Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Europos valdovų kongresas Lucke 1429 m sausio 9 29 d vykęs Europos valdovų diplomatinis suvažiavimas Liubarto pilyje Vid
Lucko suvažiavimas
Europos valdovų kongresas Lucke − 1429 m. sausio 9−29 d. vykęs Europos valdovų diplomatinis suvažiavimas Liubarto pilyje Vidurio ir Rytų Europos klausimams aptarti, sušauktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiojo kunigaikščio Vytauto.
Suvažiavimo data ir vieta buvo nustatyta dar 1428 m. iš pradžių Trakuose, vėliau vietovė pakeista į Lucką, esantį arčiau Vengrijos. Suvažiavimo idėją pasiūlė Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis.
Suvažiavime buvo svarstomi kovos su husitais problema, Moldovos padalijimo klausimas ir potenciali koalicija prieš Otomanų imperiją, santykių pagerinimo klausimai tarp Danijos ir Hanzos pirklių sąjungos, Prūsijos kryžiuočių ir Lenkijos nesutarimai dėl sienų, katalikų ir stačiatikių bažnyčių unijos galimybė. Tačiau svarbiausias šio kongreso klausimas buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo karūnacija.
Lietuvos istorikas, profesorius A.Bumblauskas pabrėžia ir santykio su husitais klausimo Lucko suvažiavime svarbą.
Lucko suvažiavimas parodė išaugusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vytauto vaidmenį regione.
Pasiruošimas suvažiavimui
Krėvos sutartis numatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės sąjungą, sudarant personalinę uniją. 1389–1392 m. karo išdavoje Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu tapo Vytautas Didysis, kuris kunigaikštystėje vykdė savarankišką vidaus ir užsienio politiką, tačiau vis tiek buvo priverstas siuzerenu pripažinti Lenkijos karalių Jogailą. Vytauto bandymai išsivaduoti iš vasaliteto nedavė rezultato.
Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius Zigmantas I paskatino Vytautą Didijį siekti Lietuvos kunigaikštystės nepriklausomybės, pasiūlydamas jam karūnacijos idėją ir tokiu būdu susilyginti su Jogaila. Karalius siekė visiškai atriboti Lietuvą ir Lenkiją vieną nuo kitos tam, kad būtų susilpninta Lenkijos Karalystės įtaka sprendžiant vengrų ir prūsų tarpusavio santykių klausimus, kadangi Zigmantas I dėl jų turėjo savų interesų.. Netolimoje ateityje Zigmantas I ketino sudaryti sąjungą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Vengrija bei Vokietija prieš Lenkijos Karalystę. Vytauto karūnacijos klausimas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visiškas atsiskyrimas turėjo būti išdiskutuojamas Lucko suvažiavime. Be to, tuo metu buvo daug kitų klausimų ir pozicijų derinimo dėl centrinės ir Rytų Europos politikos, gynybos bei ekonomikos.
Padaręs Lucką pietine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, Vytautas Didysis nusprendė Europos valdovų suvažiavimą surengti čia.
Suvažiavimo pradžia
1429 m. sausio mėnesio pradžioje svečiai pradėjo rinktis Lucke. Jiems apgyvendinti buvo paruošti dvarai ir namai ne tik Lucko mieste, bet ir miesto apylinkėse. Buvo paruošta šimtai vynuogių vyno, midaus ir alaus statinių, prikaupta stumbrienos, elnienos, laukinės jautienos, naminės avienos mėsos. Stalo etiketui sukaupti auksiniai ir sidabriniai stalo indai. Iš viso į Lucką atvyko 15 tūkstančių žmonių, kas viršijo miesto gyventojų skaičių kelis kartus.
Lucko suvažiavimo šeimininkas buvo Vytautas Didysis su Lietuvos dididkų giminių atstovais, t. y.: Olelkaičiais, Alšėniškiais, , Ostrogiškiais, Čartoriskiais, Druckiais, vietos giminių atstovais Četvertinskiais, Kursevičiais, Kirdejevais, taip pat Lucko katalikų dvasininkijos galvomis, stačiatikių, armėnų patriarchais ir žydų bendruomenės dvasininkais.
Lucko suvažiavimo dalyviai
Į Lucką atvyko šių Europos valstybių atstovai: Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I Liuksemburgietis su vokiečių aristokratų, austrų hercogų, žinomų čekų, chorvatų ir vengrų giminių atstovų gausia palyda.
Lenkijos Karalystės karalius Jogaila, Krokuvos vyskupas (1423–1455 m.) ir kardinolas (nuo 1449 m.), buvęs Jogailos karališkasis sekretorius Zbignevas Olesnickis, Krokuvos arkivyskupas Jonas Tarnovskis, Krokuvos vaivada, karūnos kancleris Voitechas Jasžembskis, Michailovskių, Ostrožickių, Šamotulskių giminių atstovai, Bresto, Pomorės kunigaikščiai.
Danijos karalystei atstovavo Danijos ir Švedijos karalius Erikas VII Pamarėnas, Livonijos ordiną – magistras Fon Rutenbergas su savo riteriais, Teutonų ordinui – komandoras Gerchardas fon Balgis, Romos Popiežius Martynas V atsiuntė pasiuntinį, legatą iš Dominikonų Andrių. Iš Bizantijos imperijos atvyko imperatoriaus Jono VIII įgaliotiniai, vadovaujami Leono Kantakuzino. Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei atstovavo Didysis kunigaikštis Vasilijus II Tamsusis ir metropolitas Fotijus. Vladimiro – Suzdalės kunigaikštystei atstovavo Didysis Riazanės kunigaikštis Jonas Fiodorovičius ir Didysis Tverės kunigaikštis Borisas Aleksandrietis. Į kongresą atvyko ir totorių chanai iš Aukso ordos - iš Krymo, Dono ir Volgos sričių.
Pirmiausiai į Lucką atvyko Lenkijos Karalystės delegacija. Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I Liuksemburgietis vėlavo ir Lucke atsirado tik sausio 20 dieną. Jo sutikimas buvo ypač iškilmingas. Jį sutikti Vytautas ir Jogaila išvyko toli už miesto ribų su stačiatikių, katalikų, armėnų, žydų, karaimų bendruomenių atstovų palyda. Po iškilmingo imperatoriaus sutikimo procesija pajudėjo į miestą. Procesiją pasitiko sustoję gatvėse miestečiai. Pasitinkant delegaciją, Lucko mieste skambėjo bažnyčių varpai, buvo mušami būgnai. Svečiams atvykus į pilį, šeimininkas Vytautas Didysis priėminėjo jų liaupses ir pagyrimus.
Svečiams buvo rengiamos išvykos banketai, medžioklės, riterių turnyrai. Valstybių vadovų pasitarimai vyko karališkoje salėje, kuri buvo Lucko pilyje.
Lucko suvažiavimo klausimai
Buvo svarstomas valachų klausimas. Vengrai, turkai ir lenkai pretendavo į Moldovos žemes. Moldova kovoje su turkais pagal 1412 metų sutartį privalėjo palaikyti Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalių Zigmantą I. Tačiau Moldova savo įsipareigojimo nesilaikė. Dėl to Zigmantas I siūlė šį kraštą padalinti tarp Vengrijos ir Lenkijos.
Vytauto Didžiojo karūnacijos klausimas. Tam, kad nukreipti Vytauto Didžiojo ambicijas nuo Čekijos ir tam, kad susilpninti Lenkijos karalystę, Zigmantas I jau anksčiau Vytautą, kuris šiuo klausimu buvo atsargus, lenkė prie Lietuvos Karalystės sukūrimo. Vytautas iš esmės šiai idėjai neoprieštaravo, tačiau delsė. Vytauto Didžiojo karūnacijai priešinosi lenkai, teigdami, jog lietuviai neturi teisės priešintis Krėvos unijos sąlygoms. Vytauto Didžiojo karūnacijos klausimas Lucko monarchų kongrese buvo atidėtas kitam suvažiavimui Vilniuje.
Koalicijos sudarymo prieš Osmanų imperiją klausimas. Monarchai, kurie turėjo savų interesų Balkanuose arba teritorijose netoli Dunojaus, buvo sunerimę dėl turkų grėsmės. Nors Bizantijos ir Otomanų Portos santykiai buvo beveik taikūs, tačiau Osmanų – Venecijos karo (1412–1430) ir Konstantinopolio apgultis neteikė vilčių dėl taikios ateities. Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I pasiūlė Lenkijos karaliui Jogailai ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui sudaryti koaliciją prieš turkus. Lenkijos karalius neskubėjo ir atsakė, jog pirmiausia į koaliciją tikslinga įtraukti kitas Europos valstybes dėl saugumo ir tik po to jie prisijungsią.
Hanzos sąjungos ir Danijos konflikto klausimas. Danų karalius Erikas VII Pamarėnas buvo suinteresuotas tuo, jog būtų pagerinti jo karalystės santykiai su Hanzos pirkių sąjungos miestais. Konfliktai tarp miestų ir Danijos karalystės, ją išsekino. Dėl to šie klausimai suvažiavime buvo diskutuojami.
Religiniai klausimai. Suvažiavime buvo iškeltas klausimas dėl katalikų ir stačiatikių unijos. Vytautas Didysis karalystėje siekė turėti savarankišką bažnyčios organizaciją, be to, uniją palaikė Romos imperatorius ir Popiežiaus pasiuntiniai. Tačiau dvasininkija atsisakė netgi pasisakyti diskusijose, ir šis klausimas liko neišspręstas. Klausimas buvo svarstomas katalikų bažnyčios skilimo ir husitų veiklos Čekijoje fone.
Be to, Lucko kongrese buvo svarstomi prekybos taisyklių, mokesčių klausimai, laivininkystės Baltijos regione situacija.
Vytauto karūnavimo klausimas
Lucko suvažiavimo pabaigoje buvo iškeltas Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi klausimas. Siūlydamas karūnuoti Vytautą, Zigmantas I manė sumažinsiąs Lenkijos įtaką Rytų ir Vidurio Europoje. Tokį planą rėmė ir Kryžiuočių ordinas siekdamas suardyti Lenkijos ir Lietuvos uniją. Lietuvos bajorai, pabrėždami Lietuvos suverenumą ir nepriklausomybę, palaikė pastangas paskelbti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę karalyste ir stengėsi paveikti Vytautą, kuris laikėsi atsargiau ir neskubėjo karūnuotis.
Niurnbergo auksakaliai jau buvo nukaldinę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai. Numatyta ir ceremonijos Vilniuje data: rugsėjo 8-oji, Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Lenkijos ponai, atvykę su Jogaila į Lucko suvažiavimą, griežtai pasipriešino Vytauto karūnacijai. Jogaila iš pradžių pritarė, o vėliau, savo tarybos verčiamas, su Lenkijos delegacija iš Lucko išvažiavo ir savo sutikimą atšaukė. 1429 m. sausio 29 d. į Vengriją išvyko ir Zigmantas I. Vytauto karūnavimo klausimas liko neišspręstas.
Šaltiniai
- Леонтович Ф. Очерки истории литовско-русского права. СПб., 1894. – С. 240.
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, R.Paknio leidykla, 2007, p. 154–155, ISBN-9986-830-89-3.
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, R.Paknio leidykla, 2007, p. 154–155, ISBN-9986-830-89-3.
- Грушевський М. Історія України-Руси. – Т. IV, – К., 1993. – С. 142, 154.
- Red. A.Šapoka. Lietuvos istorija, Kaunas, 1936, p. 138. ISBN-5-420-00631.
- Birutė Valionytė. Didžioji Lietuva: fotoalbumas. – Vilnius: Artlora, 2009–2012. III tomas, p. 506.
- Леонтович Ф. Очерки истории литовско-русского права. – СПб., 1894. – С. 240.
- Троневич П. Оповідання з давньої історії Луцька. – Луцьк, 2006. – С. 23.
- Троневич П. Волинь в сутінках української історії XIV–XVI ст. – Луцьк, 2003 – с.36. Stecki. Łuck starożytny i dzisiejszy, – Kraków, 1876 – s.54
- Троневич П. Волинь в сутінках української історії XIV–XVI ст. – Луцьк, 2003 – С. 36.
- Ісаєвич Я. Д. Длугош Ян (Іоанн) // Енциклопедія історії України : у 10 т. /редкол.: В. А. Смолій (голова) та ін. ; Інститут історії України НАН України. – К. : Наук. думка, 2004. – Т. 2 : Г – Д. – С. 403. – ISBN 966-00-0405-2.
- Adam Wojnicz. Łuck na Wołyniu, – Łuck, 1922 – S. 11.
- Т.Садовнік, О.Бірюліна, В.Баран. Європейський з'їзд 1429 року в Луцьку. – Луцьк, 2006 – с.24-26.
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, R.Paknio leidykla, 2007, p. 154–155, ISBN-9986-830-89-3.
Literatūra
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, R.Paknio leidykla, 2007, p. 154–155, ISBN-9986-830-89-3.
- Red. A.Šapoka. Lietuvos istorija, Kaunas, 1936, p. 138. ISBN-5-420-00631.
- Stecki. Łuck starożytny i dzisiejszy, – Kraków, 1876 – s.54.
- Adam Wojnicz. Łuck na Wołyniu, – Łuck, 1922 – s.11.
- Т.Садовнік, О.Бірюліна, В.Баран. Європейський з'їзд 1429 року в Луцьку. – Луцьк, 2006 ISBN 966-361-133-2.
Nuorodos
- Puota Lucko suvažiavime
- Apie Vytauto karūnavimą[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lucko suvažiavimas, Kas yra Lucko suvažiavimas? Ką reiškia Lucko suvažiavimas?
Europos valdovu kongresas Lucke 1429 m sausio 9 29 d vykes Europos valdovu diplomatinis suvaziavimas Liubarto pilyje Vidurio ir Rytu Europos klausimams aptarti susauktas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Didziojo kunigaikscio Vytauto Europos monarchu suvaziavimas Lucke Viduryje stovi Sventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis jam is desines sedi zmona Barbora toliau Jogailos zmona Sofija ir karalius Jogaila Is kitos imperatoriaus puses sedi Vytautas su zmona Julijona Jono Mackeviciaus paveikslas 1934 m Suvaziavimo data ir vieta buvo nustatyta dar 1428 m is pradziu Trakuose veliau vietove pakeista į Lucka esantį arciau Vengrijos Suvaziavimo ideja pasiule Vokietijos Vengrijos ir Cekijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis Suvaziavime buvo svarstomi kovos su husitais problema Moldovos padalijimo klausimas ir potenciali koalicija pries Otomanu imperija santykiu pagerinimo klausimai tarp Danijos ir Hanzos pirkliu sajungos Prusijos kryziuociu ir Lenkijos nesutarimai del sienu kataliku ir staciatikiu baznyciu unijos galimybe Taciau svarbiausias sio kongreso klausimas buvo kunigaikscio Vytauto Didziojo karunacija Lietuvos istorikas profesorius A Bumblauskas pabrezia ir santykio su husitais klausimo Lucko suvaziavime svarba Lucko suvaziavimas parode isaugusį Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Vytauto vaidmenį regione Pasiruosimas suvaziavimui Lucko pilis Krevos sutartis numate Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Lenkijos Karalystes sajunga sudarant personaline unija 1389 1392 m karo isdavoje Lietuvos Didziuoju Kunigaiksciu tapo Vytautas Didysis kuris kunigaikstysteje vykde savarankiska vidaus ir uzsienio politika taciau vis tiek buvo priverstas siuzerenu pripazinti Lenkijos karaliu Jogaila Vytauto bandymai issivaduoti is vasaliteto nedave rezultato Vokietijos Vengrijos ir Cekijos karalius Zigmantas I paskatino Vytauta Didijį siekti Lietuvos kunigaikstystes nepriklausomybes pasiulydamas jam karunacijos ideja ir tokiu budu susilyginti su Jogaila Karalius sieke visiskai atriboti Lietuva ir Lenkija viena nuo kitos tam kad butu susilpninta Lenkijos Karalystes įtaka sprendziant vengru ir prusu tarpusavio santykiu klausimus kadangi Zigmantas I del ju turejo savu interesu Netolimoje ateityje Zigmantas I ketino sudaryti sajunga su Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste ir Vengrija bei Vokietija pries Lenkijos Karalyste Vytauto karunacijos klausimas ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes visiskas atsiskyrimas turejo buti isdiskutuojamas Lucko suvaziavime Be to tuo metu buvo daug kitu klausimu ir poziciju derinimo del centrines ir Rytu Europos politikos gynybos bei ekonomikos Padares Lucka pietine Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes sostine Vytautas Didysis nusprende Europos valdovu suvaziavima surengti cia Suvaziavimo pradzia 1429 m sausio menesio pradzioje sveciai pradejo rinktis Lucke Jiems apgyvendinti buvo paruosti dvarai ir namai ne tik Lucko mieste bet ir miesto apylinkese Buvo paruosta simtai vynuogiu vyno midaus ir alaus statiniu prikaupta stumbrienos elnienos laukines jautienos namines avienos mesos Stalo etiketui sukaupti auksiniai ir sidabriniai stalo indai Is viso į Lucka atvyko 15 tukstanciu zmoniu kas virsijo miesto gyventoju skaiciu kelis kartus Lucko suvaziavimo seimininkas buvo Vytautas Didysis su Lietuvos dididku giminiu atstovais t y Olelkaiciais Alseniskiais Ostrogiskiais Cartoriskiais Druckiais vietos giminiu atstovais Cetvertinskiais Kurseviciais Kirdejevais taip pat Lucko kataliku dvasininkijos galvomis staciatikiu armenu patriarchais ir zydu bendruomenes dvasininkais Lucko suvaziavimo dalyviai Į Lucka atvyko siu Europos valstybiu atstovai Vengrijos Vokietijos ir Cekijos karalius Sventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I Liuksemburgietis su vokieciu aristokratu austru hercogu zinomu ceku chorvatu ir vengru giminiu atstovu gausia palyda Lenkijos Karalystes karalius Jogaila Krokuvos vyskupas 1423 1455 m ir kardinolas nuo 1449 m buves Jogailos karaliskasis sekretorius Zbignevas Olesnickis Krokuvos arkivyskupas Jonas Tarnovskis Krokuvos vaivada karunos kancleris Voitechas Jaszembskis Michailovskiu Ostrozickiu Samotulskiu giminiu atstovai Bresto Pomores kunigaiksciai Danijos karalystei atstovavo Danijos ir Svedijos karalius Erikas VII Pamarenas Livonijos ordina magistras Fon Rutenbergas su savo riteriais Teutonu ordinui komandoras Gerchardas fon Balgis Romos Popiezius Martynas V atsiunte pasiuntinį legata is Dominikonu Andriu Is Bizantijos imperijos atvyko imperatoriaus Jono VIII įgaliotiniai vadovaujami Leono Kantakuzino Maskvos Didziajai Kunigaikstystei atstovavo Didysis kunigaikstis Vasilijus II Tamsusis ir metropolitas Fotijus Vladimiro Suzdales kunigaikstystei atstovavo Didysis Riazanes kunigaikstis Jonas Fiodorovicius ir Didysis Tveres kunigaikstis Borisas Aleksandrietis Į kongresa atvyko ir totoriu chanai is Aukso ordos is Krymo Dono ir Volgos sriciu Europos monarchai pagrindiniai Lucko suvaziavimo dalyviaiImperatorius Zigmantas LiuksemburgietisLenkijos karalius JogailaLietuvos Didysis Kunigaikstis Vytautas Didysis Pirmiausiai į Lucka atvyko Lenkijos Karalystes delegacija Vengrijos Vokietijos ir Cekijos karalius Sventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I Liuksemburgietis velavo ir Lucke atsirado tik sausio 20 diena Jo sutikimas buvo ypac iskilmingas Jį sutikti Vytautas ir Jogaila isvyko toli uz miesto ribu su staciatikiu kataliku armenu zydu karaimu bendruomeniu atstovu palyda Po iskilmingo imperatoriaus sutikimo procesija pajudejo į miesta Procesija pasitiko sustoje gatvese miesteciai Pasitinkant delegacija Lucko mieste skambejo baznyciu varpai buvo musami bugnai Sveciams atvykus į pilį seimininkas Vytautas Didysis prieminejo ju liaupses ir pagyrimus Karaliskoji Lucko suvaziavimo puota saltinis T Sadovnik O Biryulina V Baran Sveciams buvo rengiamos isvykos banketai medziokles riteriu turnyrai Valstybiu vadovu pasitarimai vyko karaliskoje saleje kuri buvo Lucko pilyje Lucko suvaziavimo klausimai Buvo svarstomas valachu klausimas Vengrai turkai ir lenkai pretendavo į Moldovos zemes Moldova kovoje su turkais pagal 1412 metu sutartį privalejo palaikyti Vokietijos Vengrijos ir Cekijos karaliu Zigmanta I Taciau Moldova savo įsipareigojimo nesilaike Del to Zigmantas I siule sį krasta padalinti tarp Vengrijos ir Lenkijos Vytauto Didziojo karunacijos klausimas Tam kad nukreipti Vytauto Didziojo ambicijas nuo Cekijos ir tam kad susilpninti Lenkijos karalyste Zigmantas I jau anksciau Vytauta kuris siuo klausimu buvo atsargus lenke prie Lietuvos Karalystes sukurimo Vytautas is esmes siai idejai neopriestaravo taciau delse Vytauto Didziojo karunacijai priesinosi lenkai teigdami jog lietuviai neturi teises priesintis Krevos unijos salygoms Vytauto Didziojo karunacijos klausimas Lucko monarchu kongrese buvo atidetas kitam suvaziavimui Vilniuje Koalicijos sudarymo pries Osmanu imperija klausimas Monarchai kurie turejo savu interesu Balkanuose arba teritorijose netoli Dunojaus buvo sunerime del turku gresmes Nors Bizantijos ir Otomanu Portos santykiai buvo beveik taikus taciau Osmanu Venecijos karo 1412 1430 ir Konstantinopolio apgultis neteike vilciu del taikios ateities Vengrijos Vokietijos ir Cekijos karalius Sventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I pasiule Lenkijos karaliui Jogailai ir Lietuvos Didziajam Kunigaiksciui Vytautui sudaryti koalicija pries turkus Lenkijos karalius neskubejo ir atsake jog pirmiausia į koalicija tikslinga įtraukti kitas Europos valstybes del saugumo ir tik po to jie prisijungsia Hanzos sajungos ir Danijos konflikto klausimas Danu karalius Erikas VII Pamarenas buvo suinteresuotas tuo jog butu pagerinti jo karalystes santykiai su Hanzos pirkiu sajungos miestais Konfliktai tarp miestu ir Danijos karalystes ja issekino Del to sie klausimai suvaziavime buvo diskutuojami Religiniai klausimai Suvaziavime buvo iskeltas klausimas del kataliku ir staciatikiu unijos Vytautas Didysis karalysteje sieke tureti savarankiska baznycios organizacija be to unija palaike Romos imperatorius ir Popieziaus pasiuntiniai Taciau dvasininkija atsisake netgi pasisakyti diskusijose ir sis klausimas liko neissprestas Klausimas buvo svarstomas kataliku baznycios skilimo ir husitu veiklos Cekijoje fone Be to Lucko kongrese buvo svarstomi prekybos taisykliu mokesciu klausimai laivininkystes Baltijos regione situacija Vytauto karunavimo klausimasVytautas Didysis A Guagninio miniatiura 1578 m Lucko suvaziavimo pabaigoje buvo iskeltas Vytauto karunavimo Lietuvos karaliumi klausimas Siulydamas karunuoti Vytauta Zigmantas I mane sumazinsias Lenkijos įtaka Rytu ir Vidurio Europoje Tokį plana reme ir Kryziuociu ordinas siekdamas suardyti Lenkijos ir Lietuvos unija Lietuvos bajorai pabrezdami Lietuvos suverenuma ir nepriklausomybe palaike pastangas paskelbti Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste karalyste ir stengesi paveikti Vytauta kuris laikesi atsargiau ir neskubejo karunuotis Niurnbergo auksakaliai jau buvo nukaldine karunas Vytautui ir jo zmonai Julijonai Numatyta ir ceremonijos Vilniuje data rugsejo 8 oji Svc Mergeles Marijos gimimo diena Lenkijos ponai atvyke su Jogaila į Lucko suvaziavima grieztai pasipriesino Vytauto karunacijai Jogaila is pradziu pritare o veliau savo tarybos verciamas su Lenkijos delegacija is Lucko isvaziavo ir savo sutikima atsauke 1429 m sausio 29 d į Vengrija isvyko ir Zigmantas I Vytauto karunavimo klausimas liko neissprestas Saltiniai Leontovich F Ocherki istorii litovsko russkogo prava SPb 1894 S 240 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 R Paknio leidykla 2007 p 154 155 ISBN 9986 830 89 3 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 R Paknio leidykla 2007 p 154 155 ISBN 9986 830 89 3 Grushevskij M Istoriya Ukrayini Rusi T IV K 1993 S 142 154 Red A Sapoka Lietuvos istorija Kaunas 1936 p 138 ISBN 5 420 00631 Birute Valionyte Didzioji Lietuva fotoalbumas Vilnius Artlora 2009 2012 III tomas p 506 Leontovich F Ocherki istorii litovsko russkogo prava SPb 1894 S 240 Tronevich P Opovidannya z davnoyi istoriyi Lucka Luck 2006 S 23 Tronevich P Volin v sutinkah ukrayinskoyi istoriyi XIV XVI st Luck 2003 s 36 Stecki Luck starozytny i dzisiejszy Krakow 1876 s 54 Tronevich P Volin v sutinkah ukrayinskoyi istoriyi XIV XVI st Luck 2003 S 36 Isayevich Ya D Dlugosh Yan Ioann Enciklopediya istoriyi Ukrayini u 10 t redkol V A Smolij golova ta in Institut istoriyi Ukrayini NAN Ukrayini K Nauk dumka 2004 T 2 G D S 403 ISBN 966 00 0405 2 Adam Wojnicz Luck na Wolyniu Luck 1922 S 11 T Sadovnik O Biryulina V Baran Yevropejskij z yizd 1429 roku v Lucku Luck 2006 s 24 26 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 R Paknio leidykla 2007 p 154 155 ISBN 9986 830 89 3 Literatura Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 R Paknio leidykla 2007 p 154 155 ISBN 9986 830 89 3 Red A Sapoka Lietuvos istorija Kaunas 1936 p 138 ISBN 5 420 00631 Stecki Luck starozytny i dzisiejszy Krakow 1876 s 54 Adam Wojnicz Luck na Wolyniu Luck 1922 s 11 T Sadovnik O Biryulina V Baran Yevropejskij z yizd 1429 roku v Lucku Luck 2006 ISBN 966 361 133 2 Nuorodos Puota Lucko suvaziavime Apie Vytauto karunavima neveikianti nuoroda