Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Madleno kultūra vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra pavadinta pagal 1863 m tyrinėtą urvą La Madeleine Prancūzija pri
Madleno kultūra
Madleno kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1863 m. tyrinėtą urvą La Madeleine (Prancūzija) prie Dordonės intako Vėzerio upės. Vardo autorius .
| Madleno kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Altamiros urvo piešiniai | ||||||
| Ist. regionas | visa Europa | |||||
| Amžius | vėlyvasis paleolitas | |||||
| Lokalūs variantai | Arensburgo, Bromės-Liungbiu, Kresvelo, Federmeserio, Hamburgo, Svidrų | |||||
| Madleno kultūra (šviesiai rausva) | ||||||
| Vikiteka | Madleno kultūraVikiteka | |||||
Arealas
Madleno kultūra XVII–XI tūkstantmetyje pr. m. e. buvo plačiai geografiškai išplitusi visoje to meto Europoje iki Uralo. Vėlyvojo Madleno kultūros stovyklų randama nuo Portugalijos iki Lenkijos ir Lietuvos, jai būdingų radinių aptinkama taip pat ir Šiaurės Europoje. Visos seniausios Madleno stovyklos randamos Prancūzijoje. Smulkesnės savitą technologiją naudojančios Madleno kultūros grupės dažnai laikomos atskiromis kultūromis: Arensburgo kultūra, Bromės-Liungbiu kultūra, Kresvelo kultūra, Federmeserio kultūra, Hamburgo kultūra, Svidrų kultūra. Lietuvoje šios pirmųjų gyventojų, atsitraukus ledynams, kultūrų grupės dažniausiai vadinamos Pabaltijo Madlenu.
Kultūra
Madleno kultūros žmonės gyveno iš kaulų ir odų pastatytuose būstuose, dažnai klajodavo paskui šiaurinių elnių bandas.
Madleno kultūros žmonės naudojo paralelinį titnago skaldymą, taip buvo galima gaminti sąlyginai didelį kiekį taisyklingos formos ir tipo dirbinių. Toks skaldymo būdas iš pradžių paplito Pietų, vėliau ir Šiaurės Europoje. Iš pradžių Madleno žmonės naudojo nuoskalinį ir skeltinį titnaginių dirbinių gamybos būdą, vėliau dažniau skeltinį. Skeltes dalijo mikrorėžtukiniu būdu. Madleno kultūrai būdingi radiniai: gremžtukai, rėžtukai, ylos, strėlių, rėžiklių ir iečių antgaliai, iečių svaidyklės.
Šiaurės Europoje dažniausiai medžioti šiauriniai elniai, gauruotieji raganosiai, laukiniai arkliai. Iš kaulų ir ragų gaminti medžioklei ir ūkiui reikalingi įrankiai, greta minėtų, dar vienašoniai ir dvišoniai žeberklai, kapliai ir kt. Madleno kultūros žmonės buvo medžiotojai, rinkėjai, žvejai. Gyveno urvuose ir uolų priedangose, stovyklose prie upių. Urvų sienos tapytos monochrominiais ir polichrominiais gyvūnų (elniai, arkliai, ožkos, žuvys ir kt.), rečiau žmonių atvaizdais. Rasta daugiau kaip 100 urvų su sienų tapyba. Žymiausi – Altamiros, Lasko urvai.
Ant kaulo ir rago plokštelių raižė gyvulius, žmones, geometrinius ornamentus, iš gyvūnų kaulų ir ragų drožė gyvulių figūrėles. Puošėsi kaklo vėriniais, kabučiais ir karoliais iš žvėrių dantų, jūros kriauklių. Gamino muzikos instrumentus: fleitas, švilpukus, dūdeles. Dažniausiai medžiojo elnius. Mirusiuosius laidojo suriestus, apibarstytus ochra.
Madleno kultūros laikotarpiu ženkliai išaugo žmonių skaičius, pvz., dabartinės Prancūzijos teritorijoje manoma, kad gyventojų lyginant su ankstesne Soliutrėjo kultūra pagausėjo nuo 15 000 iki 50 000.
Madleno kultūra išnyko laikotarpiu, kai Europos klimatas Viurmo ledynmečio pabaigoje atšilo ir sumažėjo kaimeninių gyvūnų. Šiaurinėje Ispanijoje ir pietvakarių Prancūzijoje Madleno kultūrą pakeitė Azilio kultūra.
Lietuvoje
Lietuvoje tuomet plytėjusioje tundroje pirmieji Madleno gyventojai buvo Hamburgo kultūros žmonės, jų gyvensenos pėdsakų aptinkama Varėnos ir Alytaus rajonų savivaldybių teritorijose esančiose gyvenvietėse prie Kašėtų, Maksimonių, Margių, Varėnės upės.
Šaltiniai
- BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 6 p. ISBN 9986-9034-0-8.
- Algirdas Girininkas. Madleno kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 769 psl.
- Magdalenian culture. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
- Magdalenian culture. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
Literatūra
- Bosinski, G. Gönnersdorf – Eiszeitjäger am Mittelrhein. Band 2 der Schriftenreihe der Bezirksregierung Koblenz. Koblenz. 1981.
- Bosinski, G. Fischer, G. Die Menschendarstellungen von Gönnersdorf der Ausgrabung von 1968. Der Magdalénien-Fundplatz Gönnersdorf 1. Wiesbaden, 1974.
- F. Djindjian, J. Koslowski, M. Otte : Le Paléolithique supérieur en Europe, A. Colin (1999), pp. 257-287.
- H. Floss u. T. Terberger, Die Steinartefakte des Magdalénien von Andernach (Mittelrhein). Die Grabungen 1979–1983. Tübinger Arbeiten zur Urgeschichte Bd. 1 (VML) 2001.
- Lartet, E. Christy, H. Reliquae Aquitanicae: being contributions to the archaeology of Périgord and adjoining provinces of Southern France. Williams & Norgate. London. 1875.
- Paul Pettitt, Paul G. Bahn, Sergio Ripoll: Palaeolithic cave art at Creswell Crags in European context. Oxford University Press, 2007. 292 Seiten ISBN 019929917X, 9780199299171
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Madleno kultūra, Kas yra Madleno kultūra? Ką reiškia Madleno kultūra?
Madleno kultura velyvojo paleolito archeologine kultura pavadinta pagal 1863 m tyrineta urva La Madeleine Prancuzija prie Dordones intako Vezerio upes Vardo autorius Madleno kultura XI tukst pr m e Altamiros urvo piesiniaiIst regionas visa EuropaAmzius velyvasis paleolitasLokalus variantai Arensburgo Bromes Liungbiu Kresvelo Federmeserio Hamburgo SvidruMadleno kultura sviesiai rausva Vikiteka Madleno kulturaVikitekaMadleno kulturos zeberklaiLazda is La Madeleine urvoArealasMadleno kultura XVII XI tukstantmetyje pr m e buvo placiai geografiskai isplitusi visoje to meto Europoje iki Uralo Velyvojo Madleno kulturos stovyklu randama nuo Portugalijos iki Lenkijos ir Lietuvos jai budingu radiniu aptinkama taip pat ir Siaures Europoje Visos seniausios Madleno stovyklos randamos Prancuzijoje Smulkesnes savita technologija naudojancios Madleno kulturos grupes daznai laikomos atskiromis kulturomis Arensburgo kultura Bromes Liungbiu kultura Kresvelo kultura Federmeserio kultura Hamburgo kultura Svidru kultura Lietuvoje sios pirmuju gyventoju atsitraukus ledynams kulturu grupes dazniausiai vadinamos Pabaltijo Madlenu KulturaMadleno kulturos zmones gyveno is kaulu ir odu pastatytuose bustuose daznai klajodavo paskui siauriniu elniu bandas Madleno kulturos zmones naudojo paralelinį titnago skaldyma taip buvo galima gaminti salyginai didelį kiekį taisyklingos formos ir tipo dirbiniu Toks skaldymo budas is pradziu paplito Pietu veliau ir Siaures Europoje Is pradziu Madleno zmones naudojo nuoskalinį ir skeltinį titnaginiu dirbiniu gamybos buda veliau dazniau skeltinį Skeltes dalijo mikroreztukiniu budu Madleno kulturai budingi radiniai gremztukai reztukai ylos streliu rezikliu ir ieciu antgaliai ieciu svaidykles Siaures Europoje dazniausiai medzioti siauriniai elniai gauruotieji raganosiai laukiniai arkliai Is kaulu ir ragu gaminti medzioklei ir ukiui reikalingi įrankiai greta minetu dar vienasoniai ir dvisoniai zeberklai kapliai ir kt Madleno kulturos zmones buvo medziotojai rinkejai zvejai Gyveno urvuose ir uolu priedangose stovyklose prie upiu Urvu sienos tapytos monochrominiais ir polichrominiais gyvunu elniai arkliai ozkos zuvys ir kt reciau zmoniu atvaizdais Rasta daugiau kaip 100 urvu su sienu tapyba Zymiausi Altamiros Lasko urvai Ant kaulo ir rago ploksteliu raize gyvulius zmones geometrinius ornamentus is gyvunu kaulu ir ragu droze gyvuliu figureles Puosesi kaklo veriniais kabuciais ir karoliais is zveriu dantu juros kriaukliu Gamino muzikos instrumentus fleitas svilpukus dudeles Dazniausiai medziojo elnius Mirusiuosius laidojo suriestus apibarstytus ochra Madleno kulturos laikotarpiu zenkliai isaugo zmoniu skaicius pvz dabartines Prancuzijos teritorijoje manoma kad gyventoju lyginant su ankstesne Soliutrejo kultura pagausejo nuo 15 000 iki 50 000 Madleno kultura isnyko laikotarpiu kai Europos klimatas Viurmo ledynmecio pabaigoje atsilo ir sumazejo kaimeniniu gyvunu Siaurineje Ispanijoje ir pietvakariu Prancuzijoje Madleno kultura pakeite Azilio kultura LietuvojeLietuvoje tuomet plytejusioje tundroje pirmieji Madleno gyventojai buvo Hamburgo kulturos zmones ju gyvensenos pedsaku aptinkama Varenos ir Alytaus rajonu savivaldybiu teritorijose esanciose gyvenvietese prie Kasetu Maksimoniu Margiu Varenes upes SaltiniaiBUTKUS Alvydas Latviai Kaunas Aesti 1995 6 p ISBN 9986 9034 0 8 Algirdas Girininkas Madleno kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 769 psl Magdalenian culture 2009 Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica Magdalenian culture 2009 Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica LiteraturaBosinski G Gonnersdorf Eiszeitjager am Mittelrhein Band 2 der Schriftenreihe der Bezirksregierung Koblenz Koblenz 1981 Bosinski G Fischer G Die Menschendarstellungen von Gonnersdorf der Ausgrabung von 1968 Der Magdalenien Fundplatz Gonnersdorf 1 Wiesbaden 1974 F Djindjian J Koslowski M Otte Le Paleolithique superieur en Europe A Colin 1999 pp 257 287 H Floss u T Terberger Die Steinartefakte des Magdalenien von Andernach Mittelrhein Die Grabungen 1979 1983 Tubinger Arbeiten zur Urgeschichte Bd 1 VML 2001 Lartet E Christy H Reliquae Aquitanicae being contributions to the archaeology of Perigord and adjoining provinces of Southern France Williams amp Norgate London 1875 Paul Pettitt Paul G Bahn Sergio Ripoll Palaeolithic cave art at Creswell Crags in European context Oxford University Press 2007 292 Seiten ISBN 019929917X 9780199299171