vakarus. Ir to meto nuotraukose ji vis juodais rūbais, kuriuos vilkėjo nuo motinos mirties iki pati išeidama iš šio pasaulio. Paskutinį dešimtmetį rašytoja gyveno Kaune, ten mirė ir palaidota.
Kūryba
1898–1908 m. Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu išspausdinti kūriniai beveik visi parašyti Sofijos. Nuo 1908 m. ji, laisvai išvertusi į lietuvių kalbą, šiuo slapyvardžiu skelbė ir sesers Marijos kūrinius, parašytus lenkų kalba. Sofijai mirus Marija pradėjo rašyti lietuviškai, kūrinius skelbė Lastauskienės pavarde.
Kalbant apie Lazdynų Pelėdos kūrybą, dažniausiai turima galvoje ir analizuojama vyresniosios iš seserų Ivanauskaičių – Sofijos Pšibiliauskienės – kūryba. Penkeriais metais jaunesnei Marijai Lastauskienei likimas lėmė sulaukti ilgesnio amžiaus, ir parašė ji daugiau stambių kūrinių, pirmiausia – romanų. Tačiau jos kūriniai gal ne tiek įtaigūs ir emocionalūs, nes dalis jų sesers išversti iš lenkų kalbos, o jų veiksmas dažniau plėtojamas miestuose, provincijos skaitytojui menkiau pažįstamoje aplinkoje. Daugiau kaip pusę amžiaus Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraštynuose pragulėjo ir tik 1996 m. buvo išspausdintas Marijos paskutinis romanas, beje, parašytas jau lietuviškai, „Praeities šmėklos“.
Kad Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėja dvi autorės, seserys Ivanauskaitės, ilgai Lietuvoje nežinota, šią paslaptį tik apie 1930 m. atskleidė Liudas Gira. Net patyrę ir akyli literatūros kritikai ne visuomet nustato, katras kūrinys parašytas Sofijos, o katras Marijos. Neabejotina, kad seserys viena kitą papildė, dalijosi savo gyvenimo patyrimu ir dvasiniais pergyvenimais, gal – ir kūrybiniais sumanymais. Abi seserys buvo iš esmės savamokslės, tačiau puikiai mokėjo lietuvių kalbą, rašė vaizdingai, įtaigiai, gyvai.
Marija savo kūriniuose daugiausia nagrinėjo į miestą patekusio kaimiečio psichikos kaitą, beglobių vaikų žiaurumo, prostitucijos ir nusikaltimų socialines priežastis (apsakymai „Vanka“ 1911 m., „Paša“ 1912 m., apysaka „Auka“ 1907 m.). Romanas „Šviesuliai ir šešėliai“ 1925 m., išspausdintas laikraštyje „Klaipėdos žinios“. „Praeities šmėklos“ parašytas po 1926 m., „Iki mirties“ – 1939 m., apsakymų rinkinys „Upės dovana“ – 1946 m. Žymiausiame kūrinyje – apysakoje „Šiaurės sostinėje“ (parašyta 1928–1930 m., išspausdinta 1955 m.) vaizduojamas Sankt Peterburgo darbininkų gyvenimas XX a. pradžioje.
Palyginti su Sofija, kūrė sudėtingesnius, labiau intriguojančius siužetus, vartojo knyginius posakius. Vaizdavo geriau pažįstamą miesto darbininkų, studentų gyvenimą. Kūryboje trūksta psichologinės motyvacijos, pasitaiko loginių prieštaravimų. Marija laikoma feministinio judėjimo pradininke Lietuvoje – romane „Šviesuliai ir šešėliai“ pirmoji iškėlė nepriklausomos, savarankiškos, profesijos siekiančios, išsilaisvinusios moters idealą, laisvos meilės idėją.
Bibliografija
- Radybos: apysaka. – Kaunas: Sakalas, 1930. – 163p. – Prieš antr. aut.: Marija Lastauskienė – Lazdynų Pelėda.
- Gyvenimo perlai: apsakymėliai jaunimui. – Kaunas: Sakalas, 1934. – 116p. – Prieš antr. aut.: Marija Lastauskienė.
- Iki mirties: romanas. – Kaunas, 1939. – 354p. – Prieš antr. aut.: Marija Lastauskienė.
- Ir pražuvo kaip sapnas: apysakos. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1947. – 308p.
- Pirmojo tarnystė: apysakos. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1947. – 286p.
- Stebuklingoji tošelė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1972. – 243p.
- Šiaurės sostinėje: apysaka / Marija Lastauskienė. – Vilnius: Vaga, 1972. – 213p.
- Klajūnas: apysakos ir apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 240p.
- Stebuklingoji tošelė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1982. – 229p.
- Ir pražuvo kaip sapnas: apysaka ir apsakymai. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 302p.
- Blūdas, arba, Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete: romanas; Klaida: romanas / J. Lindė-Dobilas, Lazdynų Pelėda. – Vilnius: Vaga, 1990. – 597p. – (Aukštupiai. Lietuvių romanas).
- Iki mirties: romanas / M. Lastauskienė. – Kaunas: Spindulys, 1995. – 222p.
- Šviesuliai ir šešėliai; Praeities šmėklos: romanai / Lazdynų Pelėda (Marija Lastauskienė). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 1996. – 396p.
- Raštai. T.1. – Vilnius: Strazdas ir Vėgėlė, 1914. – 390p.
- Rinktiniai raštai. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1950. – 540p.
- Raštai: 7t. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1954–1955.
Nuorodos
- Lazdynų Pelėdos muziejus Paragiuose
Šaltiniai
- Leopoldas Rozga. Talentas epochų vėtrose. Marija Lastauskienė. Papilė širdyse ir likimuose
- . Lazdynų Pelėda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 642 psl.
- Lazdynų Pelėda. Antologija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Lastauskienė, Kas yra Marija Lastauskienė? Ką reiškia Marija Lastauskienė?
Marija Lastauskieneapie 1902 metusGime 1872 m geguzes 15 d Siauliai Rusijos imperijaMire 1957 m liepos 19 d 85 metai KaunasTevaiSutuoktinis e Vaclovas LastauskisVaikai Ona LastauskaiteVeikla Lietuvos rasytoja visuomenes veikejaVikiteka Marija Lastauskiene Marija Lastauskiene 1872 m geguzes 15 d Siauliuose 1957 m liepos 19 d Kaune Lietuvos visuomenes veikeja rasytoja zinoma slapyvardziu Lazdynu Peleda BiografijaGime Zemaitijos bajoru seimoje Tevas 1844 1931 m tapytojas ir literatas rases lenku kalba sesuo Sofija Psibiliauskiene Marija Ivanauskaite gime Siauliuose kur tevai ilgesniam laikui apsistojo grįzdami is Vokietijos po nutrauktu tevo studiju Miuncheno dailes akademijoje Į suremontuota Paragiu sodyba seima Marija atsiveze jau penkeriu metu mergaite Cia ji augo desimtmetį kol eidama sesioliktuosius buvo issiusta mokytis siuvejos amato į Siaulius o dar po treju metu isvyko į Varsuva pas teta kuri turejo privacia siuvykla bei rankdarbiu dirbtuve Dar po devyneriu metu isvaziavo darbo ieskoti į Peterburga cia irgi lauke toks pat sunkus ir menkai atlyginamas triusas Parsukovo papuosalu dirbtuveje Literaturine kuryba pradejusi anksti 17 ar 18 metu Peterburge dirbdama po 12 valandu ji apskritai nebeturejo galimybiu rasyti Taciau suartejo su socialdemokratinemis nuotaikomis uzsikretusiu studentu bendruomene 1903 m istekejo uz aktyviai socialdemokratines idejas propagavusio studento is Baltarusijos desimcia metu jaunesnio V Lastauskio veliau partijos Narodnaja Hramada veikejo Caro valdziai emus represuoti 1905 m sukilimo dalyvius bei agitatorius seima pasitrauke į Paragius Kurį laika dirbo kaip keliaujanti siuveja yra zinoma jog darbavosi Pavirvytes dvare gausioje ir sviesioje Paulaviciu seimoje Matyt yra dirbusi ir Santekliu dvare nes pazino ir viename is savo kuriniu apysakoje Karalaite Lele sakoma pavaizdavo siame dvare uzaugusia talentinga menininke audeja Ona Bagnickaite Skurdo uzguita netrukus isvaziavo uzdarbiauti į Ryga apie 1907 m persikele į Vilniu Cia galejo daugiau laiko skirti meninei kurybai praaugo dukterys taciau seima isiro Pirmojo pasaulinio karo isvakarese abi seserys vel sugrįzo į Paragius slauge tuberkulioze sergancia motina ir priziurejo vargana ukį Buvo vegetare gailedavo gyvunu net is silpnumo ar senatves nebeatsistojantį arklį girdydavo is dubens Noredama prasiblaskyti pescia nueidavo į Zarenus Latvelius kur uz dvarininko Liutiko buvo istekejusi teta tevo sesuo Bezingsniuojant tris desimtis kilometru pro Papile Kinkius per gudzius miskus jai kildave kurybiniu sumanymu vaizduoteje isryskedave busimu heroju portretai apsakymu bei romanu siuzetu vingiai 1918 m palaidojo motina paskui brolį Gustava 1926 m į Tryskiu kapines islydejo seserį Sofija ir liko slaugyti jau garbaus amziaus sulaukusio tevo Gyvenima dar aptemde politiniai įvykiai Tais paciais 1926 m įvyko valstybes perversmas atejusi tautininku valdzia įvykde mirties nuosprendį keturiems Lietuvos komunistu partijos veikejams Mirties bausme buvo nuteistas ir M Lastauskienes zentas dukters Onos vyras Pijus Glovackas M Lastauskienes prasomas prezidentas Antanas Smetona jam mirties bausme pakeite kalejimu iki gyvos galvos Zentui malones prase ir buves sutuoktinis V Lastauskas taciau jo prasymas buvo atmestas protestuodamas V Lastauskas emigravo į Sovietu Sajungos dalimi tapusia Baltarusija Paragiuose ji parase bene stambiausius savo kurinius romanus Sviesuliai ir seseliai bei Siaures sostineje pagrįstus Peterburgo prisiminimais Klausydamasi tevo pasakojimu apie 1930 m parase paskutinį savo romana Praeities smeklos Nepaisant senyvo amziaus Marija Lastauskiene noriai dalyvaudavo Telsiu literatu susiejimuose vaziuodavo į jaunesniu kureju rengiamus literaturinius vakarus Ir to meto nuotraukose ji vis juodais rubais kuriuos vilkejo nuo motinos mirties iki pati iseidama is sio pasaulio Paskutinį desimtmetį rasytoja gyveno Kaune ten mire ir palaidota Kuryba1898 1908 m Lazdynu Peledos slapyvardziu isspausdinti kuriniai beveik visi parasyti Sofijos Nuo 1908 m ji laisvai isvertusi į lietuviu kalba siuo slapyvardziu skelbe ir sesers Marijos kurinius parasytus lenku kalba Sofijai mirus Marija pradejo rasyti lietuviskai kurinius skelbe Lastauskienes pavarde Kalbant apie Lazdynu Peledos kuryba dazniausiai turima galvoje ir analizuojama vyresniosios is seseru Ivanauskaiciu Sofijos Psibiliauskienes kuryba Penkeriais metais jaunesnei Marijai Lastauskienei likimas leme sulaukti ilgesnio amziaus ir parase ji daugiau stambiu kuriniu pirmiausia romanu Taciau jos kuriniai gal ne tiek įtaigus ir emocionalus nes dalis ju sesers isversti is lenku kalbos o ju veiksmas dazniau pletojamas miestuose provincijos skaitytojui menkiau pazįstamoje aplinkoje Daugiau kaip puse amziaus Nacionalines M Mazvydo bibliotekos rankrastynuose pragulejo ir tik 1996 m buvo isspausdintas Marijos paskutinis romanas beje parasytas jau lietuviskai Praeities smeklos Kad Lazdynu Peledos slapyvardziu pasirasineja dvi autores seserys Ivanauskaites ilgai Lietuvoje nezinota sia paslaptį tik apie 1930 m atskleide Liudas Gira Net patyre ir akyli literaturos kritikai ne visuomet nustato katras kurinys parasytas Sofijos o katras Marijos Neabejotina kad seserys viena kita papilde dalijosi savo gyvenimo patyrimu ir dvasiniais pergyvenimais gal ir kurybiniais sumanymais Abi seserys buvo is esmes savamoksles taciau puikiai mokejo lietuviu kalba rase vaizdingai įtaigiai gyvai Marija savo kuriniuose daugiausia nagrinejo į miesta patekusio kaimiecio psichikos kaita beglobiu vaiku ziaurumo prostitucijos ir nusikaltimu socialines priezastis apsakymai Vanka 1911 m Pasa 1912 m apysaka Auka 1907 m Romanas Sviesuliai ir seseliai 1925 m isspausdintas laikrastyje Klaipedos zinios Praeities smeklos parasytas po 1926 m Iki mirties 1939 m apsakymu rinkinys Upes dovana 1946 m Zymiausiame kurinyje apysakoje Siaures sostineje parasyta 1928 1930 m isspausdinta 1955 m vaizduojamas Sankt Peterburgo darbininku gyvenimas XX a pradzioje Palyginti su Sofija kure sudetingesnius labiau intriguojancius siuzetus vartojo knyginius posakius Vaizdavo geriau pazįstama miesto darbininku studentu gyvenima Kuryboje truksta psichologines motyvacijos pasitaiko loginiu priestaravimu Marija laikoma feministinio judejimo pradininke Lietuvoje romane Sviesuliai ir seseliai pirmoji iskele nepriklausomos savarankiskos profesijos siekiancios issilaisvinusios moters ideala laisvos meiles ideja BibliografijaRadybos apysaka Kaunas Sakalas 1930 163p Pries antr aut Marija Lastauskiene Lazdynu Peleda Gyvenimo perlai apsakymeliai jaunimui Kaunas Sakalas 1934 116p Pries antr aut Marija Lastauskiene Iki mirties romanas Kaunas 1939 354p Pries antr aut Marija Lastauskiene Ir prazuvo kaip sapnas apysakos Kaunas Valst groz lit l kla 1947 308p Pirmojo tarnyste apysakos Kaunas Valst groz lit l kla 1947 286p Stebuklingoji tosele apsakymai Vilnius Vaga 1972 243p Siaures sostineje apysaka Marija Lastauskiene Vilnius Vaga 1972 213p Klajunas apysakos ir apsakymai Vilnius Vaga 1977 240p Stebuklingoji tosele apsakymai Vilnius Vaga 1982 229p Ir prazuvo kaip sapnas apysaka ir apsakymai Kaunas Sviesa 1990 302p Bludas arba Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete romanas Klaida romanas J Linde Dobilas Lazdynu Peleda Vilnius Vaga 1990 597p Aukstupiai Lietuviu romanas Iki mirties romanas M Lastauskiene Kaunas Spindulys 1995 222p Sviesuliai ir seseliai Praeities smeklos romanai Lazdynu Peleda Marija Lastauskiene Vilnius Lietuvos rasytoju sajunga 1996 396p Rastai T 1 Vilnius Strazdas ir Vegele 1914 390p Rinktiniai rastai Kaunas Valst groz lit l kla 1950 540p Rastai 7t Vilnius Valst groz lit l kla 1954 1955 NuorodosLazdynu Peledos muziejus ParagiuoseSaltiniaiLeopoldas Rozga Talentas epochu vetrose Marija Lastauskiene Papile sirdyse ir likimuose Lazdynu Peleda Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 642 psl Lazdynu Peleda Antologija