| Redaktorių vertinimu, šis straipsnis turi fundamentalių trūkumų, dėl kurių jį reikia iš esmės perrašyti. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet gali būti paminėta straipsnio istorijoje ar aptarime. Dažniausios netinkamų straipsnių problemos:
|
Leonidas Michailovičius Volkovas (gim. 1980 m. lapkričio 10 d. ) – Rusijos politikas ir visuomenės veikėjas, IT specialistas, buvęs Antikorupcijos fondo pirmininkas, Aleksejaus Navalno rinkiminio štabo vadovas 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose ir paskui "rinkėjų streiko" štabo vadovu, kuris po rinkimų tapo regionalinių Navalno štabų tinklu, Interneto gynybos draugijos įkūrėjas.
| Leonidas Volkovas rus. Леонид Михайлович Волков | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Leonidas Volkovas 2012 m. | |||||||||||||||
| Gimė | 1980 m. lapkričio 10 d. Sverdlovskas, Sverdlovsko sritis, Rusijos TFSR, TSRS | ||||||||||||||
| Tėvas | Michailas Volkovas | ||||||||||||||
| Motina | Susanna Volkova | ||||||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Anna Byurkova | ||||||||||||||
| Vaikai | Borisas, Margarita, Markas | ||||||||||||||
| Anti-Corruption Foundation pirmininkas | |||||||||||||||
| Ėjo pareigas | 2021 m. liepos 27 d. – 2023 m. kovo 9 d. | ||||||||||||||
| Ankstesnis | Ivanas Ždanovas | ||||||||||||||
| Vėlesnis | Marija Pevčich | ||||||||||||||
| Ateities Rusijos pirmininkas | |||||||||||||||
| Ėjo pareigas | Nuo 2021 m. sausio 17 d. | ||||||||||||||
| Ankstesnis | Aleksejus Navalnas | ||||||||||||||
| |||||||||||||||
| Veikla | Rusijos politikas, Antikorupcinio fondo narys | ||||||||||||||
| Partija | Ateities Rusija Tautinės laisvės partija (PARNAS) | ||||||||||||||
| Vikiteka | Leonidas Volkovas | ||||||||||||||
Nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo mėn. - Jekaterinburgo miesto Dūmos deputatas. Centrinio rinkimų komiteto, sukurto rinkimams į opozicijos koordinavimo tarybą, pirmininkas ir Aleksejaus Navalno rinkimų štabo vadovas 2013 m. Maskvos mero rinkimuose. Vienas iš Liaudies aljanso partijos (vėliau Progreso partija, Ateities Rusija) įkūrėjų. Buvęs Sverdlovsko skyriaus pirmininkas ir Liaudies laisvės partijos Federalinės politinės tarybos narys, Solidarumo judėjimo federalinės politinės tarybos narys.
2022 metais vienas iš Korumpuotų pareigūnų ir karo kurstytojų sąrašo sukūrimo iniciatorių ir pagrindinis lobistas. 2023 metų kovą jis paliko Antikorupcijos fondo pirmininko postą po kilusio skandalo dėl neteisingai pasirašytos peticijos panaikinti Alfa grupės vadovų sankcijas.
2021 m. sausį Rusijos tyrimų komitetas apkaltino Volkovą „paauglių įtraukimu į nelegalius mitingus“, o teismas jį suėmė už akių ir įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.
Biografija
Gimė 1980 m. lapkričio 10 d. Sverdlovske, SSRS. Jo tėvas - Michailas Vladimirovičius Volkovas, Uralo federalinio universiteto kombinatorinės algebros laboratorijos, pavadintos pirmojo Rusijos prezidento B. N. Jelcino vardu (Uralo federalinis universitetas), profesorius. Motina - Susanna Borisovna Volkova (Kupčik), Uralo valstybinio pedagoginio universiteto Naujųjų informacinių technologijų ugdymo katedros vyresnioji dėstytoja. Žydas pagal tautybę (75 % žydas, 25 % rusas), judaizmas buvo svarbi jo gyvenimo dalis nuo 2016 m.. Pats Volkovas laiko save žydu pagal kraują ir rusu pagal kultūrą .
2002 m. baigė Uralo valstybinio universiteto matematikos ir mechanikos fakultetą. 2005 m. baigė Uralo valstybinio universiteto magistrantūros studijas ir 2006 m. tapo fizinių ir matematikos mokslų kandidatu, apgynęs disertaciją tema „Informacijos apdorojimo modeliai ir algoritmai elektroninių dokumentų valdymo programinės įrangos sistemose“.
2009 m. kovo 1 d. buvo išrinktas Jekaterinburgo miesto Dūmos deputatu Kirovskio apygardos 10-oje rinkimų apygardoje (išsikėlė pats). Nuolatinės deputatų komisijos miesto ūkio, statybos srityse bei nuolatinės deputatų komisijos kultūros, informatikos politikos srityse narys.
2011 metais kartu su politologu Fiodoru Krasheninnikovu parašė ir išleido knygą „Debesuota demokratija“ apie tiesioginės demokratijos perspektyvas naudojant elektronines technologijas, 2013 metais leidykloje „Kabinetintis mokslininkas“ buvo išleistas antrasis knygos leidimas su Aleksejaus Navalno pratarme.
2013 metais su šeima iš Jekaterinburgo persikėlė į Liuksemburgą. 2014 metų pabaigoje grįžo į Rusiją.
2018 metais Leonidas Volkovas baigė šešių mėnesių trukmės studijas Jeilio universitete pagal Maurice R. Greenberg World Fellows programą.
Emigracija
2019 metų rugpjūtį, FBK iškėlus baudžiamąją bylą dėl pinigų plovimo, Leonidas Volkovas išvyko iš Rusijos. 2021 metais teismas Volkovą už akių suėmė ir įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą. 2024 m. duomenimis gyvena Vilniuje.
Užpuolimas
2024 metų kovo 12 dieną Volkovas buvo užpultas prie savo namų Vilniuje, buvo išdaužtas automobilio stiklas ir į akis užpurkštos ašarinės dujos, po to užpuolikas Leonidą pradėjo mušti plaktuku. Volkovas buvo nuvežtas į ligoninę, bet netrukus buvo išrašytas su rankos lūžiu. Iš karto užpuolikas sulaikytas nebuvo ir Lietuvos policija pradėjo tyrimą.
Politinė ir visuomeninė veikla
Nuo 2009 m. – judėjimo „Solidarumas“ narys. 2010 m. balandžio 10 d. jis surengė mitingą prieš cerkvės statybą Darbo aikštėje Jekaterinburge – renginys pritraukė daugiau nei 3500 dalyvių ir tapo didžiausiu protestu mieste nuo perestroikos laikų.
2012 m. rugpjūtį padėjo organizuoti rinkimus į Rusijos opozicijos koordinavimo tarybą kaip Centrinio rinkimų komiteto pirmininkas. Kartu jis teigė nematantis savęs, kaip valstybinio lygio politiko ateityje, tačiau pažymėjo, kad jam tikrai rūpi „organizacinių klausimų aptarimas ir sprendimas, veikiančių sistemų ir struktūrų kūrimas, ypač IT ir politikos srityse. 2012 metų gruodžio 15 dieną Liaudies aljanso steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į partijos centrinę tarybą, o 2013 metų vasarą vadovavo kandidato į Maskvos merus Aleksejaus Navalno rinkimų štabui.
2015 metais Volkovas viešai paskelbė, kad 2014 metų referendumas dėl Krymo statuso buvo surengtas pažeidžiant įstatymus ir primygtinai reikalavo surengti pakartotinį referendumą, kuris būtų kontroliuojamas tarptautinės kontrolės, atsižvelgiant į Krymo gyventojų valią. Tuo pat metu, pasak Krymo totorių tautos Medžlisopirmininko Refato Chubarovo, Leonidas Volkovas per protestus, palaikančius Aleksejų Navalną 2021 m., atsisakė taisyti interaktyvų žemėlapį ir pašalinti Krymą iš Rusijos Federacijos žemėlapio, įvardindamas kelis argumentus, kuriuos Chubarovas atsisakė išsakyti.
2015 metų pabaigoje kartu su politiku Sergejumi Boiko jis įkūrė Interneto gynybos draugiją, skirtą apsaugoti internetą Rusijoje nuo cenzūros, perteklinio reguliavimo ir administracinės savivalės.
2017 metų kovo 26 dieną Volkovas ir kiti Antikorupcijos fondo (FBK) darbuotojai, savo biure surengę tiesioginę transliaciją iš protestų visoje Rusijoje, buvo sulaikyti policijos. Volkovui ir kitam FBK darbuotojui buvo surašyti protokolai, pagal kuriuos jie teisėsaugos pareigūnų prašymu atsisakė palikti fondo patalpas, kai policija ragino evakuotis dėl tariamų pranešimų apie artėjantį sprogimą. Kovo 27 d. Maskvos Simonovskio teismas nuteisė Volkovą 10 parų arešto pagal kaltinimus pagal Rusijos Federacijos administracinių nusižengimų kodekso 19.3 straipsnį („Nepaklusnumas teisėtam policijos pareigūno nurodymui“). Iš viso per kampaniją, kurios metu buvo palaikomas Aleksejaus Navalno iškėlimas į Rusijos Federacijos 2018 metų prezidento rinkimus, Volkovas buvo suimtas 5 kartus ir praleido 95 dienas areštinėje.
2017 metų birželio 12 dieną Volkovas ir kiti Antikorupcijos fondo darbuotojai surengė devynių valandų trukmės protestų transliaciją visoje Rusijoje.
2019 m. gegužės 21 d. jis buvo sulaikytas, o po to suimtas 20 parų už bendradarbiavimą organizuojant mitingą prieš pensinio amžiaus didinimą 2018 m. rugsėjo 9 d..
2018 metų rudens semestro metu Leonidas Volkovas praėjo šešių mėnesių trukmės studijas Jeilio universitete pagal Maurice R. Greenberg World Fellows programą.
2019 metų vasarą Volkovas emigravo iš Rusijos, kai buvo iškelta baudžiamoji byla prieš Antikorupcijos fondą pagal straipsnį dėl pinigų plovimo.
2021 m. sausio 28 d. Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto Pagrindinis tyrimų departamentas Volkovui iškėlė baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 151.2 straipsnio 2 dalyje („nepilnamečių suviliojimas telekomunkiacinėmis priemonėmis vykdyti nelegalius veiksmus“), o sausio 29 dieną Rusijos valdžia įtraukė jį į ieškomų asmenų sąrašą.
Birželio 17 d. Leonidas Volkovas surengė susitikimą JAV Kongrese. Atstovų rūmų pakomitečio pirmininkas Villjamas Keatingas su Volkovu aptarė situaciją su Navalnu ir kovą su korupcija.
Rugpjūčio 10 dieną Rusijos tyrimų komitetas Volkovui iškėlė baudžiamąją bylą dėl kaltinimų ekstremistinės organizacijos finansavimu.
2022 metų sausio 14 dieną Rosfinmonitoring (Federalinė finansinio stebėjimo tarnyba) įtraukė Leonidą Volkovą į sąrašą asmenų, kurie yra siejami su dalyvavimu ekstremistinėje veikloje ar terorizme. Balandžio 22 d . Rusijos teisingumo ministerija įtraukė Volkovą į užsienio agentų sąrašą.
2023 metų vasario 1 dieną Leonidas Volkovas susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
Kovo 9 d. Volkovas paskelbė atsistatydinantis iš Antikorupcijos fondo valdybos pirmininko pareigų – dėl jo parašo laiške Europos Komisijai, kuriuo prašoma panaikinti sankcijas „Alfa Group“ vadovams Michailui Fridmanui, Peteriui Avenui, Germanui Khanui ir Aleksejui Kuzmičevui. Politikas neigė pasirašęs šį laišką ir vadino jį padirbtu, iki kol Aleksejus Venediktovas nepaviešino pasirašiusiųjų sąrašo.
Konfliktas su Maksimu Kacu ir kaltinimai seksualiniu priekabiavimu
2013 metais V. Volkovas vadovavo Aleksejaus Navalno rinkimų štabui Maskvos mero rinkimuose. Volkovo pavaduotojas buvo politikas Maksimas Kacas - jis organizavo agitacinių „kubų“ įrengimą ir susitikimus su rinkėjais.
Po rinkimų Volkovas teigiamai įvertino Kaco darbą ir pavadino jį „procesų organizavimo genijumi“. Praėjus trejiems metams po kampanijos, Volkovas pareiškė, kad Kacas buvo atleistas iš štabo likus savaitei iki rinkimų dėl grasinimų kreiptis į teisėsaugos institucijas štabo darbuotojų neteisėtų veiksmų atveju. Kaco teigimu, atleidimo iš darbo nebuvo. Remiantis Kaco draugo, žurnalisto Iljos Varlamovo nuomone, pasikėsinimas atleisti iš darbo įvyko dėl asmeninio konflikto tarp Kaco ir jo skyriaus vadovo Volkovo. Navalnas nepalaikė bandymo atleisti, ir visi dirbo skirtinguose štabo skyriuose iki kampanijos pabaigos. 2016 metų gegužę Navalnas, neigiamai vertindamas patį Kacą ir darbo su juo patirtį, atmetė bet kokios tolimesnio bendradarbiavimo galimybę.
Netrukus po to buvusi Navalno būstinės interneto skyriaus vadovė Jekaterina Patyulina prabilo apie konfliktą tarp Kaco ir Volkovo, teigdama, kad tikroji konflikto priežastis buvo Volkovo seksualinis priekabiavimas prie jos ir stalking'as (persekiojimas). 2020 metais Patyulina ir Kacas tapo sutuoktiniais. Kacas išsamiai išdėstė panašią įvykių versiją viename iš savo „YouTube“ kanalo vaizdo įrašų.
Asmeninis gyvenimas
Leonidas Volkovas buvo vedęs du kartus:
- 2007 m. jis vedė Nataliją Grediną, santuokos metu gimė sūnus Borisas (2009 m.) ir dukra Margarita (2012 m.).
- 2015 metais jis susituokė su Antikorupcijos fondo sociologijos tarnybos vadove Anna Biryukova, su kuria susilaukė sūnaus Marko (2017).
Brolis Jevgenijus Volkovas gyvena Jekaterinburge, dirba architektu.
Apdovanojimai
- Theodoro Heusso premija (2023 m.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Leonidas Volkovas, Kas yra Leonidas Volkovas? Ką reiškia Leonidas Volkovas?