Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Clangula hyemalisLedinė antis Clangula hyemalis Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chorda
Ledinės antys
| Clangula hyemalis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ledinė antis (Clangula hyemalis) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Clangula hyemalis Linnaeus, 1758 |
Ledinė antis (Clangula hyemalis) – žąsinių (Anseriformes) būrio vienintelis Clangula genties paukštis.
Išvaizda
Nedidelė, maža, apvalia galva ir trumpu snapu antis. Patino nugarinė pusė, sparnai ir krūtinė juodai rudi. Galvos šonai pilki, kaklo šonai viršuje juodi, apačioje rudi. Kitos galvos ir kaklo dalys baltos. Uodega smaili, labai ilga. Pilvas, antuodegis ir pauodegys balti. Snapas juodas su geltona juostele. Kojos pilkos. Rainelė raudona. Patelė pilkesnė už patiną. Jos galva ir kaklas balti su pilkomis plunksnomis. Nugara rusva, pilvinė pusė balta. Snapas juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą patino galva ir kaklas gelsvai balti, pilko atspalvio. Kaklo šonai rudi, pečiai balti. Patino plunksnų apdaras gana įvairus, nes jis šeriasi net 3 kartus per metus. Jaunikliai panašūs į patelę, bet ne tokių ryškių spalvų.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo jūros pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Arkties vandenyno pakrantę. Į pietus paplitusi iki pietinės miškatundrės. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Islandijoje, daugelyje Arkties vandenyno salų. Žiemoja piečiau esančių jūrų pakrantėse.
Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Dažna Baltijos jūros pakrantėse.
Biologija
Tipiškas tundros paukštis. Gyvena ir peri prie ežerų. Per migraciją ilsisi jūros pakrantėse. Lizdą įsiruošia sausoje vietoje netoli vandens. Jį suka dažniausiai tundros žemaūgių medžių, retų krūmų priedangoje arba viksvų kupstuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–7 kiaušiniai, sveriantys po maždaug 40 gramų. Patelė uoliai peri apie 23 dienas. Ypač nesitraukia nuo lizdo paskutinėmis dienomis.
Ką tik išsiritę jaunikliai kelias dienas būna lizde, paskui patelė juos vedasi į tundrą prie viksvynais apaugusių ežerų. Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus būrius. Kartais dvi patelės vedžioja net 20 ančiukų. 35 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido ir būna savarankiški.
Perimvietėse minta vėžiagyviais, moliuskais, lervomis, smulkiomis žuvytėmis. Augalinį maistą lesa retai.
Galerija
- Patinas ir patelė
- Ledinės anties kiaušinis
- Ledinės antys skrydyje
- Perinti ledinė antis
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ledinės antys, Kas yra Ledinės antys? Ką reiškia Ledinės antys?
Clangula hyemalisLedine antis Clangula hyemalis Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Gentis Ledines antys Clangula Rusis Ledine antis Clangula hyemalis BinomasClangula hyemalis Linnaeus 1758 Ledine antis Clangula hyemalis zasiniu Anseriformes burio vienintelis Clangula genties paukstis IsvaizdaNedidele maza apvalia galva ir trumpu snapu antis Patino nugarine puse sparnai ir krutine juodai rudi Galvos sonai pilki kaklo sonai virsuje juodi apacioje rudi Kitos galvos ir kaklo dalys baltos Uodega smaili labai ilga Pilvas antuodegis ir pauodegys balti Snapas juodas su geltona juostele Kojos pilkos Rainele raudona Patele pilkesne uz patina Jos galva ir kaklas balti su pilkomis plunksnomis Nugara rusva pilvine puse balta Snapas juodas Kojos zalsvai juodos Ziema patino galva ir kaklas gelsvai balti pilko atspalvio Kaklo sonai rudi peciai balti Patino plunksnu apdaras gana įvairus nes jis seriasi net 3 kartus per metus Jaunikliai panasus į patele bet ne tokiu ryskiu spalvu PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo juros pakranciu Siaureje arealas siekia Arkties vandenyno pakrante Į pietus paplitusi iki pietines miskatundres Gyvena Siaures Amerikoje Islandijoje daugelyje Arkties vandenyno salu Ziemoja pieciau esanciu juru pakrantese Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje Dazna Baltijos juros pakrantese BiologijaTipiskas tundros paukstis Gyvena ir peri prie ezeru Per migracija ilsisi juros pakrantese Lizda įsiruosia sausoje vietoje netoli vandens Jį suka dazniausiai tundros zemaugiu medziu retu krumu priedangoje arba viksvu kupstuose Vienoje detyje paprastai buna 6 7 kiausiniai sveriantys po mazdaug 40 gramu Patele uoliai peri apie 23 dienas Ypac nesitraukia nuo lizdo paskutinemis dienomis Ka tik issirite jaunikliai kelias dienas buna lizde paskui patele juos vedasi į tundra prie viksvynais apaugusiu ezeru Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus burius Kartais dvi pateles vedzioja net 20 anciuku 35 dienu amziaus jaunikliai jau skraido ir buna savarankiski Perimvietese minta veziagyviais moliuskais lervomis smulkiomis zuvytemis Augalinį maista lesa retai GalerijaPatinas ir patele Ledines anties kiausinis Ledines antys skrydyje Perinti ledine antisVikizodynasSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990