Antanas Maceina

Antanas Maceina
Gimė	1908 m. sausio 27 d. Bagrėnas, Ašmintos valsčius
Mirė	1987 m. sausio 27 d. (79 metai) Miunsteris, Vokietija
Tėvas	Aleksandras Maceina
Motina	Ieva Morkūnaitė
Sutuoktinis (-ė)	Julija Tverskaitė
Vaikai	Augustinas, Saulius, Danutė
Veikla	filosofas, pedagogas, poetas
Alma mater	1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Antanas Maceina (poetinis slapyvardis Jasmantas, 1908 m. sausio 27 d. Bagrėne, Ašmintos valsčius, Marijampolės apskritis – 1987 m. sausio 27 d. Miunsteryje, Vokietija) – vienas žymiausių Lietuvos filosofų ir religinių poetų.

Biografija

Lankė pradžios mokyklą Juodaraistyje. Mokėsi Prienų gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1928–1932 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijavo lietuvių ir vokiečių kalbas. Seminarijos rektoriaus patartas, nepriėmė šventimų ir vėl 1930 m. grįžo į universitetą. Pakviestas filosofo Stasio Šalkauskio, studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas 1930 m. pirmininkavo Ateitininkų meno draugijai „Šatrija“. 1932–1935 m. studijas gilino , Fribūre, Strasbūre ir Briuselyje. 1933 m. vedė menotyrininkę, universiteto dėstytoją Juliją Tverskaitę.

1934 m., Stasio Šalkauskio vadovaujamas, apgynė disertaciją „Tautinis auklėjimas“, tapdamas filosofijos daktaru. 1935 m. apgynė privatdocento habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. 1935–1940 m. dėstė VDU pedagogikos disciplinas, epizodinius kultūros filosofijos kursus.

Lietuvoje dar prieš karą pradėjo rašyti „aktyvistų ideologiją". Rašydamas apie „valstybinę krizę“, „senos valstybinės koncepcijos žlugimą“, jis iškėlė „naujos valstybės“ bruožus. Ji „neapkenčia tautinio mišrumo. Joje aiškiai turi viešpatauti viena tauta“.

Antrasis pasaulinis karas

Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. šeima su dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į Vokietiją.

Antanas Maceina dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto steigiamajame susirinkime Berlyne, 1940 m. lapkričio 17 d. Jame pasisakė pirmiausia išmąstyti organizacijos programą ir tik paskui ją steigti. Jam rūpėjo ar mažosios valstybės bus nors kiek nepriklausomos Adolfo Hitlerio „Naujojoje Europoje“. LAF vadas Kaziui Škirpa priėmė jį, krikščionių demokratų siūloma, kaip viena savo šešių patikėtinių. Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai, tačiau daugiausia dirbo savarankiškai. Antanas Maceina suredagavo Lietuvių aktyvistų fronto programą, kuri anuomet nebuvo viešai paskelbta. Ją grindė lietuviškuoju tautiškumu, krikščioniškąją dorove ir socialiniu teisingumu. Nemažai nuostatų kilo iš jo prieš karą parašytos deklaracijos „Į organiškosios valstybės kūrybą". Programą tikėjosi aptarti didžiajam LAF kongrese. Kazys Škirpa numatė skirti Antaną Maceiną švietimo ministeriu.

1942 m., Lietuvą okupavus vokiečiams, grįžo į tėvynę. Universitete dėstė filosofijos įvadą ir interpretavo R. M. Rilkės poeziją, filosofijos fakulteto dekanas. Lietuvių fronto (LF) vadovaujančiosios grupės narys. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. Jis buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF spaudai.

Išeivijoje

1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą. Žmona su trim vaikais liko Lietuvoje. Nuo 1949 m. gyveno Vokietijoje, Viurcburge, vedė filosofijos seminarą. 1956 m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją Fribūro universitete, 1959 m. pakviestas į Miunsterio universitetą – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo 1962 m. – religijos filosofiją. 1970 m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai 1971 m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas religijos filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo Antano Jasmanto slapyvardžiu. Mirė 1987 m. Miunsteryje, palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse.

Kūryba

Antanas Maceina yra laikomas vienu iš žymiausių Lietuvos pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Jo kūryba produktyvi, be to jis „filosofavo lietuviškai“. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją, dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai Lietuvoje buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. Jo poezijos originalumą bei ryšį su filosofija išsamiai analizavo Tomas Venclova, Ona Baliukonė.

Žinomi veikalai: „Asmuo ir istorija“, „Jobo drama“, „Didieji dabarties klausimai“, „Filosofijos kilmė ir prasmė“, „Kaino prisikėlimas“, „Kultūra ir žmogus“, „Kultūros filosofijos įvadas“, „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, „Pirminės kultūros pagrindai“, „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“, „Niekšybės paslaptis“ ir kt.

Filosofija

Antano Maceinos kūryboje ryškūs du tarpsniai: iki nepriklausomybės netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė kultūrologija ir socialiniai klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sekė Stasio Šalkauskio idėjomis, rėmėsi tomistinėmis ir aristotelinėmis kultūros filosofijos kategorijomis. Veikale „Kultūros filosofijos įvadas” (1936 m.) kultūrą laikė žmogiškąja kūryba, susijusia su metafiziniu žmogaus pašaukimu, skyrė ją į vidinę ir išorinę, subjektyvią ir objektyvią. Lietuvių kultūrą laikė autonomiška, su jai būdingu krikščioniškuoju turiniu ir tautine lietuviškąja forma. Socialines problemas traktavo dorovės požiūriu, visuomeniniame gyvenime svarbų vaidmenį skyrė Bažnyčiai. Nagrinėjo socialinio teisingumo, lygybės, valstybės tobulinimo problemas. Veikale „Buržuazijos žlugimas” (1940 m.) skyrė tris esminius žmogaus prigimties bruožus, kylančius iš jo padėties pasaulyje: buržuazinę (nukreiptą į žemiškojo pasaulio vertybes), prometėjiškąją (laisvo kūrėjo) ir krikščioniškąją (Dievo kūrinio) dvasią.

Išeivijoje daugiausia dėmesio skyrė religijos filosofijai ir socialinėms politinėms problemoms. Svarstė žmogaus ir Dievo santykius, pabrėžė laisvo apsisprendimo Dievo atžvilgiu svarbą. Žmogaus buvimo bei likimo problemas glaudžiai siejo su Dievu, žmogaus ir Dievo santykių esme laikė žmogaus nusistatymą Dievo atžvilgiu. Pasak A. Maceinos, šis nusistatymas formuojasi „persunktoje blogio” tikrovėje, todėl dažnai savaime virsta apsisprendimu prieš Dievą. Dievą laikė savo būties tiesioginiu autoriumi, visada stovėjusiu jo egzistencijos centre, įprasminusiu gyvenimą ir kūrybą. Pagal A. Maceiną, religijoje ne žmogus pakyla iki Dievo, bet Dievas nusileidžia iki žmogaus, tikėjimas nusileidžia į filosofiją, kuri, susidūrusi su Apreiškimo tiesa, lieka nepakitusi, kinta tik pats tikėjimas, paklusdamas filosofinio mąstymo dėsniams.

Svarbiausiame veikale „Filosofijos kilmė ir prasmė” (1978 m.) svarstė būties klausimą, siūlė nagrinėti ne būtį, bet patį nagrinėjimą – apmąstyti filosofijos kilmę ir prasmę. Filosofijos kilmės šaltiniais laikė tris pagrindindines patirtis: nuostabą (žmogų sužadina, nukreipia dėmesį į esmę), abejonę (atsiranda, kai žmogus nepasitiki tuo, kad tai, kas akivaizdu, iš tiesų yra tikra) ir kančią (sužadina norą ne tik pasaulį stebėti, bet ir keisti), o esme – būtybės kaip tokios interpretavimą.

Antano Maceinos veikalai

• Pedagogikos istorija
• Kultūros filosofijos įvadas, 1936 m.
• Socialinis teisingumas, 1938 m.
• Buržuazijos žlugimas, 1940 m.
• Didysis inkvizitorius, 1946 ir 1950 m.
• Jobo drama. Žmogiškosios būties apmąstymas, 1950 m.
• Saulės giesmė, 1954 m.
• Didžioji padėjėja, 1958 m.
• Bažnyčia ir pasaulis, 1970 m.
• Didieji dabarties klausimai, 1976 m.
• Filosofijos kilmė ir prasmė, 1978 m.
• Asmuo ir istorija, 1981 m.
• Pirminės kultūros pagrindai, 1936 m.
• Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra, 1938–1939 m.

Bibliografija

• Raštai, I tomas, Mintis, 1991 m.
• Raštai. II tomas, Mintis, 1992 m.
• Raštai. III tomas, Mintis, 1990 m.
• Raštai. IV tomas, Mintis, 1994 m.
• Raštai. V tomas, Mintis, 1993 m.
• Raštai. VI tomas, Mintis, 2000 m.
• Raštai. VII tomas, Mintis, 2002 m.

Veikalai: ,,Religijos filosofija", ,,Katalikų pasaulio" leidinys. V., 1990.parašyta Munsteryje 1975. ,,Tautinis auklėjimas" ,,Šviesa", 1991, disertacija, 1934.

Nuorodos

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Antanas Maceina

• Straipsnis apie A. Maceiną berndardinai.lt portale
• A. Maceinos šimtmečiui paminėti Ateitininkų surengta konferencija Archyvuota kopija 2008-05-08 iš Wayback Machine projekto.
• Straipsnis 20 mirties metinems Archyvuota kopija 2009-12-16 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka^{[neveikianti nuoroda]}
• Aleksandras Žarskus - etnologas
• Paroda, skirta Antano Maceinos šimtmečiui paminėti Archyvuota kopija 2008-03-31 iš Wayback Machine projekto.
• Antanas Jasmantas
• A.Maceinos kūryba
• Tatjana Maceinienė. Išmintis, gimusi kančioje.

Šaltiniai

1. „Tatjana Maceinienė. Išmintis, gimusi kančioje“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 12 d..
2. „Lietuvių-žydų santykiai. Istoriniai, teisiniai ir politiniai aspektai. Stenograma. 1999 m. balandžio 23 d. Valentinas Brandišauskas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 11 d..
3. Škirpa, Kazys (1973). „Lietuvių aktyvistų fronto programa“. Sukilimas Lietuvos suverunumui atstatyti. Franciscan Fathers.
4. http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=690&Itemid=115
5. Karolina Sadauskaitė, Tragiškumas kultūroje neišvengiamas. Pokalbis su D. Jonkumi apie A. Maceiną, bernardinai.lt, 2020-10-10. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
6. Antanas Maceina, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-09-30. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
7. Lina Klusaitė, Žmogus be apsisprendimo – abstrakcija Archyvuota kopija 2021-11-05 iš Wayback Machine projekto., pokalbis su Tatjana Maceiniene, XXI amžiaus Horizontai, 2003-10-01. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
8. Kęstutis K. Girnius, Filosofijos interpretacija, Aidai. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.