Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Leveno katalikiškasis universitetas ol Katholieke Universiteit LeuvenĮkurtas1425 1834 m TipasPrivatusRektoriusLuc SelsDa
Liuveno universitetas
| Leveno katalikiškasis universitetas ol. Katholieke Universiteit Leuven | |
| Įkurtas | 1425 / 1834 m. |
|---|---|
| Tipas | Privatus |
| Rektorius | Luc Sels |
| Darbuotojų | 7725 (2008 m.) |
| Studentų | 34 940 (2009 m.) |
| Vieta | Levenas, Belgija |
| Svetainė | www.kuleuven.be |
Leveno katalikiškasis universitetas (ol. Katholieke Universiteit Leuven), K. U. Leuven – vienas žymiausių Belgijos universitetų Levene dėstomąja olandų kalba, tęsiantis seniausio pasaulyje katalikiškojo Leveno universiteto veiklą. ir Europos tyrimo universitetų lygos narys. 2009 m. buvo 34 940 studentų, 7725 dėstytojai.
Istorija
Leveno universitetas įsteigtas Brabanto kunigaikščio Žano Burgundiečio (1403-1427 m.) prašymu popiežiaus Martyno V 1425 m. gruodžio 9 d. suteikta bule. Po 1797 m. , kuria Austrijos imperijos valdos atiteko Prancūzijai, senasis universitetas Direktorijos įsaku buvo uždarytas. 1815-1832 m. veikė Luveno valstybinis universitetas. 1834 m. lapkričio 8 d. Maline įsteigtas universitetas dėstomąja prancūzų kalba, kuris netrukus buvo perkeltas į senojo universiteto rūmus. Nuo 1890 m. universitete galėjo studijuoti ir moterys. Nuo 1930 m. jame dėstyta ir olandų kalba. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą sudegė universiteto biblioteka. Po 1968 m. studentų riaušių Leveno universitetas skilo į flamandiškąjį ir prancūziškąjį. Prancūzakalbis Luveno katalikiškasis universitetas (UCL) įsikūrė .
Struktūra
- Ekonomikos ir taikomosios ekonomikos fakultetas
- Farmacijos fakultetas
- Humanitarinių mokslų fakultetas
- Inžinerijos fakultetas
- Bioinžinerijos fakultetas
- Kanonų teisės fakultetas
- Kineziterapijos ir reabilitacijos fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Psichologijos ir edukologijos fakultetas
- Socialinių mokslų fakultetas
- Teisės fakultetas
- Teologijos fakultetas
- Tiksliųjų ir gamtos mokslų fakultetas
- Filosofijos institutas
- Aukštesnysis užimtumo studijų institutas
- Šiuolaikinių kalbų institutas
- Biotechnologijų institutas
- Energetikos institutas
- Biomedicinos etikos ir teisės mokslinis centras
- Europos etikos mokslinis centras
- Katalikiškasis dokumentacijos ir tyrimų mokslinis centras
- Mikroelektronikos mokslinis centras
- Mokslo, technologijų ir etikos mokslinis centras
- Polit. nuomonės tyrimų mokslinis centras
- Rizikos ir draudimo studijų mokslinis centras
- Tyrimų, švietimo ir rūpybos konsultacijų mokslinis centras
- Vertimų, komunikacijos ir kultūros tyrimų mokslinis centras
- Universiteto biblioteka, įkurta 1425 m. (4,3 mln. egzempliorių)
- 5 ligoninės
- 5 mokslinės laboratorijos.
Universiteto žmonės
Universitete studijavo: Gerardas Merkatorius
Lietuviai
1864 m. Universitete mokėsi Antanas Baranauskas, 1899 m. – kunigas Montvydo slapyvardžiu (manoma, kun. J. Stankevičius). Nuo XX a. pradžios lietuvių studentų, daugiausia studijuojančių teologiją, padaugėjo. 1909–1911 m. universitete studijavo filosofas Pranas Kuraitis, kunigai Antanas Maliauskis, Mečislovas Reinys, Simonas Šultė, Antanas Viskantas, Pijus Bielskus, . 1909 m. liepos 2 d. P. Kuraičio ir A. Viskanto iniciatyva buvo įkurta studentų draugija Lietuva, kuri vienijo universitete ir jam priklausančiame Aukštesniajame filosofijos institute studijuojančius lietuvius. Pagal įstatų paskutinį punktą Draugija turėjo gyvuoti, kol bus nors vienas jos narys Liuvene. Paskutinis „Lietuvos“ narys M. Reinys iš Louveno išvyko 1913 m. birželio mėnesį.
Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo universiteto Filosofijos fakultete studijavo Jonas Danyla, Pranas Mantvydas, Antanas Maceina, Juozas Girnius, kunigai , , , K. P. Dirvaitis. Po karo – į Vakarus pasitraukę lietuviai J. Zaranka, S. Mironaitė, K. Petraitis, P. Povilaitis, gydytojai K. Kastys, J. Mališka, kunigai Pranas Gaida-Gaidamavičius, Jonas Danauskas, , , K. Brazaitis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę universitete pagal Erasmus programą studijuoja studentų iš Lietuvos; 2002–2003 m. čia rengtos lietuvių kalbos studijos. Vytauto Didžiojo universiteto su Leveno universitetu vykdo 18 mėnesių trukmės verslo administravimo studijas Baltijos vadybos institute. Universitete dirbo Vigirdas Mackevičius, Giedrė Mickūnaitė.
Šaltiniai
- . Leuveno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.
50°52′40″ š. pl. 04°42′02″ r. ilg. / 50.87778°š. pl. 4.70056°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liuveno universitetas, Kas yra Liuveno universitetas? Ką reiškia Liuveno universitetas?
Leveno katalikiskasis universitetas ol Katholieke Universiteit LeuvenĮkurtas1425 1834 m TipasPrivatusRektoriusLuc SelsDarbuotoju7725 2008 m Studentu34 940 2009 m VietaLevenas BelgijaSvetainewww kuleuven be Leveno katalikiskasis universitetas ol Katholieke Universiteit Leuven K U Leuven vienas zymiausiu Belgijos universitetu Levene destomaja olandu kalba tesiantis seniausio pasaulyje katalikiskojo Leveno universiteto veikla ir Europos tyrimo universitetu lygos narys 2009 m buvo 34 940 studentu 7725 destytojai Arenbergo pilisLeveno universiteto bibliotekaIstorijaLeveno universitetas įsteigtas Brabanto kunigaikscio Zano Burgundiecio 1403 1427 m prasymu popieziaus Martyno V 1425 m gruodzio 9 d suteikta bule Po 1797 m kuria Austrijos imperijos valdos atiteko Prancuzijai senasis universitetas Direktorijos įsaku buvo uzdarytas 1815 1832 m veike Luveno valstybinis universitetas 1834 m lapkricio 8 d Maline įsteigtas universitetas destomaja prancuzu kalba kuris netrukus buvo perkeltas į senojo universiteto rumus Nuo 1890 m universitete galejo studijuoti ir moterys Nuo 1930 m jame destyta ir olandu kalba Per Pirmajį ir Antrajį pasaulinį kara sudege universiteto biblioteka Po 1968 m studentu riausiu Leveno universitetas skilo į flamandiskajį ir prancuziskajį Prancuzakalbis Luveno katalikiskasis universitetas UCL įsikure StrukturaEkonomikos ir taikomosios ekonomikos fakultetas Farmacijos fakultetas Humanitariniu mokslu fakultetas Inzinerijos fakultetas Bioinzinerijos fakultetas Kanonu teises fakultetas Kineziterapijos ir reabilitacijos fakultetas Medicinos fakultetas Psichologijos ir edukologijos fakultetas Socialiniu mokslu fakultetas Teises fakultetas Teologijos fakultetas Tiksliuju ir gamtos mokslu fakultetas Filosofijos institutas Aukstesnysis uzimtumo studiju institutas Siuolaikiniu kalbu institutas Biotechnologiju institutas Energetikos institutas Biomedicinos etikos ir teises mokslinis centras Europos etikos mokslinis centras Katalikiskasis dokumentacijos ir tyrimu mokslinis centras Mikroelektronikos mokslinis centras Mokslo technologiju ir etikos mokslinis centras Polit nuomones tyrimu mokslinis centras Rizikos ir draudimo studiju mokslinis centras Tyrimu svietimo ir rupybos konsultaciju mokslinis centras Vertimu komunikacijos ir kulturos tyrimu mokslinis centras Universiteto biblioteka įkurta 1425 m 4 3 mln egzemplioriu 5 ligonines 5 mokslines laboratorijos Universiteto zmonesUniversitete studijavo Gerardas MerkatoriusLietuviai1864 m Universitete mokesi Antanas Baranauskas 1899 m kunigas Montvydo slapyvardziu manoma kun J Stankevicius Nuo XX a pradzios lietuviu studentu daugiausia studijuojanciu teologija padaugejo 1909 1911 m universitete studijavo filosofas Pranas Kuraitis kunigai Antanas Maliauskis Mecislovas Reinys Simonas Sulte Antanas Viskantas Pijus Bielskus 1909 m liepos 2 d P Kuraicio ir A Viskanto iniciatyva buvo įkurta studentu draugija Lietuva kuri vienijo universitete ir jam priklausanciame Aukstesniajame filosofijos institute studijuojancius lietuvius Pagal įstatu paskutinį punkta Draugija turejo gyvuoti kol bus nors vienas jos narys Liuvene Paskutinis Lietuvos narys M Reinys is Louveno isvyko 1913 m birzelio menesį Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo universiteto Filosofijos fakultete studijavo Jonas Danyla Pranas Mantvydas Antanas Maceina Juozas Girnius kunigai K P Dirvaitis Po karo į Vakarus pasitrauke lietuviai J Zaranka S Mironaite K Petraitis P Povilaitis gydytojai K Kastys J Maliska kunigai Pranas Gaida Gaidamavicius Jonas Danauskas K Brazaitis Atkurus Lietuvos nepriklausomybe universitete pagal Erasmus programa studijuoja studentu is Lietuvos 2002 2003 m cia rengtos lietuviu kalbos studijos Vytauto Didziojo universiteto su Leveno universitetu vykdo 18 menesiu trukmes verslo administravimo studijas Baltijos vadybos institute Universitete dirbo Vigirdas Mackevicius Giedre Mickunaite Saltiniai Leuveno universitetas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 48 psl Vikiteka Leveno universitetas vaizdine ir garsine medziaga 50 52 40 s pl 04 42 02 r ilg 50 87778 s pl 4 70056 r ilg 50 87778 4 70056