Malviško valsčius (vok. Amtsbezirk Mallwischken, nuo 1938 m. Amtsbezirk Mallwen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Malviške.
| Malviško valsčius Amtsbezirk Mallwischken | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Malviško valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Malviškas | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 2 277 (1905) | |||
| Plotas | 40,9 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 14 kaimo bendruomenių ir 2 dvaro apygardų. 1928 m. abi dvaro apygardos – Malviško I ir Malviško II prijungtos prie Malviško kaimo, o 1937 m. prie Gumbinės apskrities Užbalių kaimo bendruomenės prijungtas Vantlaužių kaimas. 1937–1945 m. valsčių sudarė 13 kaimo bendruomenių: Antbalių, Apšriūtų, Edraičių, Enskiemio, Juodžių, Kišų, Malviško, Paberžių, Plimbalių, Verdeliškių, Vidgirių, Vingerupių ir Žvirblių.
Valsčius buvo pietvakarinėje apskrities dalyje, Gumbinės apskrities paribyje. Valsčiumi tekėjo Įsruties baseino upeliai Eimenys, Draugupė, Kusupė, ir Žąsupė, į vakarus nuo valsčiaus plytėjo Čiulkinių giria.
1905 m. valsčiuje buvo 2277 gyventojai, iš jų 15 lietuvių (0,7 %). Didžiausia gyvenvietė 1939 m. buvo valsčiaus centras ir bažnytkaimis Malviškas (783 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Malviško valsčius, Kas yra Malviško valsčius? Ką reiškia Malviško valsčius?