Mantujos apgultis

Priklauso: Napoleono karai
Napoleono Italijos kampanija

Data	(1796 birželio 4 - liepos 31, 1796 rugpjūčio 24 - 1797 vasario 2 d.
Vieta	Mantuja
Rezultatas	Napoleono pergalė

Konflikto šalys

Prancūzijos Respublika

Austrija

Vadovai ir kariniai vadai

Napoleonas Bonapartas
Charles-Pierre Augereau
Claude Dallemagne
Thomas-Alexandre Dumas
Pascal Antoine Fiorella
Jean Joseph Guieu
Jean Lannes
André Masséna
Jean-Mathieu-Philibert Sérurier

Dagobert Sigmund von Wurmser
Peter Karl Ott von Bátorkéz
Princas Friedrich Franz Xaver of Hohenzollern-Hechingen
Giovanni Marchese di Provera
Joseph Canto d'Irles
Josef Philipp Vukassovich

Pajėgos

~16 tūkst.

~25-34 tūkst.

Nuostoliai

~7 tūkst žuvusių, sužeistų ar patekusių į nelaisvę
179 pabūklų

16 333 žuvusių, sužeistų, mirusių nuo ligų
~16 tūkst. patekusių į nelaisvę
325 pabūklų

Mantujos apgultis (1796 birželio 4 - liepos 31, 1796 rugpjūčio 24 - 1797 vasario 2) - vienos iš pagrindinių Italijoje tvirtovių apgultis, įvykusi Napoleono Italijos kampanijoje.

Mantuja buvo gyvybiškai svarbus taškas abiem pusėm Šiaurės Italijos kampanijoj. Prancūzams pirmąsyk apgulus miestą, už jo sienų austrai turėjo 9 tūkst. karių ir 500 patrankų. Austrijos-Vengrijos kariuomenei pasiuntus paramą apgultiesiems, laukiamas generolo Dagobert Wurmser vadovaujamų pajėgų atvykimas privertė Napoleoną nutraukti operaciją, sunaikinti savo artileriją ir nukreipti pajėgas prieš artėjančias austrų pajėgas.

Du austrų pralaimėjimai ties Lonato ir Castiglione leido Mantujoje buvusias sustiprinti 6 tūkst. karių. Napoleonas vėl žygiavo Mantujos link, tačiau Wurmserio pajėgos prancūzus privertė nukreipti savo ataką į juos. Prancūzai vėl sumušė austrus ties Kalijanu (Caliano) ir Basanu (Bassano) ir privertė Wurmser pasitraukti į Mantują. Išaugęs karių skaičius mieste sparčiai mažino maisto atsargas tvirtovėje, todėl Wurmser bandė prasiveržti, bet buvo priverstas grįžti į miestą, praradęs 4000 karių. Dar vienas austrų pastiprinimas buvo sumuštas ties Caldiero, Arcola ir Rivoli, todėl 1797 m. vasario 2. d. Wurmser buvo priverstas pasiduoti. Kaip pagarbos už narsą ženklą austrų pajėgų vadas buvo paleistas į laisvę su 730 karių dydžio apsaugos daliniu ir 6 patrankomis. Likusieji į nelaisvę patekę austrai buvo paleisti namo su sąlyga, kad pasižadės daugiau nekariauti prieš Prancūziją.

Per Mantujos apgultį žuvo apie 18 tūkst. austrų bei 7 tūkst. prancūzų. Panaikinęs tvirtovės pavojų savo pajėgų komunikacijoms Napoleonas dabar galėjo susitelkti kampanijai į Austriją.

Mantujos apsiausties mūšiai

Lonato mūšis, 1796 m. rugpjūčio 3-4 d.
Castiglione mūšis, 1796 m. rugpjūčio 5 d.
Rovereto mūšis, 1796 m. rugsėjo 5 d.
Bassano mūšis, 1796 m. rugsėjo 8 d.
Antrasis Bassano mūšis, 1796 m. lapkričio 6 d.
Calliano mūšis, 1796 m. lapkričio 12 d.
Caldiero mūšis (1796), 1796 m. lapkričio 12 d
Arcole mūšis, 1796 m. lapkričio 15–17 d.
Rivoli mūšis, 1797 m. sausio 14-15 d.