Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bubių piliakalnisBubių piliakalnis nuo Dubysos užtvankosBubių piliakalnisKoordinatės 55 51 43 š pl 23 07 46 r ilg 55 861
Bubių piliakalnis
| Bubių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Bubių piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Šiaulių rajonas | ||
| Seniūnija | Bubių seniūnija | ||
| Aukštis | 14 m | ||
| Plotas | 80x35 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | XI a.–XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1902–1906 | ||
| Tirtas | 1909, 1911, 1997, 1999, 2008 m. | ||
| Registro Nr. | A657K / 3286 | ||
Bubių piliakalnis su gyvenviete (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnis (Nr. 11193) ir senovinė gyvenvietė (Nr. 23884) Bubiuose, Šiaulių raj., 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Dubysos upės kairiajame krante, dar vadinamas Pilale. Greta piliakalnio užtvenkus Dubysą susidarė Bubių tvenkinys, tačiau piliakalnis buvo išsaugotas. Pasiekiamas nuo plento Šiauliai-Tauragė ( A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ) pasukus į vakarus dešinėn šiauriniu Bubių apvažiavimu, juo 2 km pavažiavus iki užtvankos per Dubysą ir nuo jos paėjus į kairę pietų kryptimi 250 m.
Istorija
Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Gyvenvietėje galėjo gyventi apie 200–250 žmonių. Dubysos pilis vok. Dobitzen prie senojo prekybinio kelio, vedusio iš Rygos į Tilžę ant greta Dubysos upės buvusio kalno pastatyta prieš 1230 m. Kalnas buvo paaukštintas ir perkasa atskirtas nuo kalvos, ant kurios buvo įsikūrusi gyvenvietė. Pilyje galėjo būti 50-70 ginkluotų vyrų įgula.
Manoma, kad pilies apylinkėse 1236 m. vasarą plėšikavo kalavijuočiai. Pilies jie nepaėmė, bet apiplėšė gyvenvietę ir priešpilius. Pilies įgulos pasipriešinimas leido kunigaikščiams suorganizuoti ir sutelkti pakankamas pajėgas, kurios plėšikams pastojo kelią prie Mūšos upės, kur jie buvo sumušti Saulės mūšyje.
Dubysos pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1348 m. vasario mėnesį, kai Vokiečių ordino Livonijos magistras Šiaulių žemėje užėmė 4 pilis. Neišlikusios Baltramiejus Hionekės „Naujosios eiliuotosios Livonijos kronikos“ (1315–1348 m.) duomenis atpasakojantis Johanas Reneris pažymėjo, kad pultoji Dubysos pilis „buvo stipriausia pilis šioje Lietuvos vietoje“ (Dobisen, dat was dat vasteste slott in Littouwen disses ordes). Kaip rašė Hermanas Vartbergė, 1358 m. sausio 24 d. Livonijos magistras Gosvinas vėl įsiveržė į Lietuvą ir „sugriovė tik ką pastatytą Dubysos pilį Šiaulių žemėje; ir čia žuvo 100 sielų tų laukinių žmonių. Ir du ordino broliai, būtent Johanas Hanė ir Klavenbekė, buvo negyvi numesti nuo sienos“.
Fortifikacija
Dubysos pilis buvo viena iš Šiaurės Lietuvos fortifikacinės sistemos grandžių. Už 5 km į šiaurės vakarus stovėjo Sauginių pilis, 15 km į šiaurės rytus – Šiaulių pilis, už 25 km – Kulių pilis ant Jurgaičių piliakalnio, dabar geriau žinomo kaip Kryžių kalnas, 12 km į pietryčius – Bauskės pilis ant Normančių piliakalnio, už 23 km į pietus – Burbaičių piliakalnis, už 23 km į pietvakarius – , 7 km į vakarus – galbūt, pagrindinė Bulionių pilis ant kol kas netyrinėto Girninkų kalno, o 18 km į vakarus – Biržės pilis ant Kalniškių piliakalnio, už 36 km į vakarus – Šatrija.
Medinė pilis stovėjo piliakalnyje, kuris įrengtas Dubysos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės, vakarų ir pietų piliakalnį supo Dubysos slėnis, be to, iš vakarų piliakalnį saugojo ir padubysio pelkės. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 10–14 m aukščio. Piliakalnio aikštelė keturkampė, ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, apie 80 m ilgio ir 35 m pločio. Jos pietrytiniame gale, kur, manoma, stovėjo pilies kuoras ir vartai, supiltas 35 m ilgio, 4,5 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 10 m aukščio šlaitas leidžiasi į 26 m pločio, 5 m gylio griovį, skiriantį piliakalnį nuo aukštumos. Aikštelės šiaurės vakarų gale supiltas 0,8 m aukščio, 13 m pločio pylimas.
Pilis buvo aptverta 5–6 m aukščio statinių rastų siena, sutvirtinta akmenimis. Prie sienos iš vidinės pusės buvo pakyla pilies gynėjams.
Tyrinėjimai
Piliakalnį 1902–1906, 1909 ir 1911 m. tyrinėjo archeologas Liudvikas Kšivickis. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskirti du horizontai. Apatiniame horizonte buvo pelenų ir akmenų grindinys, viršutiniame – perdegusio molio tinko, žiestos keramikos. Aikštelės pakraštyje aptikta pora židinių. Kultūriniame sluoksnyje rasti geležiniai peiliai, pjautuvų ir dalgių fragmentai, kalavijo skersinis, sagtys, smeigtukas, raktas, susukta viela, , ietigaliai, arbaletiniai strėlių antgaliai; žalvariniai žiedai, apkalai, pasaginė ir apskrita segės, kabučiai, iš jų vienas su grandinėle, žvangučiai, įvijos; kabutis iš danties, kaulinė švilpynė, šukos, apkalų dalys; molinis pasvaras, akmeninių galąstuvų gabalai, įvairių geležinių ir žalvarinių dirbinių fragmentų, gyvūlių kaulų. Radiniai datuojami I tūkstantmečio viduriu – XIV a., jie gali būti saugomi Sankt Peterburgo Ermitaže kartu su kitais L. Kšivickio kasinėjimų radiniais. Kultūriniame sluoksnyje rasta ir XI a.–XIV a. daiktų: lanko ir arbaleto strėlių geležinių antgalių, peilių, raktų, šiferinių verpstelių, apdegusio molio gabalų, suanglėjusių kviečių, miežių, rugių, sorų. Aikštelė ir šiaurinis šlaitas apardyti 1944 m. apkasų, rytinėje papėdėje, griovyje ir šalia jo buvo iškastos dvi bunkerių duobės.
2000 m. piliakalnį žvalgė, o 2008 m. kompleksiškai tyrinėjo Bronius Dakanis, Birutė Salatkienė, Audronė Šapaitė ir kiti archeologai. Rasti strėlių antgaliai, peiliai, ylos, svarstyklių liekanos, keramikos dirbiniai, įvairūs žalvariniai papuošalai, būdingi žiemgaliams. Tai pirmas piliakalnio radinių etnologinis susiejimas. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Aušros muziejus Šiauliuose.
Gyvenvietė
Šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje papėdėse, 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Jos teritorija 1993 m. nustatyta gręžiniais, tyrinėta 1997 ir 1999 m. Joje aptiktas iki 1 m storio I tūkstantmčio vidurio – XIV a. kultūrinis sluoksnis su pastato liekanomis, žalvariniais kabučiais, kauline adatine, grublėta, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, molio tinku. Nuo piliakalnio apie 1 km į šiaurės rytus yra Jakštaičių-Meškių kapinynas, tyrinėtas 1973–1974 ir 1982 m.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Romučių piliakalnis 25 km Sauginių piliakalnis 5 km | Luponių piliakalnis 15 km | ŠIAULIAI 15 km Jurgaičių piliakalnis 25 km | |||||||||
| Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 18 km Girnikų piliakalnis 7 km | | Velžių piliakalnis 34 km | |||||||||
| Vainagių piliakalnis 17 km | Papušinio piliakalnis 26 km Burbaičių piliakalnis 22 km | Normančių piliakalnis 12 km Diauderių piliakalnis 39 km | |||||||||
Šaltiniai
- Bubių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 545 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1975. T. 2, p. 43.
- Kultūros paminklų enciklopedija. Vilnius, 1998.
- T. Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 63, 80.
- B. Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 99–102.
- R. Jarockis. Bubių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1993 m. žvalgomieji tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 47–49.
- R. Jarockis. Bubių piliakalnis – Dubysos pilis. Baltų archeologija. Vilnius, 1994. Nr. 2, p. 14–16.
- V. Jurkštas. Bubių piliakalnio švilpynėlės. Raudonoji vėliava, Šiauliai, 1982 m. rugsėjo 2 d.
- L. Krzywicki. Piłkalnie. Wisła. Warszawa, 1891. T. V, p. 165.
- L. Krzywicki. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 15-16, 27, 39, 58, 82, 83-84, 86.
- L. Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė 1928, p. 15, 27, 40, 59, 83, 84-85, 87.
- G. Rackevičius. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius, 2002, p. 99-100, 157–158.
- B. Salatkienė. Bubių piliakalnio papėdės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 99–101.
- A. Šapaitė. Bubių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1999 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 122–124.
Nuorodos
- Bubių piliakalnis su gyvenviete Archyvuota kopija 2004-12-08 iš Wayback Machine projekto.
- Bubių piliakalnis
- Bubių piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bubių piliakalnis, Kas yra Bubių piliakalnis? Ką reiškia Bubių piliakalnis?
Bubiu piliakalnisBubiu piliakalnis nuo Dubysos uztvankosBubiu piliakalnisKoordinates 55 51 43 s pl 23 07 46 r ilg 55 86194 s pl 23 12944 r ilg 55 86194 23 12944Vieta Siauliu rajonasSeniunija Bubiu seniunijaAukstis 14 mPlotas 80x35Priespilis gyvenvieteNaudotas XI a XIV a Zvalgytas 1902 1906Tirtas 1909 1911 1997 1999 2008 m Registro Nr A657K 3286 Bubiu piliakalnis su gyvenviete registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A657KP Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1006 piliakalnis Nr 11193 ir senovine gyvenviete Nr 23884 Bubiuose Siauliu raj 14 km į pietvakarius nuo Siauliu Dubysos upes kairiajame krante dar vadinamas Pilale Greta piliakalnio uztvenkus Dubysa susidare Bubiu tvenkinys taciau piliakalnis buvo issaugotas Pasiekiamas nuo plento Siauliai Taurage A12 Ryga Siauliai Taurage Kaliningradas pasukus į vakarus desinen siauriniu Bubiu apvaziavimu juo 2 km pavaziavus iki uztvankos per Dubysa ir nuo jos paejus į kaire pietu kryptimi 250 m 3D modelisBubiu piliakalnis nuo Siauliu jurosIstorijaArcheologiniu kasinejimu duomenimis Bubiuose gyventa jau V a Gyvenvieteje galejo gyventi apie 200 250 zmoniu Dubysos pilis vok Dobitzen prie senojo prekybinio kelio vedusio is Rygos į Tilze ant greta Dubysos upes buvusio kalno pastatyta pries 1230 m Kalnas buvo paaukstintas ir perkasa atskirtas nuo kalvos ant kurios buvo įsikurusi gyvenviete Pilyje galejo buti 50 70 ginkluotu vyru įgula Manoma kad pilies apylinkese 1236 m vasara plesikavo kalavijuociai Pilies jie nepaeme bet apiplese gyvenviete ir priespilius Pilies įgulos pasipriesinimas leido kunigaiksciams suorganizuoti ir sutelkti pakankamas pajegas kurios plesikams pastojo kelia prie Musos upes kur jie buvo sumusti Saules musyje Bubiu piliakalnis nuo Dubysos Dubysos pilis rasytiniuose saltiniuose pirma karta minima 1348 m vasario menesį kai Vokieciu ordino Livonijos magistras Siauliu zemeje uzeme 4 pilis Neislikusios Baltramiejus Hionekes Naujosios eiliuotosios Livonijos kronikos 1315 1348 m duomenis atpasakojantis Johanas Reneris pazymejo kad pultoji Dubysos pilis buvo stipriausia pilis sioje Lietuvos vietoje Dobisen dat was dat vasteste slott in Littouwen disses ordes Kaip rase Hermanas Vartberge 1358 m sausio 24 d Livonijos magistras Gosvinas vel įsiverze į Lietuva ir sugriove tik ka pastatyta Dubysos pilį Siauliu zemeje ir cia zuvo 100 sielu tu laukiniu zmoniu Ir du ordino broliai butent Johanas Hane ir Klavenbeke buvo negyvi numesti nuo sienos FortifikacijaDubysos pilis buvo viena is Siaures Lietuvos fortifikacines sistemos grandziu Uz 5 km į siaures vakarus stovejo Sauginiu pilis 15 km į siaures rytus Siauliu pilis uz 25 km Kuliu pilis ant Jurgaiciu piliakalnio dabar geriau zinomo kaip Kryziu kalnas 12 km į pietrycius Bauskes pilis ant Normanciu piliakalnio uz 23 km į pietus Burbaiciu piliakalnis uz 23 km į pietvakarius 7 km į vakarus galbut pagrindine Bulioniu pilis ant kol kas netyrineto Girninku kalno o 18 km į vakarus Birzes pilis ant Kalniskiu piliakalnio uz 36 km į vakarus Satrija Medine pilis stovejo piliakalnyje kuris įrengtas Dubysos kairiojo kranto aukstumos kysulyje Is siaures vakaru ir pietu piliakalnį supo Dubysos slenis be to is vakaru piliakalnį saugojo ir padubysio pelkes Piliakalnio slaitai status apie 10 14 m aukscio Piliakalnio aikstele keturkampe ovali pailga pietryciu siaures vakaru kryptimi apie 80 m ilgio ir 35 m plocio Jos pietrytiniame gale kur manoma stovejo pilies kuoras ir vartai supiltas 35 m ilgio 4 5 m aukscio 18 m plocio pylimas kurio isorinis 10 m aukscio slaitas leidziasi į 26 m plocio 5 m gylio griovį skiriantį piliakalnį nuo aukstumos Aiksteles siaures vakaru gale supiltas 0 8 m aukscio 13 m plocio pylimas Pilis buvo aptverta 5 6 m aukscio statiniu rastu siena sutvirtinta akmenimis Prie sienos is vidines puses buvo pakyla pilies gynejams TyrinejimaiPiliakalnį 1902 1906 1909 ir 1911 m tyrinejo archeologas Liudvikas Ksivickis Aptiktas iki 1 m storio kulturinis sluoksnis kuriame isskirti du horizontai Apatiniame horizonte buvo pelenu ir akmenu grindinys virsutiniame perdegusio molio tinko ziestos keramikos Aiksteles pakrastyje aptikta pora zidiniu Kulturiniame sluoksnyje rasti geleziniai peiliai pjautuvu ir dalgiu fragmentai kalavijo skersinis sagtys smeigtukas raktas susukta viela ietigaliai arbaletiniai streliu antgaliai zalvariniai ziedai apkalai pasagine ir apskrita seges kabuciai is ju vienas su grandinele zvanguciai įvijos kabutis is danties kauline svilpyne sukos apkalu dalys molinis pasvaras akmeniniu galastuvu gabalai įvairiu geleziniu ir zalvariniu dirbiniu fragmentu gyvuliu kaulu Radiniai datuojami I tukstantmecio viduriu XIV a jie gali buti saugomi Sankt Peterburgo Ermitaze kartu su kitais L Ksivickio kasinejimu radiniais Kulturiniame sluoksnyje rasta ir XI a XIV a daiktu lanko ir arbaleto streliu geleziniu antgaliu peiliu raktu siferiniu verpsteliu apdegusio molio gabalu suanglejusiu kvieciu mieziu rugiu soru Aikstele ir siaurinis slaitas apardyti 1944 m apkasu rytineje papedeje griovyje ir salia jo buvo iskastos dvi bunkeriu duobes 2000 m piliakalnį zvalge o 2008 m kompleksiskai tyrinejo Bronius Dakanis Birute Salatkiene Audrone Sapaite ir kiti archeologai Rasti streliu antgaliai peiliai ylos svarstykliu liekanos keramikos dirbiniai įvairus zalvariniai papuosalai budingi ziemgaliams Tai pirmas piliakalnio radiniu etnologinis susiejimas Radinius saugo Vytauto Didziojo karo muziejus ir Ausros muziejus Siauliuose GyvenvieteSiaurineje vakarineje ir pietineje papedese 6 ha plote yra papedes gyvenviete Jos teritorija 1993 m nustatyta greziniais tyrineta 1997 ir 1999 m Joje aptiktas iki 1 m storio I tukstantmcio vidurio XIV a kulturinis sluoksnis su pastato liekanomis zalvariniais kabuciais kauline adatine grubleta lygia ir ziesta keramika gyvuliu kaulais molio tinku Nuo piliakalnio apie 1 km į siaures rytus yra Jakstaiciu Meskiu kapinynas tyrinetas 1973 1974 ir 1982 m Aplinkiniai piliakalniaiRomuciu piliakalnis 25 km Sauginiu piliakalnis 5 km Luponiu piliakalnis 15 km SIAULIAI 15 km Jurgaiciu piliakalnis 25 kmKalniskiu piliakalnis Saukenai 18 km Girniku piliakalnis 7 km Velziu piliakalnis 34 kmVainagiu piliakalnis 17 km Papusinio piliakalnis 26 km Burbaiciu piliakalnis 22 km Normanciu piliakalnis 12 km Diauderiu piliakalnis 39 kmSaltiniaiBubiu piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 545 psl Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius 1975 T 2 p 43 Kulturos paminklu enciklopedija Vilnius 1998 T Baranauskas Lietuvos medines pilys rasytiniu saltiniu duomenimis Lietuvos archeologija Vilnius 2003 T 24 p 63 80 B Dakanis Siauliu miesto ir rajono archeologijos paminklu zvalgymas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais Vilnius 1992 T I p 99 102 R Jarockis Bubiu piliakalnio ir papedes gyvenvietes 1993 m zvalgomieji tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 47 49 R Jarockis Bubiu piliakalnis Dubysos pilis Baltu archeologija Vilnius 1994 Nr 2 p 14 16 V Jurkstas Bubiu piliakalnio svilpyneles Raudonoji veliava Siauliai 1982 m rugsejo 2 d L Krzywicki Pilkalnie Wisla Warszawa 1891 T V p 165 L Krzywicki Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie Warszawa 1906 p 15 16 27 39 58 82 83 84 86 L Ksivickis Zemaiciu senove Kaunas Marijampole 1928 p 15 27 40 59 83 84 85 87 G Rackevicius Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII XVI a Vilnius 2002 p 99 100 157 158 B Salatkiene Bubiu piliakalnio papedes gyvenvietes zvalgomieji tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 99 101 A Sapaite Bubiu senoves gyvenvietes tyrinejimai 1999 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais Vilnius 2000 p 122 124 NuorodosBubiu piliakalnis su gyvenviete Archyvuota kopija 2004 12 08 is Wayback Machine projekto Bubiu piliakalnis Bubiu piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai