Likų kalba 𐊗𐊕𐊐𐊎𐊆𐊍𐊆 Trm miliKalbamaLikijaKalbančiųjų skaičius Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėindoeuropiečių 0
Likų kalba

Likų kalba 𐊗𐊕𐊐𐊎𐊆𐊍𐊆 Trm̃mili | |
Kalbama | Likija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | - |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
Kilmė | indoeuropiečių Anatolijos luvių kalbos likų |
Rašto sistemos | |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | xlc |
Likų kalba (Trm̃mili) – mirusi indoeuropiečių kalba, priklausanti Anatolijos kalbų šakai. Vartota I tūkstantmetyje pr. m. e. senovės likų, gyvenusių Likijos šalyje Mažojoje Azijoje (dab. Turkija).
Likų kalba priklauso savitai Anatolijos kalbų, vartotų Mažojoje Azijoje, šeimai ir yra gimininga taip pat mirusiai hetitų kalbai. Iš rastų įrašų išskiriamos dvi tarmės – likų A ir likų B. Kalba buvo užrašoma , artimu graikų raštui.
Likų kalba paliudyta rastuose 172 akmenyse iškaltuose įrašuose (daugiausia antkapiniai užrašai, taip pat keletas votų ir dedikacijų), taip pat ant ~100 monetų, rastų Ksante (Kuprilio valdymo metais, 485–440 m. pr. m. e.). Kitas svarbus šaltinis yra , kur ant stelos iškaltas trikalbis tekstas likų A, graikų ir aramėjų kalbomis. Taip pat rastas apiręs obeliskas Ksante su dvikalbiu įrašu likų ir graikų kalbomis, be to, yra užrašų likų B kalba (dabar kartais išskiriama į savarankišką miliečių kalbą). Be to, likų kalbos pėdsakų randama tiriant graikiškai užrašytus Likijos vietovardžius bei asmenvardžius. Likų kalbos įrašai datuojami tarp 500 ir 330 m. pr. m. e. Likų kalba buvo išstumta graikų kalbos.
Likų kalba pradėta tirti nuo XIX a. pr. ją priskyrė prie indoiraėnų kalbų, bet XX a. pr. ji priskirta prie Anatolijos kalbų.
Kalbos pavyzdys
Letono stelos įrašo pradžia:
Perraša | Vertimas |
---|---|
ẽke Trm̃misñ χssaθrapazate Pigesere Katamlah tideimi | Kada , sūnus, buvo Likijos satrapu |
Šaltiniai
- Trevor R. Bryce. The Lycians – Volume I: The Lycians in Literary and Epigraphic Sources. Copenhagen: Museum Tusculanum Press, 1986.
- Fortson B. Indo-European language and culture. An Introduction. – Padstow: Blackwell Publishing, 2004.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Likų kalba, Kas yra Likų kalba? Ką reiškia Likų kalba?
Liku kalba 𐊗𐊕𐊐𐊎𐊆𐊍𐊆 Trm miliKalbamaLikijaKalbanciuju skaicius Vieta pagal kalbanciuju skaiciumirusiKilmeindoeuropieciu 0 Anatolijos 0 0 luviu kalbos 0 0 0 likuRasto sistemosKalbos kodaiISO 639 3xlc Liku kalba Trm mili mirusi indoeuropieciu kalba priklausanti Anatolijos kalbu sakai Vartota I tukstantmetyje pr m e senoves liku gyvenusiu Likijos salyje Mazojoje Azijoje dab Turkija Liku kalba priklauso savitai Anatolijos kalbu vartotu Mazojoje Azijoje seimai ir yra gimininga taip pat mirusiai hetitu kalbai Is rastu įrasu isskiriamos dvi tarmes liku A ir liku B Kalba buvo uzrasoma artimu graiku rastui Antkapinio įraso liku kalba fragmentas ir perrasa Liku kalba paliudyta rastuose 172 akmenyse iskaltuose įrasuose daugiausia antkapiniai uzrasai taip pat keletas votu ir dedikaciju taip pat ant 100 monetu rastu Ksante Kuprilio valdymo metais 485 440 m pr m e Kitas svarbus saltinis yra kur ant stelos iskaltas trikalbis tekstas liku A graiku ir arameju kalbomis Taip pat rastas apires obeliskas Ksante su dvikalbiu įrasu liku ir graiku kalbomis be to yra uzrasu liku B kalba dabar kartais isskiriama į savarankiska milieciu kalba Be to liku kalbos pedsaku randama tiriant graikiskai uzrasytus Likijos vietovardzius bei asmenvardzius Liku kalbos įrasai datuojami tarp 500 ir 330 m pr m e Liku kalba buvo isstumta graiku kalbos Liku kalba pradeta tirti nuo XIX a pr ja priskyre prie indoiraenu kalbu bet XX a pr ji priskirta prie Anatolijos kalbu Kalbos pavyzdysLetono stelos įraso pradzia Perrasa Vertimasẽke Trm misn xssa8rapazate Pigesere Katamlah tideimi sẽ nne nte pddẽ hadẽ Trm mile pddẽnehm mis Ijeru se Natrbbijẽmi sej Arnna asaxlazu Erttimeli me hnti tubedẽ arus sej epewẽtlm mẽi Arnnai m maitẽ kumezijẽ 88ẽ xntawati xbidẽnni sej Arkkazuma xntawati sẽ nn aitẽ kumazu mahana ebette Eseimiju Qnturahahn tideimi se de Eseimijaje xuwati ti Kada sunus buvo Likijos satrapu jis paskyre valdyti likus Hierona ir Apolodota o valdova Ksante Artemelisa laisvi ir priklausomi Ksanto pilieciai susitare ir pastate statinį skirta Viespaties Kauno ir Viespaties Arkazumo dievams ir jie Simiju Kondoraso sunu įsventino tu dievu zyniu ir tuos kurie Simiju pakeis SaltiniaiTrevor R Bryce The Lycians Volume I The Lycians in Literary and Epigraphic Sources Copenhagen Museum Tusculanum Press 1986 Fortson B Indo European language and culture An Introduction Padstow Blackwell Publishing 2004