Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Luponių piliakalnisLuponių piliakalnis nuo kelio Verbūnai NoreikiaiLuponių piliakalnisKoordinatės 56 00 23 3 š pl 23 11
Luponių piliakalnis
| Luponių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Luponių piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Šiaulių rajonas | ||
| Seniūnija | Kužių seniūnija | ||
| Aukštis | 8–9 m | ||
| Plotas | 30x35 | ||
| Priešpilis | 30x35, gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I p.-XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1900-1901, 1968 | ||
| Tirtas | 1997 m. | ||
| Registro Nr. | A663KP / 23886, 23887, 3293 /AR 1013 | ||
Luponių piliakalnis, Perkūnkalnis, Perkūno kalnas, Raganų kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A663KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1013) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Luponių kaime, Kužių seniūnija, 2 km į rytus nuo kelio Kužiai-Gruzdžiai, kelio Verbūnai–Noreikiai dešinėje pusėje, 1,9 km į pietryčius nuo Verbūnų gyvenvietės. Pasiekiamas iš autostrados A11 Šiauliai–Palanga ties Kuzavinėmis pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus iki Luponių, jų centre pasukus į kairę pietvakarių kryptimi link Norutaičių, yra už 300 m dešinėje.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Šiaurės vakarų šlaitas kiek žemesnis, jis remiasi į 30x35 m dydžio ir apie 4 m aukščio terasą. Aikštelė ovalo formos, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 45 m ilgio ir 33 m pločio, buvusi ariama. Jos šiaurės vakarų pakraštyje supiltas 22 m ilgio ir 3 m aukščio smarkiai apardytas pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje, išlikęs senkapis ir kaimo kapinaitės. Kiek toliau į pietvakarius nuo piliakalnio teka melioruotas Luponės upelis.
Šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra priešpilis. Jo aikštelė trikampė, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 30x35 m dydžio. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-5 m aukščio.
Piliakalnio pylimai apardyti apkasų, šiaurės vakarų pylime įkastas reperis, jo papėdėje aikštelės pusėje išlyginta keturkampė aikštelė gegužinėms. Priešpilis apardytas tiesiant kelią, jo vakarinis kampas nukastas čia statant sodybą. Piliakalnis ir priešpilis dirvonuoja, piliakalnio šlaituose auga keli klevai, priešpilio šlaituose – krūmai. Piliakalnio šiaurinėje pusėje stovi dvi sodybos, pietvakarinėje pusėje, greta senkapio, prie keliuko – viena.
Gyvenvietė
Pietryčių – rytų papėdėje, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m., kurioje rastas iki 50 cm storio X a. – XIII a. kultūrinis sluoksnis su geležiniu ietigaliu, yla, akmeniniu galąstuvu, žalvarine movele, grublėta ir žiesta keramika.
Istorija
Duomenų istorinėje literatūroje apie piliakalnį nėra. Spėjama, kad iki XIV a. čia stovėjo viena iš Šiaulių žemės pilių. Medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Istorikų nuomone, Luponių pilis buvo viena iš pagrindinių pilių Šiaurės Lietuvos gynybos sistemoje kare su kryžiuočiais.
Tyrimai
Luponių piliakalnis archeologinėje literatūroje minimas nuo XIX a. pabaigos. 1900 ir 1901 m. jį žvalgė Liudvikas Kšivickis. 1968 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (LII). 1997 m. LII ekspedicija (vadovas Romas Jarockis) tyrinėjo Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės dalį, esančią namų valdoje.
Radiniai
LII archeologinės ekspedicijos nustatė, kad piliakalnio pylimą sužalojo karo metais iškasti apkasai ir pastatytas topografinis bokštas, o pietvakarinį šlaitą deformavo į piliakalnio aikštelę vedantis keliukas, nors šis keliukas galėjo likti ir nuo tų laikų, kai piliakalnyje stovėjo pilis.
Tiriant papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį namų valdos teritorijoje, į pietryčius, pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio buvo iškasta 12 1x1 m dydžio šurfų ir ištirtas 9 m² dydžio plotas. Iš viso papėdės gyvenvietėje ištirtas bendras 21 m² plotas. Nustatyta, kad intensyvus, su gausiais degėsiais ir molio tinko gabaliukais, iki 50 cm storio vientisas kultūrinis sluoksnis yra išlikęs 40–50 m atstumu į visas puses nuo piliakalnio ir šalia kaimo kapinaičių. Beveik visur jį užklojęs 30–40 cm storio XIX–XX a. buvusios Luponių kaimavietės sluoksnis. Aptikta sudegusio pastato liekanų, daug gyvulių kaulų, rasta archeologinių radinių: įtveriamasis geležinis ietigalis, akmeninis galąstuvas, kaulinės rankenos ruošinys, geležinė yla, žalvarinė movelė nuo medinės rankenos, bangelėmis ornamentuotos žiestosios keramikos šukių.
Šurfuose rastos kelios lipdytinės keramikos šukės grublėtu paviršiumi leidžia teigti, kad gyvenvietės čia būta ir anksčiau. Pietryčiuose ir pietuose nuo piliakalnio laukuose rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi ir žiestosios keramikos. Vietos gyventojų teigimu, netoli piliakalnio buvęs akmuo su velnio pėda, bet prieškaryje suskaldytas, o sodyboje netoli piliakalnio gulėjęs dubenuotas akmuo dingęs.
Legendos
Padavimas byloja, kad kalne yra nugrimzdusi bažnyčia, piliakalnio pylimo gale buvusi skylė, į kurią vaikai mėtydavo akmenukus, norėdami išgirsti juos krentant. Kartą per skylę į kalną buvo nuleistas vaikas, jis ten pamatė bažnyčią, kunigą, suklupusius besimeldžiančius žmones. Kartą ant kalno buvo išarta bažnyčios karnos galvelė.
Galerija
- Luponių piliakalnis iš pietryčių
- Luponių piliakalnis iš vakarų
- Archeologinio paminklo lentelė
- Vaizdas nuo kuoro pylimo
- Vaizdas į kuoro pylimą
- Luponių senkapis
- Luponių senkapio paminklinė lentelė
- Luponių senkapio kryžiai
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Lokavos piliakalnis – 42 km Rekčių piliakalnis – 22 km | Žagarės piliakalnis – 36 km | Kalnelio piliakalnis – 25 km | |||||||||
| Šilėnų piliakalnis – 18 km | | Jurgaičių piliakalnis – 14 km | |||||||||
| Pašatrijos piliakalnis – 47 km Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) – 27 km Girnikų piliakalnis – 20 km | Bubių piliakalnis – 15 km Vainagių piliakalnis – 26 km | Žuvininkų piliakalnis – 13 km Ramulėnų piliakalnis – 22 km Normančių piliakalnis – 24 km | |||||||||
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 100–101 (Nr. 402)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
- Bronius Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 100.
- Romas Jarockis. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 74–77.
- Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 22, 41, 59, 83
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 54-55
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai
- Lankytinos vietos Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Šiaulių rajono lankytinos vietos
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Luponių piliakalnis, Kas yra Luponių piliakalnis? Ką reiškia Luponių piliakalnis?
Luponiu piliakalnisLuponiu piliakalnis nuo kelio Verbunai NoreikiaiLuponiu piliakalnisKoordinates 56 00 23 3 s pl 23 11 29 7 r ilg 56 006472 s pl 23 191583 r ilg 56 006472 23 191583Vieta Siauliu rajonasSeniunija Kuziu seniunijaAukstis 8 9 mPlotas 30x35Priespilis 30x35 gyvenvieteNaudotas I tukstantmecio I p XIV a Zvalgytas 1900 1901 1968Tirtas 1997 m Registro Nr A663KP 23886 23887 3293 AR 1013 Luponiu piliakalnis Perkunkalnis Perkuno kalnas Raganu kalnas registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A663KP Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1013 piliakalnis Siauliu rajono savivaldybes teritorijoje Luponiu kaime Kuziu seniunija 2 km į rytus nuo kelio Kuziai Gruzdziai kelio Verbunai Noreikiai desineje puseje 1 9 km į pietrycius nuo Verbunu gyvenvietes Pasiekiamas is autostrados A11 Siauliai Palanga ties Kuzavinemis pasukus į desine siaures kryptimi pavaziavus iki Luponiu ju centre pasukus į kaire pietvakariu kryptimi link Norutaiciu yra uz 300 m desineje Piliakalnis3D modelis Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Piliakalnio siaures rytu pietryciu ir pietvakariu slaitai status 8 9 m aukscio Siaures vakaru slaitas kiek zemesnis jis remiasi į 30x35 m dydzio ir apie 4 m aukscio terasa Aikstele ovalo formos orientuota pietryciu siaures vakaru kryptimi 45 m ilgio ir 33 m plocio buvusi ariama Jos siaures vakaru pakrastyje supiltas 22 m ilgio ir 3 m aukscio smarkiai apardytas pylimas Į pietrycius nuo piliakalnio uz kaimo gatves likusioje kalvos dalyje islikes senkapis ir kaimo kapinaites Kiek toliau į pietvakarius nuo piliakalnio teka melioruotas Lupones upelis Siaures vakaru slaite 4 m zemiau aiksteles yra priespilis Jo aikstele trikampe orientuota pietryciu siaures vakaru kryptimi 30x35 m dydzio Pietvakariu slaite 2 m zemiau aiksteles yra 5 m plocio terasa 2 m aukscio isoriniu slaitu Slaitai vidutinio statumo 4 5 m aukscio Piliakalnio pylimai apardyti apkasu siaures vakaru pylime įkastas reperis jo papedeje aiksteles puseje islyginta keturkampe aikstele geguzinems Priespilis apardytas tiesiant kelia jo vakarinis kampas nukastas cia statant sodyba Piliakalnis ir priespilis dirvonuoja piliakalnio slaituose auga keli klevai priespilio slaituose krumai Piliakalnio siaurineje puseje stovi dvi sodybos pietvakarineje puseje greta senkapio prie keliuko viena GyvenvietePietryciu rytu papedeje 3 ha plote yra papedes gyvenviete tyrineta 1997 m kurioje rastas iki 50 cm storio X a XIII a kulturinis sluoksnis su geleziniu ietigaliu yla akmeniniu galastuvu zalvarine movele grubleta ir ziesta keramika IstorijaDuomenu istorineje literaturoje apie piliakalnį nera Spejama kad iki XIV a cia stovejo viena is Siauliu zemes piliu Medine pilis buvusi vietos gyventojams sleptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryziuociais Istoriku nuomone Luponiu pilis buvo viena is pagrindiniu piliu Siaures Lietuvos gynybos sistemoje kare su kryziuociais TyrimaiLuponiu piliakalnis archeologineje literaturoje minimas nuo XIX a pabaigos 1900 ir 1901 m jį zvalge Liudvikas Ksivickis 1968 m piliakalnį zvalge Lietuvos istorijos institutas LII 1997 m LII ekspedicija vadovas Romas Jarockis tyrinejo Luponiu piliakalnio papedes gyvenvietes dalį esancia namu valdoje RadiniaiLII archeologines ekspedicijos nustate kad piliakalnio pylima suzalojo karo metais iskasti apkasai ir pastatytas topografinis bokstas o pietvakarinį slaita deformavo į piliakalnio aikstele vedantis keliukas nors sis keliukas galejo likti ir nuo tu laiku kai piliakalnyje stovejo pilis Tiriant papedes gyvenvietes kulturinį sluoksnį namu valdos teritorijoje į pietrycius pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio buvo iskasta 12 1x1 m dydzio surfu ir istirtas 9 m dydzio plotas Is viso papedes gyvenvieteje istirtas bendras 21 m plotas Nustatyta kad intensyvus su gausiais degesiais ir molio tinko gabaliukais iki 50 cm storio vientisas kulturinis sluoksnis yra islikes 40 50 m atstumu į visas puses nuo piliakalnio ir salia kaimo kapinaiciu Beveik visur jį uzklojes 30 40 cm storio XIX XX a buvusios Luponiu kaimavietes sluoksnis Aptikta sudegusio pastato liekanu daug gyvuliu kaulu rasta archeologiniu radiniu įtveriamasis gelezinis ietigalis akmeninis galastuvas kaulines rankenos ruosinys gelezine yla zalvarine movele nuo medines rankenos bangelemis ornamentuotos ziestosios keramikos sukiu Surfuose rastos kelios lipdytines keramikos sukes grubletu pavirsiumi leidzia teigti kad gyvenvietes cia buta ir anksciau Pietryciuose ir pietuose nuo piliakalnio laukuose rasta lipdytines grubletu pavirsiumi ir ziestosios keramikos Vietos gyventoju teigimu netoli piliakalnio buves akmuo su velnio peda bet prieskaryje suskaldytas o sodyboje netoli piliakalnio gulejes dubenuotas akmuo dinges LegendosPadavimas byloja kad kalne yra nugrimzdusi baznycia piliakalnio pylimo gale buvusi skyle į kuria vaikai metydavo akmenukus noredami isgirsti juos krentant Karta per skyle į kalna buvo nuleistas vaikas jis ten pamate baznycia kuniga suklupusius besimeldziancius zmones Karta ant kalno buvo isarta baznycios karnos galvele GalerijaLuponiu piliakalnis is pietryciu Luponiu piliakalnis is vakaru Archeologinio paminklo lentele Vaizdas nuo kuoro pylimo Vaizdas į kuoro pylima Luponiu senkapis Luponiu senkapio paminkline lentele Luponiu senkapio kryziaiAplinkiniai piliakalniaiLokavos piliakalnis 42 km Rekciu piliakalnis 22 km Zagares piliakalnis 36 km Kalnelio piliakalnis 25 kmSilenu piliakalnis 18 km Jurgaiciu piliakalnis 14 kmPasatrijos piliakalnis 47 km Kalniskiu piliakalnis Saukenai 27 km Girniku piliakalnis 20 km Bubiu piliakalnis 15 km Vainagiu piliakalnis 26 km Zuvininku piliakalnis 13 km Ramulenu piliakalnis 22 km Normanciu piliakalnis 24 kmSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 100 101 Nr 402 Lietuvos kulturos ir gamtos paminklu atlasas Enciklopediju leidykla Vilnius 1991 m p 66 Bronius Dakanis Siauliu miesto ir rajono archeologijos paminklu zvalgymas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais Vilnius 1992 T I p 100 Romas Jarockis Luponiu piliakalnio papedes gyvenvietes 1997 metu tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 74 77 Liudvikas Ksivickis Zemaiciu senove Kaunas Marijampole 1928 p 22 41 59 83 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 c 54 55NuorodosLietuvos piliakalniai Lankytinos vietos Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto Siauliu rajono lankytinos vietos Hillforts eu atviruju duomenu istekliai