Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lui Pasteras pranc Louis PasteurLui Pasteras 1878 m Gimė 1822 m gruodžio 27 d Juros departamentasMirė 1895 m rugsėjo 28
Lui Pasteras
| Lui Pasteras pranc. Louis Pasteur | |
|---|---|
| Lui Pasteras, 1878 m. | |
| Gimė | 1822 m. gruodžio 27 d. , Juros departamentas |
| Mirė | 1895 m. rugsėjo 28 d. (72 metai) Vilnevas-Letanas netoli Paryžiaus |
| Palaidotas (-a) | Paryžiaus Dievo Motinos katedra |
| Veikla | garsus prancūzų ir chemikas. |
| Alma mater | |
| Vikiteka | Louis Pasteur |
| Parašas | |
Lui Pasteras (pranc. Louis Pasteur; 1822 m. gruodžio 27 d., , Juros departamentas – 1895 m. rugsėjo 28 d., Vilnevas-Letanas netoli Paryžiaus) – garsus prancūzų ir chemikas.
Pasteras atrado fermentacijos ir daugelio žmogaus ligų šaltinį, tapo vienu iš mikrobiologijos ir imunologijos pradininku. Jo darbai apie kristalų sandarą ir poliarizaciją tapo pagrindu. Pasteras užbaigė daugelį šimtmečių trukusius ginčus apie kai kurių gyvybių savaiminį atsiradimą – bandymais įrodė, kad neįmanoma. Jo vardas plačiai žinomas ne tik mokslininkų dėl jo išrastos ir vėliau jo garbei pavadintos pasterizacijos technologijos.
Ankstyvieji gyvenimo metai
Lui Pasteras gimė prancūzų Juros departamente 1822 m. Jo tėvas Žanas Pasteras buvo odininkas ir veterinaras bei Napoleono karų veteranas. Luisas mokėsi koledže, paskui Bezansone. 1843 m. įstojo į Paryžiaus , o 1847 m. ją baigė.
Pasteras buvo ir talentingas dailininkas, jis yra įrašytas XIX a. portretistų žinyne.
Chemija
1848 m. Pasteras parašė pirmąjį mokslinį darbą. Tirdamas fizikines savybes jis atrado, kad rūgštis, gauta fermentacijos būdu, yra ir gali veikti šviesos poliarizaciją, tuo tarpu chemiškai susintetinta jai vyno rūgštis tokių savybių neturi. Stebėdamas kristalus per mikroskopą jis išskyrė du tipus, esančius kaip veidrodinis vieno kito atspindys. Pavyzdžiui, vieno tipo kristalai pasukdavo poliarizacijos plokštumą pagal laikrodžio rodyklę, o kito – prieš. Abejų tipų sumaišymas 1:1, žinoma, neturėjo optinio aktyvumo.
Pasteras nusprendė, kad kristalai susideda iš įvairių struktūrų molekulių. Cheminių reakcijų metu susidaro abu tipai su vienoda tikimybe, bet gyvi organizmai naudoja tik vieną iš jų. Tokiu būdu pirmą kartą parodytas molekulių . Kaip buvo nustatyta vėliau, aminorūgštys irgi hirališkos, gyvuose organizmuose jos būna tik L formos (su retomis išimtimis).
Po šio darbo Pasteras buvo paskirtas Dižono licėjaus fizikos profesoriumi, bet po trijų mėnesių 1849 m. perėjo dirbti į Strasbūrą universiteto profesoriumi.
Fermentacijos tyrimai
Fermentacijos tyrimais Pasteras užsiėmė 1857 m. Tuo metu vyravo teorija, kad šis procesas yra cheminės prigimties (), nors jau buvo publikuota darbų dėl jos biologinio poveikio (Š. Kanjeras de Laturas, 1837 m.), kurie nesulaukė pripažinimo. 1861 m. Pasteras įrodė, kad spiritas, glicerinas ir gali fermentuotis tik esant (dažnai specifiniams) mikroorganizmams.
1860–1862 m. Pasteras tyrė savaiminio užsikrėtimo galimybę. Jis atliko bandymą paėmęs termiškai sterilizuotą maistinę aplinką ir ją padėjęs atvirame inde su kakleliu apačioje. Kad ir kiek ore indas stovėjo, jokių gyvybės požymių neparodė, nes ore esančios bakterijos nusėsdavo ant kaklelio sulenkimo. Tačiau jį nuėmus maistinėje aplinkoje greitai išaugdavo mikroorganizmų kolonijos. 1862 m. Pasterui paskyrė premiją už išspręstą klausimą apie gyvybės atsiradimą.
Pasteras įrodė, kad fermentaciją neigiamai veikia deguonis (t. y. ). Dauguma fermentaciją sukeliančių bakterijų gali vystytis tik beorėje aplinkoje. Tokie faktai leido jam padalinti gyvybę į (naudojančius deguonį) ir (gyvenančius be deguonies). Tokiu būdu fermentacija buvo anaerobinis procesas, gyvybė be kvėpavimo deguonimi.
Tuo metu organizmai, galintys tiek fermentuotis, tiek kvėpuoti, esant deguoniui augo greičiau, bet naudojo mažiau organinių medžiagų iš aplinkos. Taip buvo įrodyta, kad tokia gyvybė ne tokia efektyvi. Dabar laikoma, kad iš vieno organinio substrato aerobiniai organizmai gali gauti 20 kartų daugiau energijos.
Infekcinių ligų tyrimai
1865 m. Pasteras savo buvusio mokytojo buvo pakviestas į Prancūzijos pietus, kad nustatytų šilkverpių vikšrų ligų kilmės priežastis. Robertui Kohui 1876 m. paskelbus savo darbą „Juodligės etiologija“. Pasteras visiškai atsidavė imunologijai, galutinai nustatęs , gimdymo karštinės, choleros, pasiutligės, vištų choleros ir kt. atsiradimo priežastis. Išvystė požiūrį į dirbtinį imunitetą ir 1881 m. pasiūlė skiepus Sibiro opai ir pasiutligei gydyti (kartu su 1885 m.).
1885 m. liepos 6 d. buvo sukurti efektyvūs skiepai pasiutligei. Buvo paskiepytas 9 metų Jozefas Meisteris, paprašius jo mamai. Gydymas baigėsi sėkmingai: berniukas pasveiko.
Pastero institutas
1888 m. Paryžiuje įkurtas Mikrobiologijos institutas (vėliau pavadintas jo vardu). Institutui lėšos surinktos pasirašius tarptautinę sutartį. Pasteras tapo pirmu jo direktoriumi.
Apgaulės
1995 m., minint Lui Pastero mirties šimtmetį JAV laikraštis New York Times išspausdino straipsnį "Pastero apgaulė". Mokslo istorikas , išanalizavęs Pastero laboratorinius užrašus paskelbė, kad Pasteras pateikė melagingą informaciją apie juodligės vakcinos naudotos Pouilly-le-Fort paruošimą.
Taip pat yra nemažai įrodymų, jog jo vakcinų bandymų metu buvo daug "nesėkmingų" bandymų, kurių metu mirė virš tūkstančio žmonių Maroke, skiepijant avis prie Odesos (Ukrainoje), iš 3500 avių, paskiepytų nuo juodligės, 80 % nudvėsė, Pasteras turėjo asmeniškai atlyginti pastarojo eksperimento nuostolius valstiečiams.
Išnašos
- Pasteur Louis (Lui Pasteras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 582 psl.
- Joseph Gal: Louis Pasteur, Language, and Molecular Chirality. I. Background and Dissymmetry, Chirality 23 (2011) 1−16.
- The Private Science of Louis Pasteur, Princeton University Press, 1995. ISBN 0-691-01552-X.
- Raising a Vaccine Free Child, AuthorHouse, 2005. ISBN 1-4184-5017-0.
Literatūra
- G. G. Šėgelis. Mikrobiologijos istorija. 2002.
Nuorodos
- Pastero instituto svetainė Archyvuota kopija 2007-07-05 iš Wayback Machine projekto.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lui Pasteras, Kas yra Lui Pasteras? Ką reiškia Lui Pasteras?
Lui Pasteras pranc Louis PasteurLui Pasteras 1878 m Gime 1822 m gruodzio 27 d Juros departamentasMire 1895 m rugsejo 28 d 72 metai Vilnevas Letanas netoli ParyziausPalaidotas a Paryziaus Dievo Motinos katedraVeikla garsus prancuzu ir chemikas Alma materVikiteka Louis PasteurParasas Lui Pasteras pranc Louis Pasteur 1822 m gruodzio 27 d Juros departamentas 1895 m rugsejo 28 d Vilnevas Letanas netoli Paryziaus garsus prancuzu ir chemikas Pasteras atrado fermentacijos ir daugelio zmogaus ligu saltinį tapo vienu is mikrobiologijos ir imunologijos pradininku Jo darbai apie kristalu sandara ir poliarizacija tapo pagrindu Pasteras uzbaige daugelį simtmeciu trukusius gincus apie kai kuriu gyvybiu savaiminį atsiradima bandymais įrode kad neįmanoma Jo vardas placiai zinomas ne tik mokslininku del jo israstos ir veliau jo garbei pavadintos pasterizacijos technologijos Ankstyvieji gyvenimo metaiLui Pasteras gime prancuzu Juros departamente 1822 m Jo tevas Zanas Pasteras buvo odininkas ir veterinaras bei Napoleono karu veteranas Luisas mokesi koledze paskui Bezansone 1843 m įstojo į Paryziaus o 1847 m ja baige Pasteras buvo ir talentingas dailininkas jis yra įrasytas XIX a portretistu zinyne Chemija1848 m Pasteras parase pirmajį mokslinį darba Tirdamas fizikines savybes jis atrado kad rugstis gauta fermentacijos budu yra ir gali veikti sviesos poliarizacija tuo tarpu chemiskai susintetinta jai vyno rugstis tokiu savybiu neturi Stebedamas kristalus per mikroskopa jis isskyre du tipus esancius kaip veidrodinis vieno kito atspindys Pavyzdziui vieno tipo kristalai pasukdavo poliarizacijos plokstuma pagal laikrodzio rodykle o kito pries Abeju tipu sumaisymas 1 1 zinoma neturejo optinio aktyvumo Pasteras nusprende kad kristalai susideda is įvairiu strukturu molekuliu Cheminiu reakciju metu susidaro abu tipai su vienoda tikimybe bet gyvi organizmai naudoja tik viena is ju Tokiu budu pirma karta parodytas molekuliu Kaip buvo nustatyta veliau aminorugstys irgi hiraliskos gyvuose organizmuose jos buna tik L formos su retomis isimtimis Po sio darbo Pasteras buvo paskirtas Dizono licejaus fizikos profesoriumi bet po triju menesiu 1849 m perejo dirbti į Strasbura universiteto profesoriumi Fermentacijos tyrimaiFermentacijos tyrimais Pasteras uzsieme 1857 m Tuo metu vyravo teorija kad sis procesas yra chemines prigimties nors jau buvo publikuota darbu del jos biologinio poveikio S Kanjeras de Laturas 1837 m kurie nesulauke pripazinimo 1861 m Pasteras įrode kad spiritas glicerinas ir gali fermentuotis tik esant daznai specifiniams mikroorganizmams 1860 1862 m Pasteras tyre savaiminio uzsikretimo galimybe Jis atliko bandyma paemes termiskai sterilizuota maistine aplinka ir ja padejes atvirame inde su kakleliu apacioje Kad ir kiek ore indas stovejo jokiu gyvybes pozymiu neparode nes ore esancios bakterijos nusesdavo ant kaklelio sulenkimo Taciau jį nuemus maistineje aplinkoje greitai isaugdavo mikroorganizmu kolonijos 1862 m Pasterui paskyre premija uz isspresta klausima apie gyvybes atsiradima Pasteras įrode kad fermentacija neigiamai veikia deguonis t y Dauguma fermentacija sukelianciu bakteriju gali vystytis tik beoreje aplinkoje Tokie faktai leido jam padalinti gyvybe į naudojancius deguonį ir gyvenancius be deguonies Tokiu budu fermentacija buvo anaerobinis procesas gyvybe be kvepavimo deguonimi Tuo metu organizmai galintys tiek fermentuotis tiek kvepuoti esant deguoniui augo greiciau bet naudojo maziau organiniu medziagu is aplinkos Taip buvo įrodyta kad tokia gyvybe ne tokia efektyvi Dabar laikoma kad is vieno organinio substrato aerobiniai organizmai gali gauti 20 kartu daugiau energijos Infekciniu ligu tyrimai1865 m Pasteras savo buvusio mokytojo buvo pakviestas į Prancuzijos pietus kad nustatytu silkverpiu viksru ligu kilmes priezastis Robertui Kohui 1876 m paskelbus savo darba Juodliges etiologija Pasteras visiskai atsidave imunologijai galutinai nustates gimdymo karstines choleros pasiutliges vistu choleros ir kt atsiradimo priezastis Isvyste poziurį į dirbtinį imuniteta ir 1881 m pasiule skiepus Sibiro opai ir pasiutligei gydyti kartu su 1885 m 1885 m liepos 6 d buvo sukurti efektyvus skiepai pasiutligei Buvo paskiepytas 9 metu Jozefas Meisteris paprasius jo mamai Gydymas baigesi sekmingai berniukas pasveiko Pastero institutas1888 m Paryziuje įkurtas Mikrobiologijos institutas veliau pavadintas jo vardu Institutui lesos surinktos pasirasius tarptautine sutartį Pasteras tapo pirmu jo direktoriumi Apgaules1995 m minint Lui Pastero mirties simtmetį JAV laikrastis New York Times isspausdino straipsnį Pastero apgaule Mokslo istorikas isanalizaves Pastero laboratorinius uzrasus paskelbe kad Pasteras pateike melaginga informacija apie juodliges vakcinos naudotos Pouilly le Fort paruosima Taip pat yra nemazai įrodymu jog jo vakcinu bandymu metu buvo daug nesekmingu bandymu kuriu metu mire virs tukstancio zmoniu Maroke skiepijant avis prie Odesos Ukrainoje is 3500 aviu paskiepytu nuo juodliges 80 nudvese Pasteras turejo asmeniskai atlyginti pastarojo eksperimento nuostolius valstieciams IsnasosPasteur Louis Lui Pasteras Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 582 psl Joseph Gal Louis Pasteur Language and Molecular Chirality I Background and Dissymmetry Chirality 23 2011 1 16 The Private Science of Louis Pasteur Princeton University Press 1995 ISBN 0 691 01552 X Raising a Vaccine Free Child AuthorHouse 2005 ISBN 1 4184 5017 0 LiteraturaG G Segelis Mikrobiologijos istorija 2002 NuorodosPastero instituto svetaine Archyvuota kopija 2007 07 05 is Wayback Machine projekto VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Louis Pasteur