Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Literatūrologija mokslas tiriantis veikalus rašytojų kūrybą literatūros istorijos procesą jo sąlygas ir dėsningumus lite
Literatūrologija
Literatūrologija – mokslas, tiriantis veikalus, rašytojų kūrybą, literatūros istorijos procesą, jo sąlygas ir dėsningumus, literatūrinio gyvenimo reiškinius, literatūros funkcionavimą visuomenėje.
Tradiciškai skiriamos trys šakos: , ir . Šiais laikais literatūros teorija ir kritika paprastai nėra griežtai atribojamos, nes jos viena kitą skatina.
Literatūrologija siekia sistemiškai ir metodologiškai išanalizuoti grožinę literatūrą (nacionalinę ir kitų tautų), peržiūrėti ir aktualizuoti tautos kultūrinę atmintį, fiksuoti bendrosios kultūros situacijos naujausias permainas ir literatūrų sąveikavimo procesus, skatinti taikomąjį humanitarinį visuomenės švietimą. Postmodernizmo laikotarpiu panašėjant grožinei ir negrožinei literatūrai bei tekstualizuojantis humanitariniams tyrimams, kai viskas vadinama kultūros tekstais, literatūrologija ir jos objektas netenka ankstesnio apibrėžtumo, todėl literatūrologija gali išsiplėsti ir į kitus giminingus mokslus: filosofiją, kalbotyrą ir t. t.
Istorija
Jau antikos poetika ir filosofinė estetika svarstė aktualiausias meninio kūrinio turinio ir formos savybes, žanrų ir stiliaus sistemas. Naujųjų amžių pozityvizmas, ir bendrojo istorinio mokslo metodologija lėmė XVIII–XIX a. susiformavusį savarankišką literatūrologijos mokslą. Siekta atmesti ankstesnės normatyvinės estetikos dogmatizmą, humanizuoti literatūrą, ją susaistyti su istorine žmogaus gyvenimo konkretybe ir raida, jos pažangos dėsningumais. Monumentalios literatūros istorijos pasakojo apie tautos ir visos žmonijos genijus, o daugiausia dėmesio skirta kūrinio turiniui, autorinei prasmei, pasaulėvaizdžiui. Įsigalėjo kultūrinis istorinis literatūros tyrimo ir aprašymo būdas: pradžioje aptariamos to meto socialinės ir kultūrinės aplinkybės, jų kontekste kalbama apie rašytojo asmenybę ir biografiją, o atsižvelgiant į šią apžvelgiami jo kūriniai. Iš pradžių literatūros istorija funkcionavo kaip nacionalinių ir lyginamųjų literatūros istorijų tyrimas ir rašymas.
XIX a. pabaigoje literatūros istorijos tyrimai pasidarė įvairesni, pradėtos rašyti aspektinės idėjų, srovių, žanrų ir stilių istorijos studijos, atsirado daugiau veikalų, skirtų tam tikrų autorių gyvenimui ir kūrybai. Nacionalinės literatūros istorijos nuo monumentalumo gręžėsi į antikvariškumą, ėmė enciklopediškai registruoti kiekvieną kūrybinį faktą ir tapo didelės apimties. Pozityvistinius tyrimo metodus pakeitė hermeneutika, teikianti pirmenybę suvokimo, įsijautimo svarbai, hermeneutika buvo sukurta kaip priešprieša gamtos mokslų dėsningumus ir nenuginčijamas tiesas aiškinančiai metodologijai. Hermeneutiniai literatūrologijos tyrimai daugiau reikšmės teikė kūrybos psichologiniams ir meniniams stilistiniams aspektams. XIX a. ir XX a. pradžiojs literatūros istoriografija daugiausia telkėsi į keturias metodologines literatūros tyrimo puses: istorinę, psichologinę (biografinę), estetinę ir .
Ėmė aiškėti literatūros istorijos mokslinių tyrimų trūkumai, išseko pozityvizmas (nuvertėjo genijaus ir pažangos sąvokos, buvo įveikta fenomenologinė objektyvu–subjektyvu perskyra), kūrinių savitumą per daug ištrindavo kultūrinių epochų charakteristikos, todėl XX a. kilo bendroji kultūrinė istorinė krizė ir literatūrologija nuo istorinių tyrimų pasuko prie literatūros teorijų, skirtų konkretiems kūriniams nagrinėti. Šį literatūrologijos pokytį paskatino taip pat ir išsisėmusi estetika, abstrakčiai filosofavusi apie grožį mene. Vakarų literatūros teorijos skolinosi perspektyvias idėjas iš giminingų humanitarinių mokslų ir žymiai atnaujino literatūros tyrimų metodologiją. Prie to labiausiai prisidėjo kalbos filosofija, fenomenologija ir struktūrinė kalbotyra. Iškilo vadinamoji tekstualistinė literatūrologija, jungianti , , struktūralizmo, semiotikos, naratologijos, , ir kitas literatūrines mokyklas. Naujam požiūriui į kūrybą didelės įtakos turėjo teorijos, kalbančios apie vadinamąją kūrybos dehumanizaciją (Ch. Ortega i Gasetas), autoriaus mirtį (R. Bartas), fenomenologinio Aš decentravimą (J. Derida), pabudimą iš vadinamojo antropologinio miego (M. Fuko).
Labiausiai naująjį literatūros supratimą paveikė F. de Sosiūro struktūralistinė kalbotyra, kuri reikšmės šaltinį iš žmogaus sąmonės perkėlė į kalbos ženklo struktūrą – ne prigimtis (dvasia, sąmonė, turinys), o kalba (išraiška, forma, tekstas, diskursas) pasidarė esminiu literatūrinių interpretavimų objektu. Struktūralizmas, psichoanalizė, marksizmas atmeta subjektyvios sąmonės galios mitą, į sąmonę žvelgdami tik kaip į pasąmonės, kalbos, mitų ar ideologijos struktūrų funkciją. Greta to buvo kuriamos ir XX a. antroje pusėje ypač įsigalėjo psichoanalitinės kritikos, sociologinės, , naujojo istorizmo, feministinės, postkolonijinės, dekonstrukcijos teorijos ir literatūros mokyklos. Jos buvo nusistačiusios prieš metafizinę literatūros, kaip įvairovės vienovės, dialektinę sampratą (ir prieš vadinamąjį hermeneutinio rato principą), mažesnę vertę teikė kūrinių prasmės reikšmingumui, įteisino rašto formaliosios regimybės, tapsmo, kitoniškumo reikšmes (ir vadinamojo labirinto adaptacinį interpretacinį principą). Literatūrologijoje sumenko didysis pasakojimas (metanaratyvas), kurį ėmė keisti profesionalusis mažasis pasakojimas. ir tekstualizmas susiliejo vengiant neaiškių abstrakčių tiesų (metafizikos) ir visuomenėje ugdant laisvą, bet konkrečią ir santūrią mąstyseną. Imta skirti daugiau dėmesio literatūros teksto priklausomybei nuo valdžios ideologinės galios ir politikos diktato, iš naujo atsigręžta į kultūros antropologiją.
Šių laikų literatūros interpretacija pagal skaitytojo pasirinktas teorijų prielaidas ir kryptis savaip modeliuoja teksto prasmę, todėl sustiprėjo teksto suvokimo sąlygiškumas ir imlumas, daugiau reikšmės teikiantis skaitymui ir skaitytojui. Kritiko kvalifikaciją nusako jo gebėjimas pasirinktą tekstą moksliškai parafrazuoti ir pritaikyti prie teorinio modelio. Teorinė kritika kuria gerai žinomų kūrinių naujas interpretacijas (pavyzdžiui, naujos Z. Froido arba K. Levi-Stroso Edipo mito interpretacijos).
Išnašos
- A. Jurgutienė (2018-09-12, red. 2021-12-07). R. Dragenytė (red.). „Literatūrologija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-02-01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(); horizontal tab character in|date=at position 18 ()
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Literatūrologija, Kas yra Literatūrologija? Ką reiškia Literatūrologija?
Literaturologija mokslas tiriantis veikalus rasytoju kuryba literaturos istorijos procesa jo salygas ir desningumus literaturinio gyvenimo reiskinius literaturos funkcionavima visuomeneje Tradiciskai skiriamos trys sakos ir Siais laikais literaturos teorija ir kritika paprastai nera grieztai atribojamos nes jos viena kita skatina Literaturologija siekia sistemiskai ir metodologiskai isanalizuoti grozine literatura nacionaline ir kitu tautu perziureti ir aktualizuoti tautos kulturine atmintį fiksuoti bendrosios kulturos situacijos naujausias permainas ir literaturu saveikavimo procesus skatinti taikomajį humanitarinį visuomenes svietima Postmodernizmo laikotarpiu panasejant grozinei ir negrozinei literaturai bei tekstualizuojantis humanitariniams tyrimams kai viskas vadinama kulturos tekstais literaturologija ir jos objektas netenka ankstesnio apibreztumo todel literaturologija gali issiplesti ir į kitus giminingus mokslus filosofija kalbotyra ir t t IstorijaJau antikos poetika ir filosofine estetika svarste aktualiausias meninio kurinio turinio ir formos savybes zanru ir stiliaus sistemas Naujuju amziu pozityvizmas ir bendrojo istorinio mokslo metodologija leme XVIII XIX a susiformavusį savarankiska literaturologijos moksla Siekta atmesti ankstesnes normatyvines estetikos dogmatizma humanizuoti literatura ja susaistyti su istorine zmogaus gyvenimo konkretybe ir raida jos pazangos desningumais Monumentalios literaturos istorijos pasakojo apie tautos ir visos zmonijos genijus o daugiausia demesio skirta kurinio turiniui autorinei prasmei pasaulevaizdziui Įsigalejo kulturinis istorinis literaturos tyrimo ir aprasymo budas pradzioje aptariamos to meto socialines ir kulturines aplinkybes ju kontekste kalbama apie rasytojo asmenybe ir biografija o atsizvelgiant į sia apzvelgiami jo kuriniai Is pradziu literaturos istorija funkcionavo kaip nacionaliniu ir lyginamuju literaturos istoriju tyrimas ir rasymas XIX a pabaigoje literaturos istorijos tyrimai pasidare įvairesni pradetos rasyti aspektines ideju sroviu zanru ir stiliu istorijos studijos atsirado daugiau veikalu skirtu tam tikru autoriu gyvenimui ir kurybai Nacionalines literaturos istorijos nuo monumentalumo grezesi į antikvariskuma eme enciklopediskai registruoti kiekviena kurybinį fakta ir tapo dideles apimties Pozityvistinius tyrimo metodus pakeite hermeneutika teikianti pirmenybe suvokimo įsijautimo svarbai hermeneutika buvo sukurta kaip priespriesa gamtos mokslu desningumus ir nenugincijamas tiesas aiskinanciai metodologijai Hermeneutiniai literaturologijos tyrimai daugiau reiksmes teike kurybos psichologiniams ir meniniams stilistiniams aspektams XIX a ir XX a pradziojs literaturos istoriografija daugiausia telkesi į keturias metodologines literaturos tyrimo puses istorine psichologine biografine estetine ir Ėme aisketi literaturos istorijos moksliniu tyrimu trukumai isseko pozityvizmas nuvertejo genijaus ir pazangos savokos buvo įveikta fenomenologine objektyvu subjektyvu perskyra kuriniu savituma per daug istrindavo kulturiniu epochu charakteristikos todel XX a kilo bendroji kulturine istorine krize ir literaturologija nuo istoriniu tyrimu pasuko prie literaturos teoriju skirtu konkretiems kuriniams nagrineti Sį literaturologijos pokytį paskatino taip pat ir issisemusi estetika abstrakciai filosofavusi apie grozį mene Vakaru literaturos teorijos skolinosi perspektyvias idejas is giminingu humanitariniu mokslu ir zymiai atnaujino literaturos tyrimu metodologija Prie to labiausiai prisidejo kalbos filosofija fenomenologija ir strukturine kalbotyra Iskilo vadinamoji tekstualistine literaturologija jungianti strukturalizmo semiotikos naratologijos ir kitas literaturines mokyklas Naujam poziuriui į kuryba dideles įtakos turejo teorijos kalbancios apie vadinamaja kurybos dehumanizacija Ch Ortega i Gasetas autoriaus mirtį R Bartas fenomenologinio As decentravima J Derida pabudima is vadinamojo antropologinio miego M Fuko Labiausiai naujajį literaturos supratima paveike F de Sosiuro strukturalistine kalbotyra kuri reiksmes saltinį is zmogaus samones perkele į kalbos zenklo struktura ne prigimtis dvasia samone turinys o kalba israiska forma tekstas diskursas pasidare esminiu literaturiniu interpretavimu objektu Strukturalizmas psichoanalize marksizmas atmeta subjektyvios samones galios mita į samone zvelgdami tik kaip į pasamones kalbos mitu ar ideologijos strukturu funkcija Greta to buvo kuriamos ir XX a antroje puseje ypac įsigalejo psichoanalitines kritikos sociologines naujojo istorizmo feministines postkolonijines dekonstrukcijos teorijos ir literaturos mokyklos Jos buvo nusistaciusios pries metafizine literaturos kaip įvairoves vienoves dialektine samprata ir pries vadinamajį hermeneutinio rato principa mazesne verte teike kuriniu prasmes reiksmingumui įteisino rasto formaliosios regimybes tapsmo kitoniskumo reiksmes ir vadinamojo labirinto adaptacinį interpretacinį principa Literaturologijoje sumenko didysis pasakojimas metanaratyvas kurį eme keisti profesionalusis mazasis pasakojimas ir tekstualizmas susiliejo vengiant neaiskiu abstrakciu tiesu metafizikos ir visuomeneje ugdant laisva bet konkrecia ir santuria mastysena Imta skirti daugiau demesio literaturos teksto priklausomybei nuo valdzios ideologines galios ir politikos diktato is naujo atsigrezta į kulturos antropologija Siu laiku literaturos interpretacija pagal skaitytojo pasirinktas teoriju prielaidas ir kryptis savaip modeliuoja teksto prasme todel sustiprejo teksto suvokimo salygiskumas ir imlumas daugiau reiksmes teikiantis skaitymui ir skaitytojui Kritiko kvalifikacija nusako jo gebejimas pasirinkta teksta moksliskai parafrazuoti ir pritaikyti prie teorinio modelio Teorine kritika kuria gerai zinomu kuriniu naujas interpretacijas pavyzdziui naujos Z Froido arba K Levi Stroso Edipo mito interpretacijos IsnasosA Jurgutiene 2018 09 12 red 2021 12 07 R Dragenyte red Literaturologija VLE Nuoroda tikrinta 2025 02 01 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date horizontal tab character in date at position 18