Leopoldas III pranc Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel 1901 m lapkričio 3 d Briuselis 1983 m
Leopoldas III Belgas

Leopoldas III (pranc. Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel, 1901 m. lapkričio 3 d. Briuselis – 1983 m. rugsėjo 25 d. prie Briuselio) – 1934–1951 m. ketvirtasis Belgijos karalius.
Leopoldas III pranc. Leopold III | |
---|---|
Belgijos karalius | |
Leopoldas III Belgas | |
Visas vardas | Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel |
Gimė | 1901 m. lapkričio 3 d. Briuselis |
Mirė | 1983 m. rugsėjo 25 d. (81 metai) Briuselis |
Tėvas | Albertas I Belgas |
Sutuoktinis (-ė) | |
Vaikai | Žozefina Šarlotė Albertas II Marija Kristina Marija Esmeralda |
Belgijos karalius | |
Valdė | 1934-1951 m. |
Karūnavimas | 1934 m. vasario 23 d. |
Ėjo pareigas | 1951 m. liepos 16 d. (17 metų) |
Pirmtakas | Albertas I Belgas |
Įpėdinis | 1944-1950 m. regentas |
Žymūs apdovanojimai | |
| |
Vikiteka | Leopoldas III Belgas |
Biografija
Tėvas Belgijos karalius Albertas I Belgas.
Šeima
Žmonos (1905–1935 m.), (1916–2002 m.). Vaikai iš pirmosios santuokos: Žozefina Šarlotė (1927–2005 m.), Liuksemburgo didžioji kunigaikštienė, (1930–1993 m.), 1951–1993 m. Belgijos karalius, Albertas II (g. 1934 m.), Belgijos karalius, iš antrosios: (g. 1942 m.), Marija Kristina (g. 1951 m.) ir Marija Esmeralda (g. 1956 m.)
Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1936 m. Vokietijos kariuomenei užėmus Reino žemę jo iniciatyva Belgija išstojo iš Lokarno paktą pasirašiusių šalių (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija ir Didžioji Britanija) grupės. Tikėdamasis Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos paramos būsimame kare su Vokietija, rėmė gynybinės linijos nuo Antverpeno iki Namuro statybą. Antrojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo Belgijos kariuomenei, su ja Vokietijos karinių pajėgų buvo apsuptas ir pasidavė. Iki 1944 m. internuotas savo pilyje prie Briuselio, vėliau, iki karo pabaigos – Austrijoje.
Dėl jo atsisakymo prisidėti prie Belgijos emigracinės vyriausybės Londone daugelio įtartas išdavyste; 1944 m. paskyrė jo brolį Karolį regentu. 1945–1950 m. gyveno Šveicarijoje. Per 1950 m. referendumą jam buvo leista grįžti į šalį, bet atvykus kilo opozicijos maištai. Jis atsisakė sosto sūnaus naudai ir gyveno Lakene.
Šaltiniai
- Leopoldas III Belgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 20 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leopoldas III Belgas, Kas yra Leopoldas III Belgas? Ką reiškia Leopoldas III Belgas?
Leopoldas III pranc Leopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel 1901 m lapkricio 3 d Briuselis 1983 m rugsejo 25 d prie Briuselio 1934 1951 m ketvirtasis Belgijos karalius Leopoldas III pranc Leopold IIIBelgijos karaliusLeopoldas III BelgasVisas vardas Leopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie MiguelGime 1901 m lapkricio 3 d BriuselisMire 1983 m rugsejo 25 d 81 metai BriuselisTevas Albertas I BelgasSutuoktinis e Vaikai Zozefina Sarlote Albertas II Marija Kristina Marija EsmeraldaBelgijos karaliusValde 1934 1951 m Karunavimas 1934 m vasario 23 d Ėjo pareigas 1951 m liepos 16 d 17 metu Pirmtakas Albertas I BelgasĮpedinis 1944 1950 m regentasZymus apdovanojimaiVikiteka Leopoldas III BelgasLeopoldo III Belgo monogramaBiografijaTevas Belgijos karalius Albertas I Belgas SeimaZmonos 1905 1935 m 1916 2002 m Vaikai is pirmosios santuokos Zozefina Sarlote 1927 2005 m Liuksemburgo didzioji kunigaikstiene 1930 1993 m 1951 1993 m Belgijos karalius Albertas II g 1934 m Belgijos karalius is antrosios g 1942 m Marija Kristina g 1951 m ir Marija Esmeralda g 1956 m Pirmojo pasaulinio karo dalyvis 1936 m Vokietijos kariuomenei uzemus Reino zeme jo iniciatyva Belgija isstojo is Lokarno pakta pasirasiusiu saliu Vokietija Prancuzija Belgija Italija ir Didzioji Britanija grupes Tikedamasis Prancuzijos ir Didziosios Britanijos paramos busimame kare su Vokietija reme gynybines linijos nuo Antverpeno iki Namuro statyba Antrojo pasaulinio karo pradzioje vadovavo Belgijos kariuomenei su ja Vokietijos kariniu pajegu buvo apsuptas ir pasidave Iki 1944 m internuotas savo pilyje prie Briuselio veliau iki karo pabaigos Austrijoje Del jo atsisakymo prisideti prie Belgijos emigracines vyriausybes Londone daugelio įtartas isdavyste 1944 m paskyre jo brolį Karolį regentu 1945 1950 m gyveno Sveicarijoje Per 1950 m referenduma jam buvo leista grįzti į salį bet atvykus kilo opozicijos maistai Jis atsisake sosto sunaus naudai ir gyveno Lakene SaltiniaiLeopoldas III Belgas Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 20 psl