Margių gyvenvietės aštuonios akmens bronzos ir geležies amžiaus gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūni
Margių gyvenvietės

Margių gyvenvietės – aštuonios akmens, bronzos ir geležies amžiaus gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūnijos teritorijoje, buvusio Dubo ežero vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pakrantėse, Karaviškių, Gribašos ir Dubičių miškuose.
Tyrimai
Išsamiau tirtos 4 gyvenvietės, jose rasta įvairialaikių duobių, židinių ir pavienių stulpaviečių liekanų, daug titnaginių, keraminių, akmeninių radinių. Medžioklės įnagius sudaro įkotiniai ir nuoskaliniai antgaliai bei mikrolitai (trapecijos, ašmenėliai, lancetai), darbo įrankius – gremžtukai, rėžtukai, grandukai, grąžtai, ylos, peiliai, kalteliai, kirveliai. Rasta akmeninių kaplių, kirvių, gludintuvų, šlifavimo plokščių fragmentų ir kabutis.
Margių I gyvenvietė (kultūros paminklo kodas A108) yra buv. Dubo ežero šiauriniame krante. 1980–1981 m. tyrė Istorijos institutas (vadovė Rimutė Rimantienė). Ištirtas 1064 m² plotas, rastas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta titnaginių, keraminių ir pavienių akmeninių radinių. gyvenvietė datuojama vėlyvojo paleolito (Bromės-Liungbiu kultūra, Svidrų kultūra), vėlyvojo mezolito ir neolito (Nemuno kultūra), bronzos amžiaus (Trzcinieco kultūra, brūkšniuotosios keramikos kultūra) laikotarpiu.
Margių II gyvenvietė (kultūros paminklo kodas A109) yra į rytus nuo pirmosios Margių senovės gyvenvietės. Ją 1980 m. tyrinėjo Istorijos institutas (vadovė Rimutė Rimantienė), 1999–2000 m. – . Iškastas 150 m² plotas. Aptiktas iki 40 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta daug titnago ir keramikos dirbinių. Gyvenvietė datuojama vėlyvuoju paleolitu (Svidrų kultūra), mezolito antrąja puse ir neolitu (Narvos kultūra, Nemuno kultūra, virvelinės keramikos kultūra).
Margių IV gyvenvietė vad. Salos gyvenvietė yra buv. Dubo ežero vakarinės pakrantės saloje. 1902 m. ją tyrinėjo Vandalinas Šukevičius, 1994–1999 m. – Egidijus Šatavičius. Ištirtas 60 m² plotas. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su vėlyvojo paleolito, mezolito antrosios pusės (lancetai, kaulinis žeberklas), neolito antrosios pusės (indai puošti virvučių ornamentu, duobutėmis), vėlyvojo bronzos amžiaus (brūkšniuotoji keramika), geležies amžiaus pabaigos – XIII a. – XIV a. (lipdyta lygiu paviršiumi ir apžiesta keramika) radinių. XIII–XIV a. sala paversta piliakalniu. Rasta daug titnago, kaulo-rago, keramikos, metalo dirbinių.
Margių V gyvenvietė (kitaip Barzdžio miško) gyvenvietė yra buv. Dubo ežero rytinėje pakrantėje. 1982 m. ją tyrinėjo Rimutė Rimantienė, ištyrė 808 m² plotą. Aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis su gausiais titnago, keramikos ir pavieniais akmeniniais radiniais, priskiriamais vėlyvojo paleolito (Bromės-Liungbiu, Arensburgo kultūra, Svidrų kultūra) ir neolito antrajai pusei – bronzos amžiaus pradžiai (Narvos, Nemuno, Trzcinieco kultūros). Rasta pavienių geležies amžiaus radinių. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Literatūra
- R. Rimantienė, Margių 1-oji gyvenvietė, Lietuvos archeologija, Vilnius, 1999, t. 16, p. 109–170
Šaltiniai
- Egidijus Šatavičius. Margių gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 267 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Margių gyvenvietės, Kas yra Margių gyvenvietės? Ką reiškia Margių gyvenvietės?
Margiu gyvenvietes astuonios akmens bronzos ir gelezies amziaus gyvenvietes Varenos rajono savivaldybes Kaniavos seniunijos teritorijoje buvusio Dubo ezero vakarineje siaurineje ir rytineje pakrantese Karaviskiu Gribasos ir Dubiciu miskuose TyrimaiIssamiau tirtos 4 gyvenvietes jose rasta įvairialaikiu duobiu zidiniu ir pavieniu stulpavieciu liekanu daug titnaginiu keraminiu akmeniniu radiniu Medziokles įnagius sudaro įkotiniai ir nuoskaliniai antgaliai bei mikrolitai trapecijos asmeneliai lancetai darbo įrankius gremztukai reztukai grandukai graztai ylos peiliai kalteliai kirveliai Rasta akmeniniu kapliu kirviu gludintuvu slifavimo ploksciu fragmentu ir kabutis Margiu I gyvenviete kulturos paminklo kodas A108 yra buv Dubo ezero siauriniame krante 1980 1981 m tyre Istorijos institutas vadove Rimute Rimantiene Istirtas 1064 m plotas rastas iki 60 cm storio kulturinis sluoksnis Rasta titnaginiu keraminiu ir pavieniu akmeniniu radiniu gyvenviete datuojama velyvojo paleolito Bromes Liungbiu kultura Svidru kultura velyvojo mezolito ir neolito Nemuno kultura bronzos amziaus Trzcinieco kultura bruksniuotosios keramikos kultura laikotarpiu Margiu II gyvenviete kulturos paminklo kodas A109 yra į rytus nuo pirmosios Margiu senoves gyvenvietes Ja 1980 m tyrinejo Istorijos institutas vadove Rimute Rimantiene 1999 2000 m Iskastas 150 m plotas Aptiktas iki 40 cm storio kulturinis sluoksnis Rasta daug titnago ir keramikos dirbiniu Gyvenviete datuojama velyvuoju paleolitu Svidru kultura mezolito antraja puse ir neolitu Narvos kultura Nemuno kultura virvelines keramikos kultura Margiu IV gyvenviete vad Salos gyvenviete yra buv Dubo ezero vakarines pakrantes saloje 1902 m ja tyrinejo Vandalinas Sukevicius 1994 1999 m Egidijus Satavicius Istirtas 60 m plotas Aptiktas iki 1 m storio kulturinis sluoksnis su velyvojo paleolito mezolito antrosios puses lancetai kaulinis zeberklas neolito antrosios puses indai puosti virvuciu ornamentu duobutemis velyvojo bronzos amziaus bruksniuotoji keramika gelezies amziaus pabaigos XIII a XIV a lipdyta lygiu pavirsiumi ir apziesta keramika radiniu XIII XIV a sala paversta piliakalniu Rasta daug titnago kaulo rago keramikos metalo dirbiniu Margiu V gyvenviete kitaip Barzdzio misko gyvenviete yra buv Dubo ezero rytineje pakranteje 1982 m ja tyrinejo Rimute Rimantiene istyre 808 m plota Aptiktas iki 60 cm storio kulturinis sluoksnis su gausiais titnago keramikos ir pavieniais akmeniniais radiniais priskiriamais velyvojo paleolito Bromes Liungbiu Arensburgo kultura Svidru kultura ir neolito antrajai pusei bronzos amziaus pradziai Narvos Nemuno Trzcinieco kulturos Rasta pavieniu gelezies amziaus radiniu Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus LiteraturaR Rimantiene Margiu 1 oji gyvenviete Lietuvos archeologija Vilnius 1999 t 16 p 109 170SaltiniaiEgidijus Satavicius Margiu gyvenvietes Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 267 psl