Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lokių sala
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
74°31′ š. pl. 19°01′ r. ilg. / 74.517°š. pl. 19.017°r. ilg.
Lokių sala (norv. Bjørnøya, rus. Медвежий) – sala Barenco jūroje, Norvegijai priklausančio Svalbardo salyno pietuose, maždaug pusiaukelėje tarp Špicbergeno salos ir Nordkapo kyšulio. Plotas – 178 km². Sala yra netaisyklingo trikampio formos, ilgis iš šiaurės į pietus 20 km, plotis iki 15,5 km. Pietinė Lokių salos dalis kalnuota, iškylanti iki 536 m (Miserifjeleto k.). Likusią dalį užima žemuma, tankiai nusėta ežerėliais. Iš jų išteka keletas upių, kriokliais krentančių į vandenyną. Krantai daugiausia labai statūs, skardingi.
Dėl įtakos klimatas Lokių saloje palyginti švelnus – vidutinė sausio temperatūra -7 °C, liepos mėnesio +4 °C. Vidurinis metinis kritulių kiekis – 371 mm. Dangus daugiausia apniukęs, dažni rūkai. Būdingi stiprūs vėjai.
Lokių saloje ledynų nėra. Būdinga arktinė dykuma su negausia augmenija (samanos, kerpės, skabėtrai, uolaskėlės ir kt.). Saloje yra poliarinių lapių, žiemą dažnai atkeliauja baltieji lokiai, aplinkiniuose vandenyse plaukioja žieduotieji ruoniai, jūrų kiškiai, jūrų vėpliai. Gausu jūrinių paukščių (laibasnapis narūnėlis, mormonas, šiaurinis fulmaras, tripirštis kiras, didysis poliarinis kiras), praskrenda trumpasnapės žąsys, gyvena sniegstartės, tundrinės žvyrės. Ežeruose gyvena . Sala 2002 m. paskelbta gamtos draustiniu.
Lokių saloje veikia Norvegijos meteorologijos instituto stotis su 9 žmonių personalu. Ši gyvenvietė vadinama Herwighamna. Yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė, prieplauka. Atliekamos poliarinės, biologinės ekspedicijos, kartais saloje sustoja kruiziniai laivai.
Sala galimai buvo žinoma jau vikingams, tačiau pirmas, šaltiniuose aprašytas, jos pasiekimas įvykdytas 1596 m., Viljamo Barenco ekspedicijos metu. Keliautojas ją pavadino „Paukščių sala“ (Vogel Eylandt), tačiau vėliau prigijo Lokių salos vardas. Nuo XVII a. ši sala buvo ruonių, jūrų vėplių, banginių medžiotojų, paukščių kiaušinių rinkėjų bazė. 1609 m. salą savo valda paskelbė britai, bet uždarius banginių medžioklės stotį, ją paliko. XVIII a. Lokių saloje buvo rusų gyvenvietė, todėl vėliau į ją pretenzijas pareiškė TSRS. 1916–1925 m. veikė angliakasių gyvenvietė Tunheim (priklausė Norvegijos bendrovei „Bjørnøen“).
- Salos skardžiai
- Kalnai pietuose
- Žydi uolaskėlės
- Lokių sala nuo jūros
- Storasnapių narūnėlių populiacija
Šaltiniai
- Svalbard: Settlements and Stations
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lokių sala, Kas yra Lokių sala? Ką reiškia Lokių sala?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius 74 31 s pl 19 01 r ilg 74 517 s pl 19 017 r ilg 74 517 19 017 Salos zemelapis Lokiu sala norv Bjornoya rus Medvezhij sala Barenco juroje Norvegijai priklausancio Svalbardo salyno pietuose mazdaug pusiaukeleje tarp Spicbergeno salos ir Nordkapo kysulio Plotas 178 km Sala yra netaisyklingo trikampio formos ilgis is siaures į pietus 20 km plotis iki 15 5 km Pietine Lokiu salos dalis kalnuota iskylanti iki 536 m Miserifjeleto k Likusia dalį uzima zemuma tankiai nuseta ezereliais Is ju isteka keletas upiu kriokliais krentanciu į vandenyna Krantai daugiausia labai status skardingi Del įtakos klimatas Lokiu saloje palyginti svelnus vidutine sausio temperatura 7 C liepos menesio 4 C Vidurinis metinis krituliu kiekis 371 mm Dangus daugiausia apniukes dazni rukai Budingi stiprus vejai Lokiu saloje ledynu nera Budinga arktine dykuma su negausia augmenija samanos kerpes skabetrai uolaskeles ir kt Saloje yra poliariniu lapiu ziema daznai atkeliauja baltieji lokiai aplinkiniuose vandenyse plaukioja zieduotieji ruoniai juru kiskiai juru vepliai Gausu juriniu pauksciu laibasnapis narunelis mormonas siaurinis fulmaras tripirstis kiras didysis poliarinis kiras praskrenda trumpasnapes zasys gyvena sniegstartes tundrines zvyres Ezeruose gyvena Sala 2002 m paskelbta gamtos draustiniu Lokiu saloje veikia Norvegijos meteorologijos instituto stotis su 9 zmoniu personalu Si gyvenviete vadinama Herwighamna Yra sraigtasparniu tupimo aikstele prieplauka Atliekamos poliarines biologines ekspedicijos kartais saloje sustoja kruiziniai laivai Sala galimai buvo zinoma jau vikingams taciau pirmas saltiniuose aprasytas jos pasiekimas įvykdytas 1596 m Viljamo Barenco ekspedicijos metu Keliautojas ja pavadino Pauksciu sala Vogel Eylandt taciau veliau prigijo Lokiu salos vardas Nuo XVII a si sala buvo ruoniu juru vepliu banginiu medziotoju pauksciu kiausiniu rinkeju baze 1609 m sala savo valda paskelbe britai bet uzdarius banginiu medziokles stotį ja paliko XVIII a Lokiu saloje buvo rusu gyvenviete todel veliau į ja pretenzijas pareiske TSRS 1916 1925 m veike angliakasiu gyvenviete Tunheim priklause Norvegijos bendrovei Bjornoen Salos skardziai Kalnai pietuose Zydi uolaskeles Lokiu sala nuo juros Storasnapiu naruneliu populiacijaSaltiniaiSvalbard Settlements and Stations