Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Maišiagalos piliakalnisMaišiagalos piliakalnisKoordinatės 54 52 00 š pl 25 03 48 r ilg 54 8667 š pl 25 0632 r ilg 54 866
Maišiagalos piliakalnis
| Maišiagalos piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Maišiagalos piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Vilniaus rajonas | ||
| Seniūnija | Maišiagalos seniūnija | ||
| Aukštis | 14-18 m | ||
| Plotas | 48000 | ||
| Priešpilis | 200 x 100 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Registro Nr. | AR1456 / 24178, 24179, 5666 /A1254KP | ||
Maišiagalos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Maišiagalos pietvakariniame pakraštyje, Vilniaus rajonas, dar vadinamas Bonos pilimi. Pasiekiamas Maišiagaloje pavažiavus Mokyklos, Vilniaus ir Algirdo gatvėmis iki jos galo ties Maišiagalos tvenkiniu, yra 200 m į pietvakarius nuo bažnyčios.
Maišiagalos piliakalnyje rasta apie 20 varpinių ir ankštinių kultūrų rūšių ir porūšių grūdų: žieminių ir vasarinių rugių, žieminių ir vasarinių kviečių, kelių porūšių miežių, taip pat avižų, sorų, grikių, lęšių, žirnių, pupų, vikių, šiek tiek kanapių. Iš to galima manyti, kad čia buvo verčiamasi įvairia augalininkyste. Kartu su grūdais rasta medinių indų liekanų.
Tarp XIV a. sunaikintos pilies degėsių rasta 20 avių, kelių ožkų, kitų naminių gyvūnų liekanos. Tikriausiai gresiant antpuoliui, į pilį buvo suginta netoliese besiganiusi banda, o gaisro metu gyvuliai užduso ir sudegė.
Piliakalny taip pat rasti trys geležiniai noragai, kurių vienas priklausė vienadančiam arklui, o du – dvidantei žagrei. Be to, rastas žemdirbystės įrankių komplektas: trys geležiniai dalgiai ir keturi geležiniai pjautuvai (dideli, smarkiai išlenkti, labai siauromis, išdilusiomis geležtėmis).
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Dūkštos dešiniajame krante esančioje iš aukštumos pakraščio suformuotoje kalvoje. Šlaitai statūs, 14–18 m aukščio. Aikštelė ovali, 40 x 65 m dydžio. Papėdėje aplink piliakalnį yra 360 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys; už jo supiltas 270 m ilgio, 4 m aukščio pylimas. Už šio pylimo į pietus iškastas 5 m pločio, 1 m gylio griovys. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio esančioje aukštumoje buvo įrengtas įtvirtintas papilys, jo papėdėje išliko 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio pylimas. į šiaurę ir pietvakarius yra papėdės gyvenvietė, kuri užima 1 ha plotą. Piliakalnis įrengtas I tūkstantmečio pradžioje, nuo I tūkstantmečio viduryje negyvenamas, vėl apgyventas II tūkstantmečio pradžioje, aikštelė padidinta.
XIX a. piliakalnį tyrinėjo nežinomas asmuo. Šie neužlyginti kasinėjimai labai pakeitė aikštelėss išvaizdą. Dabar ji perkirsta 12 m pločio, 2 3 m gylio grioviu, einančiu šiaurės–pietų kryptimi ir 8 m pločio, 1,5 m gylio grioviu, einančiu nuo didžiojo griovio rytų–vakarų kryptimi, bei tokiu pat trumpesniu grioveliu pietvakariniame aikštelės dalyje. Iš didžiojo griovio žemės mestos į šonus ir rytų pusėje sudaro iki 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimą. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais medžiais, pietvakarinėje papėdėje pastatytas akmeninis paminklas, šiauriniame šlaite įrengti laiptai.
Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra papilys (N54°52’04.1„; E25°03’50.0“). Jo aikštelė turėjo būti pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, tačiau tikslesnis jos dydis neaiškus, nes papilys labai suardytas miestelio pastatų. Geriau išliko tik jo pietinė pusė. Čia į rytus nuo piliakalnio pietrytinio papilio papėdėje yra iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio, 13 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Išlikusio pylimo ilgis – 120 m. Pagal jį galima apytiksliai spėti, kad papilio aikštelė buvo apie 200 m ilgio ir 120 m pločio.
Į šiaurę ir pietvakarius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Istorija
Manoma, kad medinė Maišiagalos pilis iš šiaurės gynė Vilniaus prieigas, priklausė vidiniam Vilniaus apsaugos pilių žiedui. 1365 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ją puolė ir sudegino nuo Vilniaus atėjusi Vokiečių ordino kariuomenė. Po gaisro pilis sutvirtinta: manoma, pagilintas papėdės griovys, aikštelė užpilta iki 2 m storio molio sluoksniu. 1377 m. pilis vėl minima – netoli jos buvo sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai. 1390 m. ją vėl puolė Vokiečių ordino kariuomenė, užėmė ir sudegino pilį, iš jos išsivesdamas 1340 belaisvių.
Tyrimai
1971–1973 m. tyrė Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Ištirtas 382 m² plotas, rastas iki 5,4 m storio kultūrinis sluoksnis, kurį sudaro 3 horizontai:
- I tūkstantmečio pradžios sluoksnyje rasta stulpaviečių, brūkšniuotosios keramikos. XIV a. virš šio sluoksnio supiltas iki 1,3 m storio molio sluoksnis.
- XIV a. antrosios pusės sluoksnyje rasta sudegusių medinių pastatų liekanų, žiestos keramikos, grūdų, 12 sudegusių avių griaučių, įvairių metalinių dirbinių – geležinė kilpa, sklendė, raktas, kastuvo apkaustas, pjautuvas, žirklės. Sluoksnis susidarė 1365 m. rugpjūčio mėn. Vokiečių ordinui sudeginus Maišiagalos pilį. Gaisro liekanos užplūktos iki 2 m storio molio sluoksniu.
- Laikotarpio po 1390 m. sluoksnyje rasta sudegusio pastato su moline krosnimi liekanos, skardinė segė, varpo liekanos, metalinių darbo įrankių, geležiniai noragai, pjautuvai, dalgiai, kaplys, žalvarinis kryželis-enkolpionas, apyrankė, žiestos keramikos, grūdų, kiaulės ir katės griaučiai. Nustatyta, kad po 1365 m. pilis buvo apjuosta medine moliu tinkuota gynybine siena.
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Šaltiniai
- Lietuvos piliakalniai
- Gintautas Zabiela. Maišiagalos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 60 psl.
Literatūra
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 370-373.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 209
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 66
- A. Vaicekauskas. Maišiagalos piliakalnio (unikalus kodas 24178, buvęs kodas A1254KP), vizualinės apsaugos zonoje, Vilniaus r. sav., archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaita. Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
- I. Kaplūnaitė. Maišiagalos piliakalnio su gyvenviete (A1254K) vizualinės apsaugos zonoje, Kiemelių g. Nr. 16B, Maišiagalos mstl., 2008 m. vykdytų archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita. Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
Nuorodos
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maišiagalos piliakalnis, Kas yra Maišiagalos piliakalnis? Ką reiškia Maišiagalos piliakalnis?
Maisiagalos piliakalnisMaisiagalos piliakalnisKoordinates 54 52 00 s pl 25 03 48 r ilg 54 8667 s pl 25 0632 r ilg 54 8667 25 0632Vieta Vilniaus rajonasSeniunija Maisiagalos seniunijaAukstis 14 18 mPlotas 48000Priespilis 200 x 100Naudotas I tukstantmetis II tukstantmecio pradziaRegistro Nr AR1456 24178 24179 5666 A1254KP Maisiagalos piliakalnis su gyvenviete piliakalnis Maisiagalos pietvakariniame pakrastyje Vilniaus rajonas dar vadinamas Bonos pilimi Pasiekiamas Maisiagaloje pavaziavus Mokyklos Vilniaus ir Algirdo gatvemis iki jos galo ties Maisiagalos tvenkiniu yra 200 m į pietvakarius nuo baznycios Maisiagalos piliakalnyje rasta apie 20 varpiniu ir ankstiniu kulturu rusiu ir porusiu grudu zieminiu ir vasariniu rugiu zieminiu ir vasariniu kvieciu keliu porusiu mieziu taip pat avizu soru grikiu lesiu zirniu pupu vikiu siek tiek kanapiu Is to galima manyti kad cia buvo verciamasi įvairia augalininkyste Kartu su grudais rasta mediniu indu liekanu Tarp XIV a sunaikintos pilies degesiu rasta 20 aviu keliu ozku kitu naminiu gyvunu liekanos Tikriausiai gresiant antpuoliui į pilį buvo suginta netoliese besiganiusi banda o gaisro metu gyvuliai uzduso ir sudege Piliakalny taip pat rasti trys geleziniai noragai kuriu vienas priklause vienadanciam arklui o du dvidantei zagrei Be to rastas zemdirbystes įrankiu komplektas trys geleziniai dalgiai ir keturi geleziniai pjautuvai dideli smarkiai islenkti labai siauromis isdilusiomis geleztemis Piliakalnis3D modelisPiliakalnis 2016 m balandzio men Piliakalnis įrengtas Dukstos desiniajame krante esancioje is aukstumos pakrascio suformuotoje kalvoje Slaitai status 14 18 m aukscio Aikstele ovali 40 x 65 m dydzio Papedeje aplink piliakalnį yra 360 m ilgio 30 m plocio 4 m gylio griovys uz jo supiltas 270 m ilgio 4 m aukscio pylimas Uz sio pylimo į pietus iskastas 5 m plocio 1 m gylio griovys Į siaures rytus nuo piliakalnio esancioje aukstumoje buvo įrengtas įtvirtintas papilys jo papedeje isliko 6 m plocio 1 m gylio griovys uz kurio supiltas 2 m aukscio pylimas į siaure ir pietvakarius yra papedes gyvenviete kuri uzima 1 ha plota Piliakalnis įrengtas I tukstantmecio pradzioje nuo I tukstantmecio viduryje negyvenamas vel apgyventas II tukstantmecio pradzioje aikstele padidinta XIX a piliakalnį tyrinejo nezinomas asmuo Sie neuzlyginti kasinejimai labai pakeite aiksteless isvaizda Dabar ji perkirsta 12 m plocio 2 3 m gylio grioviu einanciu siaures pietu kryptimi ir 8 m plocio 1 5 m gylio grioviu einanciu nuo didziojo griovio rytu vakaru kryptimi bei tokiu pat trumpesniu grioveliu pietvakariniame aiksteles dalyje Is didziojo griovio zemes mestos į sonus ir rytu puseje sudaro iki 1 5 m aukscio 8 m plocio pylima Piliakalnis apauges retais lapuociais medziais pietvakarineje papedeje pastatytas akmeninis paminklas siauriniame slaite įrengti laiptai Į siaures rytus nuo piliakalnio yra papilys N54 52 04 1 E25 03 50 0 Jo aikstele turejo buti pailga pietvakariu siaures rytu kryptimi taciau tikslesnis jos dydis neaiskus nes papilys labai suardytas miestelio pastatu Geriau isliko tik jo pietine puse Cia į rytus nuo piliakalnio pietrytinio papilio papedeje yra iskastas 6 m plocio 1 m gylio griovys uz kurio supiltas 2 m aukscio 13 m plocio pylimas 4 m aukscio isoriniu slaitu Islikusio pylimo ilgis 120 m Pagal jį galima apytiksliai speti kad papilio aikstele buvo apie 200 m ilgio ir 120 m plocio Į siaure ir pietvakarius nuo piliakalnio 1 ha plote yra papedes gyvenviete Piliakalnis su priepiliuIstorijaManoma kad medine Maisiagalos pilis is siaures gyne Vilniaus prieigas priklause vidiniam Vilniaus apsaugos piliu ziedui 1365 m rugpjucio men pabaigoje ja puole ir sudegino nuo Vilniaus atejusi Vokieciu ordino kariuomene Po gaisro pilis sutvirtinta manoma pagilintas papedes griovys aikstele uzpilta iki 2 m storio molio sluoksniu 1377 m pilis vel minima netoli jos buvo sudeginti Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo palaikai 1390 m ja vel puole Vokieciu ordino kariuomene uzeme ir sudegino pilį is jos issivesdamas 1340 belaisviu Tyrimai1971 1973 m tyre Regina Volkaite Kulikauskiene Istirtas 382 m plotas rastas iki 5 4 m storio kulturinis sluoksnis kurį sudaro 3 horizontai I tukstantmecio pradzios sluoksnyje rasta stulpavieciu bruksniuotosios keramikos XIV a virs sio sluoksnio supiltas iki 1 3 m storio molio sluoksnis XIV a antrosios puses sluoksnyje rasta sudegusiu mediniu pastatu liekanu ziestos keramikos grudu 12 sudegusiu aviu griauciu įvairiu metaliniu dirbiniu gelezine kilpa sklende raktas kastuvo apkaustas pjautuvas zirkles Sluoksnis susidare 1365 m rugpjucio men Vokieciu ordinui sudeginus Maisiagalos pilį Gaisro liekanos uzpluktos iki 2 m storio molio sluoksniu Laikotarpio po 1390 m sluoksnyje rasta sudegusio pastato su moline krosnimi liekanos skardine sege varpo liekanos metaliniu darbo įrankiu geleziniai noragai pjautuvai dalgiai kaplys zalvarinis kryzelis enkolpionas apyranke ziestos keramikos grudu kiaules ir kates griauciai Nustatyta kad po 1365 m pilis buvo apjuosta medine moliu tinkuota gynybine siena Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus SaltiniaiLietuvos piliakalniai Gintautas Zabiela Maisiagalos piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 60 psl LiteraturaLietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 t 3 p 370 373 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 209 Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasas V 1993 p 66 A Vaicekauskas Maisiagalos piliakalnio unikalus kodas 24178 buves kodas A1254KP vizualines apsaugos zonoje Vilniaus r sav archeologiniu zvalgomuju tyrinejimu ataskaita Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka I Kaplunaite Maisiagalos piliakalnio su gyvenviete A1254K vizualines apsaugos zonoje Kiemeliu g Nr 16B Maisiagalos mstl 2008 m vykdytu archeologiniu zvalgomuju tyrimu ataskaita Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka NuorodosHillforts eu atviruju duomenu istekliai