Lietuvos čigonai arba Lietuvos romai – Lietuvoje istoriškai gyvenanti tautinė mažuma. Ji nevienalytė, priklausanti skirtingoms etninėms grupėms Tarp Lietuvoje gyvenančių romų pagal etninę priklausomybę išskiriami:
- Lietuvos romai – istorinė ir gausiausia grupė, save vadinanti litovska roma. Vilniaus krašte gyvenantys romai save vadina polska roma.
- Latvijos romai, arba lotfitka roma – Latvijos pasienio gyventojai.
- Kotliarai – Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai.
Lietuvoje romai, priklausomai nuo kilmės, gyvenamosios vietos, vartoja kelis romų kalbos dialektus. Priklauso skirtingoms krikščionių religinėms bendruomenėms. Litovska roma ir lotfitka roma daugiausia yra katalikai. Persikėlėliai iš Moldavijos, atsikraustę į Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo (kotliarai) – stačiatikiai. Latvijos pasienyje, Žagarėje romai išpažįsta protestantizmą.
Istorija
Pirmieji romai atklydo į Lietuvą, manoma, XV a. viduryje per Lenkijos Karalystę. Pasak rašytinių šaltinių, 1501 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Aleksandras Vilniuje jiems suteikė privilegiją (manoma, klastotė). Priešingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje romų atžvilgiu buvo vykdoma nuosaikesnė politika: jie gyveno laisviau, galėjo keisti gyvenamąją vietą. Romams pilietinės teisės pradėtos įstatymais varžyti XVI a. antroje pusėje. 1564–1566 m. priimti teisės aktai griežčiau skyrė sėsliai gyvenančius ir klajoklius romus. Ultimatyviais valdžios reikalavimais buvo siekiama priversti klajoklius atsisakyti tradicinio gyvenimo būdo ir apsigyventi sėsliai. Nepaklususiems buvo grasinama tremtimi iš šalies.
XVII a. įsteigta vadinamojo romų karaliaus institucija, kurią kontroliavo Lenkijos karaliaus kanceliarija. Šios institucijos įsteigimas turėjo tikslą pagerinti mokesčių surinkimą, sekti romų bendruomenių veiklą. 1647–1780 m. iš viso buvo paskirta aštuoniolika romų karalių. Nuo XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje didikai skirdavo ir romų vyresniuosius. Ši romų savivaldos institucija buvo būdinga tik Lietuvai. Romų vyresnieji, ne taip kaip romų karaliai, buvo romų kilmės.
Vykdant Abiejų Tautų Respublikos padalijimus, Lietuvoje romų smarkiai sumažėjo. Po Trečiojo padalijimo prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, romai buvo paversti valstybiniais valstiečiais. Laikui bėgant carinės valdžios administracija romų atžvilgiu griežtino įstatymus, draudžiančius jiems klajoti.
1918 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalyje romų padėtis keitėsi, jie tapo „visateisiais piliečiais“. Jie turėjo lietuviškus pasus, bet turėjo prievolę gyventi tų valsčių, kur buvo prirašyti, ribose.
Nacių okupacijos metais buvo vykdomas romų genocidas Lietuvoje. Žmonės buvo persekiojami, kalinami, išvežami priverstiniams darbams, žudomi. 1942 m. okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai. Sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją ir Prancūziją. Iš viso iš Lietuvos deportuota apie 1000 romų. Kartu su žydais romai buvo naikinami ir Lietuvos teritorijoje. Remiantis oficialiais duomenimis, čia iš viso nužudyta ne mažiau kaip 500 romų, manoma, kas trečias Lietuvos romas.
Per Lietuvos sovietinę okupaciją romų pilietinės teisės buvo apribotos oficialiais įstatymais. 1956 m. išleistu SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu „Dėl valkataujančių čigonų įtraukimo į darbą“ buvo numatyta nutraukti ilgaamžę romų gyvenimo taboruose bei klajojimo tradiciją.
Kultūra
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę romų gyvenime įvyko kokybiniai pokyčiai, paskatinę jų integraciją į šalies visuomenę. 1992 m. įkurta Lietuvos čigonų bendrija buvo pirmoji romų organizacija. 1995 m. įkurta Lietuvos romų bendrija „Romano džijipe“, vėliau susikūrė kitos bendruomenę atstovaujančios visuomeninės organizacijos su skyriais daugelyje Lietuvos miestų: Pasvalyje – bendrija „Romano divs“, Panevėžyje – „Nevo drom, “Vilniuje – „Čigonų laužas“, Romų visuomenės centras ir daugelis kitų.
Romų kultūrą atstovauja susikūrę meno kolektyvai, žymiausias – „Sare Roma“. Veikia romų sekmadieninė mokykla Panevėžio vaikų dienos užimtumo centre. 2011 m. išleista pirmoji išsamesnė knyga su romų kalbos gramatika ir žodynu.
Nuo 2019 m. Lietuvoje minima romų genocido atminimo diena. 2020 m. sukurtas dokumentinis filmas „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ (rež. Rūta Sinkevičienė).
Demografija
1989 m. Lietuvoje gyveno 2718, 2001 m.– 2571 romų tautybės žmogus. Pagal 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą, gyveno 2115 romų. Daugiausiai jų gyvena Vilniuje – beveik ketvirtadalis romų populiacijos. Bendruomenė telkėsi priemiestiniame Kirtimų mikrorajone, kuriame gyvavo Vilniaus taboras. Tai buvo didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Taboras panaikintas 2020 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos čigonai, Kas yra Lietuvos čigonai? Ką reiškia Lietuvos čigonai?