Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas

55°44′01.5″ š. pl. 24°21′29.6″ r. ilg. / 55.733750°š. pl. 24.358222°r. ilg. / 55.733750; 24.358222

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas
Vieta	Panevėžys, Respublikos g. 56
Architektas	Mykolas Songaila
Statybų pradžia	1930 m.
Statybų pabaiga	1931 m.
Paskirtis	bankas
Stilius	modernizmas
Aukštų sk.	2, su kupolu
Kultūros vertybių registras
Statusas	valstybės saugomas
Reikšmingumo lygmuo	regioninis
Įregistravimo metai	1992 m.
Kodas	4131

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas – buvęs Lietuvos banko pastatas Panevėžyje, Respublikos gatvėje. Projektuotas 1930 m. architekto Mykolo Songailos. Vienas iš reikšmingiausių ir architektūriniu požiūriu vertingiausių tarpukario pastatų mieste. Išsiskiria unikalios architektūros klientų aptarnavimo sale su įstiklintu kupoliniu skliautu ir jį laikančiomis skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtomis atlantų figūromis.

1992 m. pastatas įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.

Istorija

1922 m., ruošiantis įvesti į apyvartą litą, Kaune įsteigtas Lietuvos bankas. Jo skyrius įsikūrė ir Panevėžyje, Ramygalos gatvėje 2. 1929 m. Kaune pastačius naujus banko rūmus, jų architektas Mykolas Songaila tapo etatiniu banko architektu – pagal jo projektus ar jam vadovaujant buvo statomi banko skyriai kituose Lietuvos miestuose. Pirmąjį iš jų nuspręsta pastatyti Panevėžyje. Pagal reikalavimus pastatas turėjo būti monumentalus ir patogus, turėti „turtingumo išvaizdą“ – granito cokolius, granito tinko fasadus, dirbtiniu marmuru padengtas kolonas, kokybišką apdailą.

1930 m. patvirtintas projektas ir pradėta statyba. Pastatui parinkta vieta Respublikos ir P. Puzino gatvių susikirtime, sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus joms 30 tūkst. litų. Statybos darbus atliko L. Markovičiaus firma; be pagrindinio pastato firma turėjo įrengti ir šaligatvius, garažą su sandėliu ir tvorą iš gatvės pusės. Bendra statybos darbų vertė siekė 245 tūkst. litų, bankas dar pasižadėjo pateikti medžiagų už 170 tūkst. litų. Statybose kasdien dirbdavo apie 40 darbininkų. Plytos gabentos iš Šiaulių inžinieriaus J. Janavičiaus plytinės. 1931 m. sudaryta 13,5 tūkst. litų darbų vertės sutartis su Juozu Zikaru dėl 12 skulptūrų ir 2 ornamentų sukūrimo. Iki vasaros vidurio skulptoriaus sukurta 12 atlantų skulptūrų ir rozetė operacijų salėje bei ornamentinis pagrąžinimas su Vyčiu pastato išorėje. 1931 m. lapkritį statybos darbai užbaigti, Lietuvos banko Panevėžio skyrius persikėlė į naujas patalpas. Lapkričio 8 d. numatytų banko atidarymo iškilmių, į kurias planuota pasikviesti premjerą Juozą Tūbelį, banko valdytoją Vladą Stašinską ir kitus garbingus svečius, dėl pasaulinės krizės atsisakyta.

Elektros instaliacijos darbai atlikti inžinieriaus Juozo Baryso. Medžio darbus – ąžuolines pertvaras, duris ir kitus – atliko Kauno baldų ir medžio dirbinių fabrikas, telefonų ir signalizacijos įrengimą – D. Falejevas. Kai kurie darbai užsitęsė dar gerokai po banko atidarymo: medžio darbai baigti 1932, telefonų ir signalizacijos – 1934 m. 1932 m. banko pastate įrengtas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste.

Banko pastatas savo pirminę paskirtį išsaugojo iki pat 2020 m.: sovietmečiu pastate veikė TSRS valstybinio banko skyrius, atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje – komerciniai bankai. 2020 m. pabaigoje pastatą iš „Luminor“ banko įsigijo „Lietkabelio“ bendrovė.

Architektūra

Pastatas dviejų aukštų, su rūsiu. Centrinė pastato dalis lenkta, su kupolu, šoninės dalys – stačiakampio plano. Pamatai tašyto akmens, sienos – plytų mūro, tinkuotos. Stogas plokščias, šiaurinėje dalyje – šlaitinis. Langai stačiakampio formos, ritmiškai išdėstyti įgilintose stačiakampio formos angose. Pagrindinis įėjimas vakarinio šoninio fasado pusėje su granito plokščių laiptuota pakyla ir trapeciniu balkonėliu virš pagrindinių durų. Fasado viršutinėje dalyje iškili dekoratyvi detalė su Vyčiu centre – vienintelis papuošimas pastato išorėje. Centrinę pastato dalį gatvės pusėje juosia ornamentuota metalinė tvorelė.

Interjeras puošnus, su skulptūrine ornamentika. Planinėje struktūroje dominuoja apvali dviaukštė banko klientų aptarnavimo salė su stikliniu kupolu viršuje. Kupolą antro aukšto lygyje laiko 12 ant aukšto antablemento pastatytų atlantų, kupolo centre įkomponuota ornamentuota žalvarinė rozetė. Antablementą remia 12 marmuro plokštėmis dengtų kolonų su žalvarinėmis vėdinimo grotelėmis. Salės grindys keramikinių plytelių su mozaikinio betono juosta. Salę su antru aukštu jungia lenkta šoninė laiptinė su mozaikinio betono laiptų pakopomis. Laiptinės įrengtos ir pastato rytinėje bei šiaurinėje dalyje.

Pastatas renovuotas 2003 m., prieš pardavimą 2020 m. jame buvo 68 patalpos.

Šaltiniai

1. „Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
2. Donatas Pilkauskas, Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas, Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017-03-21. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
3. Raimonda Mikučionytė, Išskirtinis banko pastatas Panevėžyje turi naujus savininkus, 15min, 2020-11-08. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
4. Vaidas Petrulis, Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Panevėžys, Bernardinai.lt, 2020 m. balandžio 24 d. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.

Nuorodos

• Stop juosta. Trumpas filmuotas siužetas apie pastatą