Laisvoji Fjumės valstybė it Stato libero di Fiume Laisvasis Fjumės miestas nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kr
Laisvoji Fjumės valstybė

Laisvoji Fjumės valstybė (it. Stato libero di Fiume), Laisvasis Fjumės miestas – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km². Ją sudarė miestas (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas Rijeka), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.
Stato libero di Fiume Laisvoji Fjumės valstybė | |||||
laisvoji valstybė | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Fjumė | ||||
Valdymo forma | Respublika | ||||
prezidentas | |||||
1921-1922 | Riccardo Zanella | ||||
1922-1923 | Giovanni Giuriati | ||||
1923-1924 | Gaetano Giardino (karinis gubernatorius) | ||||
Era | Tarpukaris | ||||
- Rapalo sutartis | 1920 m. gruodžio 24 d. | ||||
- Romos sutartis | 1924 m. vasario 22 d. | ||||
Valiuta | Fjumės krona (iki 1920 m.) Italijos lira (nuo 1920 m.) |
Istorija
Pirmą kartą Fjumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas imperatoriaus Karolio VI dekretu buvo paskelbtas Šventosios Romos imperijos laisvuoju uostu. 1776 m., valdant imperatorei Marijai Teresei, miestas buvo priskirtas , o 1779 m. tapo (t. y., gavo corpus separatum teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų banas , kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip corpus separatum. Iki 1924 m. Fjumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
XIX a. mieste gyveno kroatai, italai, vengrai ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – italų, vengrų ir vokiečių kalba. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – venetų kalba su kroatų žodžių priemaiša. Kaimo vietovėje vyravo kroatų kalba (čakavų dialektas).
Šaltiniai
- Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laisvoji Fjumės valstybė, Kas yra Laisvoji Fjumės valstybė? Ką reiškia Laisvoji Fjumės valstybė?
Laisvoji Fjumes valstybe it Stato libero di Fiume Laisvasis Fjumes miestas nepriklausoma laisvoji valstybe dabartines Kroatijos teritorijoje egzistavusi 1920 1924 m Jos plotas buvo 28 km Ja sudare miestas po Antrojo pasaulinio karo vadinamas Rijeka siauriau esancios kaimiskos teritorijos ir koridorius vakaruose junges su Italija Stato libero di Fiume Laisvoji Fjumes valstybelaisvoji valstybe 1920 1924 HerbasLocation ofSostine FjumeValdymo forma Respublikaprezidentas 1921 1922 Riccardo Zanella 1922 1923 Giovanni Giuriati 1923 1924 Gaetano Giardino karinis gubernatorius Era Tarpukaris Rapalo sutartis 1920 m gruodzio 24 d Romos sutartis 1924 m vasario 22 d Valiuta Fjumes krona iki 1920 m Italijos lira nuo 1920 m IstorijaPirma karta Fjume autonomija gavo 1719 m kai miestas imperatoriaus Karolio VI dekretu buvo paskelbtas Sventosios Romos imperijos laisvuoju uostu 1776 m valdant imperatorei Marijai Teresei miestas buvo priskirtas o 1779 m tapo t y gavo corpus separatum teises likdamas Vengrijos karalystes dalimi Miestas buvo trumpam prarades savo autonomija 1848 m kai jį uzeme kroatu banas kuria atgavo 1868 m kai vel prisijunge prie Vengrijos karalystes kaip corpus separatum Iki 1924 m Fjume egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiskas darinys XIX a mieste gyveno kroatai italai vengrai ir kitu tautybiu zmones Priklausymas vienai ar kitai tautai keitesi nuo vieno gyventoju surasymo iki kito nes tada tautybe daugiausiai nustatydavo pagal kalba Del ypatingo statuso ir padeties tarp keliu saliu susiformavo sava vietiniu gyventoju etnine tapatybe Vartosenoje buvo oficialios kalbos italu vengru ir vokieciu kalba Dauguma dalykinio susirasinejimo vyko italu kalba o daug vietiniu seimu namuose kalbejo vietine tarme venetu kalba su kroatu zodziu priemaisa Kaimo vietoveje vyravo kroatu kalba cakavu dialektas SaltiniaiIl nuovo Samani Dizionario del dialetto fiumano Rome Societa di Studi Fiumani 2007