Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Gravetės kultūra pranc Gravettien vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra pavadinta La Gravette urvo Dordonės departamen

Gravetės kultūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Gravetės kultūra
Gravetės kultūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Gravetės kultūra (pranc. Gravettien) – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta La Gravette urvo (Dordonės departamentas, Prancūzija), kuriame 1880 m. aptikta senovės gyvenvietė, vardu.

Gravetės kultūra
()
←  –  →
Vilendorfo Venera
Ist. regionas Europa
Amžius Vėlyvasis paleolitas
Žmogaus rūšis Homo sapiens
Lokalūs variantai ,

Arealas

Gravetės kultūra prieš 30 000 – 20 000 metų buvo paplitusi Europoje. La Gravette urve rasta daug įvairių titnaginių įrankių. Gravetės kultūra susiklostė po Orinjako kultūros pabaigoje, kartais laikoma trečiuoju periodu. Skiriami du Gravetės kultūros arealai: vakarų ir rytų.

Kultūra

Vakarų Gravetės kultūra plito Prancūzijoje, rytų – Vidurio (Moravija) ir Rytų (Rusija) Europoje. Vakarų Gravetės kultūros žmonės gyveno urvuose ir uolų priedangose, rytų – atvirose gyvenvietėse (pastatai – žeminės ir pusiau žeminės), rinko maistą, vertėsi medžiokle – medžioti stumbrai, arkliai, mamutai, šiauriniai elniai.

Kultūrai būdingi ploni ir siauri vadinamieji La Gravetės smaigai/antgaliai, kurių vienas kraštas aštrus, kitas – bukas, ir akmeninės moters statulėlės (Veneros); jų rasta apie 100 (, , , , , , Vilendorfas, , , , , , ir Gagarinas). Gyvenvietėse rasta titnaginių dirbinių (gremžtukų, rėžtukų, antgalių, mikrolitų), kaulinių papuošalų iš pragręžtų žvėrių dantų, antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių iš mamuto ilčių. Ant uolų sienų rasta piešinių – schemiškų moters, mamuto, stumbro, arklio atvaizdų. Skiriamos Gravetės kultūros lokalinės kultūros – ir .

Šaltiniai

  1. Gravetės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 110 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 00:27

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gravetės kultūra, Kas yra Gravetės kultūra? Ką reiškia Gravetės kultūra?

Gravetes kultura pranc Gravettien velyvojo paleolito archeologine kultura pavadinta La Gravette urvo Dordones departamentas Prancuzija kuriame 1880 m aptikta senoves gyvenviete vardu Gravetes kultura Vilendorfo VeneraIst regionas EuropaAmzius Velyvasis paleolitasZmogaus rusis Homo sapiensLokalus variantai ArealasGravetes kultura pries 30 000 20 000 metu buvo paplitusi Europoje La Gravette urve rasta daug įvairiu titnaginiu įrankiu Gravetes kultura susikloste po Orinjako kulturos pabaigoje kartais laikoma treciuoju periodu Skiriami du Gravetes kulturos arealai vakaru ir rytu KulturaLa Gravetes smaigas antgalis Vakaru Gravetes kultura plito Prancuzijoje rytu Vidurio Moravija ir Rytu Rusija Europoje Vakaru Gravetes kulturos zmones gyveno urvuose ir uolu priedangose rytu atvirose gyvenvietese pastatai zemines ir pusiau zemines rinko maista vertesi medziokle medzioti stumbrai arkliai mamutai siauriniai elniai Kulturai budingi ploni ir siauri vadinamieji La Gravetes smaigai antgaliai kuriu vienas krastas astrus kitas bukas ir akmenines moters statuleles Veneros ju rasta apie 100 Vilendorfas ir Gagarinas Gyvenvietese rasta titnaginiu dirbiniu gremztuku reztuku antgaliu mikrolitu kauliniu papuosalu is pragreztu zveriu dantu antropomorfiniu ir zoomorfiniu figureliu is mamuto ilciu Ant uolu sienu rasta piesiniu schemisku moters mamuto stumbro arklio atvaizdu Skiriamos Gravetes kulturos lokalines kulturos ir SaltiniaiGravetes kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 110 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Motiejus Vaitiekaitis Kločka

  • Liepa 16, 2025

    Motiejus Radziukynas

  • Liepa 16, 2025

    Moterų didmeistrė

  • Liepa 16, 2025

    Moškėnų apylinkė

  • Liepa 16, 2025

    MVV Maastricht

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje