Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Larus minutus Apsauga 3 R Reta rūšisMažasis kiras Larus minutus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas C
Mažasis kiras
| Larus minutus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mažasis kiras (Larus minutus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Larus minutus Pallas, 1776 |
Mažasis kiras (Larus minutus) – kirinių (Laridae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Mažasis kiras yra smulkesnis už rudagalvį kirą. Nuo pastarosios rūšies nesunku atskirti iš juodos galvos, baltų sparnų galų bei juosvos jų apačios. Patino ir patelės galva juoda, kaklas, pilvinė pusė ir uodega balti, sparnai ir pečiai balsvai pilki. Plasnojamosios plunksnos pilkos su baltomis viršūnėmis. Snapas tamsiai raudonas, kojos raudonos, rainelė tamsiai ruda. Poilsio apdaru galva balta, tik pakaušis ir plotelis prie ausų pilki. Snapas juosvas. Jauniklių viršutinį kūno dalis juodai ruda. Galva balta, jos šonuose tamsios dėmės. Per sparnus eina įstriža tamsi juosta. Vairuojamosios plunksnos baltos su juoda juostele gale. Kūno apačia balta, su didele rusva ir pilka dėme pagurklyje ir tamsiu margumu kūno šonuose. Snapas juosvas, kojos raudonos. Rainelė juoda. Pūkuoto jauniklio viršus tamsiai rusvas, su juodai rudomis dėmėmis, kūno apačia rusva.
Paplitimas
Arealas pertrauktas. Europoje paplitęs nuo Šiaurės jūros pakrančių iki Kamos baseino. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Volgos–Kamos aukštupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Dnepro, Dono aukštupio, Lenkijos. Gyvena Vakarų Sibire ir šiauriniame Kazachstane, Lenos baseine ir Užbaikalėje. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, šiaurinėse Afrikos pakrantėse, prie Kaspijos jūros.
Lietuvoje reta rūšis, dažnesnė tik migracijų metu.
Biologija
Apsistoja ir veisiasi sekliuose ežeruose, tvenkiniuose. Lizdus krauna salelėse, pelkėtose pakrantėse. Įsikuria žuvėdrų, rudagalvių kirų kolonijose arba netoli jų. Dažnai telkiasi į atskiras nedideles kolonijas. Gana judrus, aktyvus šviesiuoju paros metu, ypač saulėtomis dienomis. Vikriai gaudo skraidančius vabzdžius. Ilsisi plūduriuodamas vandenyje.
Lytiškai subręsta antraisiais arba trečiaisiais gyvenimo metais. Lizdą įsirengia sausumoje arba ant plūduriuojančių augalų iš sausos žolės, viksvų, švendrų ir t. t. Lizdą krauna abu porelės nariai. Dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, perimi apie 23 dienas. Perėti pradedama padėjus paskutinį kiaušinį. Tik išsiritę jaunikliai sveria maždaug po 10 gramų. Jei niekas nepuola, jie ilgai nepalieka lizdo. Skraidyti pradeda 3–4 savaičių amžiaus.
Minta smulkiais vabzdžiais, mašalais. Kartais lesa žuvų mailių. Labai vertinamas paukštis, nes sunaikina daug žemės ūkio kenkėjų.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažasis kiras, Kas yra Mažasis kiras? Ką reiškia Mažasis kiras?
Larus minutus Apsauga 3 R Reta rusisMazasis kiras Larus minutus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Sejikiniai pauksciai Charadriiformes Seima Kiriniai Laridae Gentis Kirai Larus Rusis Mazasis kiras Larus minutus BinomasLarus minutus Pallas 1776 Mazasis kiras Larus minutus kiriniu Laridae seimos paukstis IsvaizdaMazasis kiras yra smulkesnis uz rudagalvį kira Nuo pastarosios rusies nesunku atskirti is juodos galvos baltu sparnu galu bei juosvos ju apacios Patino ir pateles galva juoda kaklas pilvine puse ir uodega balti sparnai ir peciai balsvai pilki Plasnojamosios plunksnos pilkos su baltomis virsunemis Snapas tamsiai raudonas kojos raudonos rainele tamsiai ruda Poilsio apdaru galva balta tik pakausis ir plotelis prie ausu pilki Snapas juosvas Jaunikliu virsutinį kuno dalis juodai ruda Galva balta jos sonuose tamsios demes Per sparnus eina įstriza tamsi juosta Vairuojamosios plunksnos baltos su juoda juostele gale Kuno apacia balta su didele rusva ir pilka deme pagurklyje ir tamsiu margumu kuno sonuose Snapas juosvas kojos raudonos Rainele juoda Pukuoto jauniklio virsus tamsiai rusvas su juodai rudomis dememis kuno apacia rusva PaplitimasArealas pertrauktas Europoje paplites nuo Siaures juros pakranciu iki Kamos baseino Siaureje arealas siekia Botnijos įlanka Volgos Kamos aukstupį Pietuose arealas tesiasi iki Dnepro Dono aukstupio Lenkijos Gyvena Vakaru Sibire ir siauriniame Kazachstane Lenos baseine ir Uzbaikaleje Ziemoja Siaures Amerikoje siaurinese Afrikos pakrantese prie Kaspijos juros Lietuvoje reta rusis daznesne tik migraciju metu BiologijaApsistoja ir veisiasi sekliuose ezeruose tvenkiniuose Lizdus krauna salelese pelketose pakrantese Įsikuria zuvedru rudagalviu kiru kolonijose arba netoli ju Daznai telkiasi į atskiras nedideles kolonijas Gana judrus aktyvus sviesiuoju paros metu ypac sauletomis dienomis Vikriai gaudo skraidancius vabzdzius Ilsisi pluduriuodamas vandenyje Lytiskai subresta antraisiais arba treciaisiais gyvenimo metais Lizda įsirengia sausumoje arba ant pluduriuojanciu augalu is sausos zoles viksvu svendru ir t t Lizda krauna abu poreles nariai Detyje paprastai buna 2 3 kiausiniai perimi apie 23 dienas Pereti pradedama padejus paskutinį kiausinį Tik issirite jaunikliai sveria mazdaug po 10 gramu Jei niekas nepuola jie ilgai nepalieka lizdo Skraidyti pradeda 3 4 savaiciu amziaus Minta smulkiais vabzdziais masalais Kartais lesa zuvu mailiu Labai vertinamas paukstis nes sunaikina daug zemes ukio kenkeju SaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990