Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – valstybinė įstaiga, kurios užduotis aprūpinti šalies visuomenę, valstybines institucijas, pasaulinius meteorologijos bei aviacijos centrus patikima hidrometeorologine informacija ir prognozėmis.
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Istorija
1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Kazys Grinius pasirašė dokumentą, įteisinantį „centralinės“ meteorologijos stoties įsteigimą, pavesdamas šiai organizacijai bemaž visas ir šiandieninei Hidrometeorologijos tarnybai būdingas funkcijas. Šiuo dokumentu pirmą kartą juridiškai įteisinta nacionalinė Lietuvos meteorologijos tarnyba. „Centralinė“ meteorologijos stotis įkurta Kaune. 1923 metais buvo įsteigta vadinamoji Hidrometrinė partija, o 1925 m. – Meteorologijos biuras, kuris jau 1926 m. išleido pirmąją orų prognozę.
1935 m. nuspręsta įkurti specialų institutą, kuris rūpintųsi visais meteorologijos, klimatologijos ir hidrologijos klausimais. Tokia mokslo įstaiga – Klimatologijos institutas buvo įsteigtas 1938 m. liepos 5 d., kuriam vadovavo S. Olšauskas.
Iki 1938 m. Meteorologijos biuro žinioje jau veikė 45 meteorologijos stotys, o nuo 1940 m. jau veikė 49 Klimatologijos instituto stebėjimo postai.
1941 m. vasario 4 d. įkurta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos valdyba, panaikinus Klimatologijos institutą. 1941–1944 m. valdyba buvo panaikinta, 1944 m. liepą atkurta. Institucija buvo pavaldi SSRS gynybos liaudies komisariato Vyriausiajai Raudonosios armijos hidrometeorologijos tarnybos valdybai.
1946 m. įstaiga pertvarkyta į LTSR hidrometeorologijos tarnybos valdybą, pavaldžią Vyriausiajai hidrometeorologijos tarnybos valdybai prie SSRS Ministrų Tarybos. 1979 m. valdybai perduota gamtinės aplinkos užterštumo kontrolė ir institucija pervadinta į Lietuvos respublikinę hidrometeorologijos ir gamtinės aplinkos kontrolės valdybą.
1988 m. gamtinės aplinkos užterštumo kontrolę perdavus Lietuvos SSR gamtos apsaugos komitetui, naujoji įstaiga pertvarkyta Lietuvos respublikine hidrometeorologijos valdybą. 1989 m. perėjo į respublikinį pavaldumą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. vasario 6 d. Lietuvos hidrometeorologijos valdyba perėjo į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą ir toliau vadovavo visam meteorologijos ir hidrologijos stočių tinklo darbui. 1996 m. gavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pavadinimą, o pertvarkius 1998 m. Aplinkos apsaugos ministeriją į Aplinkos ministeriją, tapo jai pavaldžia institucija.
Veikla
Lietuvos hidrometeorologijos tarrnybos veiklą galima suskirstyti į keletą pagrindinių šakų, kurios atspindi pagrindinę įstaigos paskirtį:
- Sudaromos prognozės teikiamos visuomenei, institucijoms ir kaimyninėms šalims, pateikiamos Tarnybos informavimo priemonėmis, per žiniasklaidą ir tiesiogiai konkretiems subjektams;
- Rengiami perspėjimai visuomenei, institucijoms ir tarptautinei perspėjimų sistemai MeteoAlarm apie artėjančius nepalankius hidrometeorologinius reiškinius (audras, potvynius, pūgas ir pan.);
- Sudaromos oficialios pažymos apie faktines hidrometeorologines sąlygas, kurios yra aktualios draudimo, teisiniais ar kitais tikslais;
- Atliekamos analizės apie klimatą, klimato kaitą, hidrometeorologinių reiškinių pasikartojimą ir pasiskirstymo dėsningumus;
- Išrašomi patikros sertifikatai ir kalibravimo liudijimai hidrometeorologinės paskirties matavimo priemonėms.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, kaip ir kitų nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų, veiklą reguliuoja Pasaulinės meteorologijos organizacijos (angl. World Meteorological Organization, WMO) techninis reglamentas, įvairūs WMO hidrometeorologiniai standartai ir rekomenduojama praktika. Tarnybos naudojamų hidrometeorologinių prietaisų, jais atliekamų matavimų tikslumas atitinka WMO rekomendacijas ir reikalavimus.
Stebėjimų tinklas
Lietuvos hidrometeorologijos atlieka tiek meteorologinius, tiek hidrologinius stebėjimus. Pirmieji meteorologiniai instrumentiniai stebėjimai pradėti 1770 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje (išlikę temperatūros stebėjimai nuo 1778 m.). Sistemingi hidrologiniai matavimai pradėti XIX a. Seniausia veikianti vandens matavimo stotis – Nemune ties Smalininkais (nuo 1811 m.).
Hidrologinių stebėjimų tinklą sudaro 101 vandens matavimo stotis (VMS) (96 iš jų automatinės). 81 VMS įrengta prie upių ir kanalų, 12 – prie ežerų ir tvenkinių, 8 – prie Kuršių marių ir Baltijos jūros. Vandens debitas matuojamas 67 VMS.
Hidrologiniai stebėjimai apima šiuos upių, ežerų ir Baltijos jūros priekrantės matavimus:
- vandens temperatūros;
- vandens lygio;
- vandens nuotėkio;
- ledo storio;
- bangų aukščio;
- srovės greičio.
Meteorologinių stebėjimų tinklą sudaro:
- 58 meteorologijos stotys (50 iš jų automatinės, 9-iose dalį stebėjimų vykdo darbuotojai);
- 3 aviacinės meteorologijos stotys (Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose);
- 2 meteorologiniai radiolokatoriai (Laukuvoje ir Trakų Vokėje);
- 1 atmosferos radiozondavimo stotis (Kaune);
- 1 žaibų aptikimo sistema (sudaro 4 davikliai: Šilutėje, Raseiniuose, Varėnoje ir Biržuose);
- 2 ultravioletinės Saulės spinduliuotės matavimo stotys;
- 1 bendrojo ozono sluoksnio matavimo stotis (Kaune);
- 13-oje VMS papildomai atliekami ir meteorologiniai stebėjimai;
- 10 automatinių jutiklių, skirtų rinkti duomenis apie krušą ir dirvožemio drėgmę.
Meteorologinių stebėjimų programa apima šiuos matavimus:
- oro temperatūros (1,5 m ir 5 cm aukštyje);
- dirvožemio temperatūros;
- santykinio oro drėgnio;
- atmosferos slėgio;
- kritulių kiekio;
- vėjo greičio ir krypties;
- išgaravimo iš vandens paviršiaus;
- esamų orų ir meteorologinio matomumo nuotolio;
- debesų kiekio ir aukščio;
- sniego dangos storio;
- dirvožemio įšalo;
- bendrojo ozono kiekio;
- Saulės spindėjimo trukmės ir Saulės spinduliuotės.
Direktoriai
- 1976–1988 m. Mykolas Mikalajūnas
- 1989–2003 m. Petras Korkutis
- 2003–2005 m. Vytautas Bernadišius
- 2005–2015 m. Vida Augulienė
- 2015–2020 m. Saulius Balys
- 2020–2023 m. Kęstutis Šetkus
- Nuo 2024 m. Ričardas Valančiauskas
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Kas yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba? Ką reiškia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba?