Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Komas it Como lomb Comm miestas šiaurės Italijoje prie Komo ežero Lombardijos Alpių papėdėje 40 km į šiaurę nuo Milano p
Komas (Italija)
Komas (it. Como, lomb. Comm) – miestas šiaurės Italijoje, prie Komo ežero, Lombardijos Alpių papėdėje, 40 km į šiaurę nuo Milano; provincijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas ruože Milanas–Liucerna. Išvystyta šilko, staklių, elektrotechnikos, automobilių, laikrodžių, siuvimo, medienos pramonė. Klimato kurortas. Daug XI–XVIII a. architektūros paminklų, svarbus turizmas.
| Komas it. Como | |
|---|---|
| Komo reginys | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Italija |
| Regionas | Lombardija |
| Provincija | Komo provincija |
| meras | Mario Landriscina |
| Gyventojų | 83 626 |
| Plotas | 37,1 km² |
| Tankumas | 2 254 žm./km² |
| Vikiteka | Komas |
| Kirčiavimas | Kòmas |
Išliko senovės romėnų statinių griuvėsiai. Bažnyčios: romaninė Šv. Abondijaus (XI a.), Šv. Fidelio (XI a. pr.), katedra (XIV a. pab.). Teismo rūmai (XIII a., dabar rotušė), A. Voltos muziejus (1928 m.).
Istorija
Komas įkurtas II a. pr. m. e.
774 m. miestas pasidavė frankams, kuriems vadovavo Karolis Didysis.
1127 m. Komas pralaimėjo ilgą karą Milanui. Jis atkeršijo po kelių dešimtmečių, kai su Frydricho I Barbarosos pagalba sugriovė Milaną 1162 m.
Nuo 1714 Komą valdė austrai. Napoleonas buvo užėmęs miestą 1798–1815 m., bet po Vienos kongreso austrai vėl valdė iki 1859 m., kai jį išvadavo Džiuzepė Garibaldis ir prijungė prie Italijos karalystės.
Sportas
- Calcio Como (futbolas)
Miestai partneriai
Šaltiniai
- ITALY: Regions and Major Cities
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 221
- Como. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Komas (Italija), Kas yra Komas (Italija)? Ką reiškia Komas (Italija)?
Komas it Como lomb Comm miestas siaures Italijoje prie Komo ezero Lombardijos Alpiu papedeje 40 km į siaure nuo Milano provincijos centras Svarbus gelezinkelio mazgas ruoze Milanas Liucerna Isvystyta silko stakliu elektrotechnikos automobiliu laikrodziu siuvimo medienos pramone Klimato kurortas Daug XI XVIII a architekturos paminklu svarbus turizmas Komas it Como Komo reginysKomas45 48 40 s pl 9 05 00 r ilg 45 81111 s pl 9 08333 r ilg 45 81111 9 08333 Komas Italija Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe ItalijaRegionas LombardijaProvincija Komo provincijameras Mario LandriscinaGyventoju 2022 83 626Plotas 37 1 km Tankumas 2022 2 254 zm km Vikiteka KomasKirciavimas Komas Isliko senoves romenu statiniu griuvesiai Baznycios romanine Sv Abondijaus XI a Sv Fidelio XI a pr katedra XIV a pab Teismo rumai XIII a dabar rotuse A Voltos muziejus 1928 m IstorijaKomas įkurtas II a pr m e 774 m miestas pasidave frankams kuriems vadovavo Karolis Didysis 1127 m Komas pralaimejo ilga kara Milanui Jis atkersijo po keliu desimtmeciu kai su Frydricho I Barbarosos pagalba sugriove Milana 1162 m Nuo 1714 Koma valde austrai Napoleonas buvo uzemes miesta 1798 1815 m bet po Vienos kongreso austrai vel valde iki 1859 m kai jį isvadavo Dziuzepe Garibaldis ir prijunge prie Italijos karalystes SportasCalcio Como futbolas Miestai partneriaiFulda Vokietija nuo 1960 m Japonija nuo 1975 m Nablusas Palestina nuo 1998 m Netanija Izraelis nuo 2004 m Triestas Italija nuo 2008 m SaltiniaiITALY Regions and Major Cities Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 221 Como Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003