Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Laimės sumavimo paradoksas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Laimės sumavimo paradoksas – problema etikoje, kurią 1986 m. aprašė (Derek Parfit) savo knygoje „Priežastys ir žmonės“ (angl. Reasons and Persons). Paradoksas atskleidžia trijų, atrodytų, teisingų tikėjimų apie populiacijų etiką nesuderinamumą.
Paradoksas
Paradoksas atsiranda apmąsčius keturias skirtingas situacijas, kurias demonstruoja apačioje esančios diagramos. Kiekvienas stulpelis simbolizuoja populiaciją. Populiacijos dydį reprezentuoja stulpelio plotis, o laimingumą – stulpelio aukštis. Nors argumentui tai nėra būtina, dėl paprastumo laikykime, kad visi tos pačios žmonių grupės atstovai yra vienodai laimingi.
Situacijoje A visi yra laimingi.
Situacijoje A+ egzistuoja ta pati populiacija kaip ir A situacijoje ir dar viena papildoma žmonių grupė, kuri yra mažiau laiminga nei pirmoji, bet jų gyvenimai vis tiek yra verti, kad juos gyventų. Dvi žmonių grupės gyvena visiškai atskirai, negali komunikuoti ir net nežino viena apie kitą. Pasak Parfito, tokia situacija pasaulyje buvo prieš žmonėms perplaukiant Atlanto vandenyną ir sako, kad tokiu atveju A situacija reprezentuoja alternatyvią istoriją, kurioje Amerikos žemynuose niekada negyveno žmonės.
Situacijoje B- vėlgi yra dvi atskiros tokio paties kaip ir anksčiau dydžio populiacijos, bet dabar jos yra vienodai laimingos. Dešiniosios rankos populiacijos laimingumo padidėjimas yra didesnis nei kairiosios rankos populiacijos laimingumo sumažėjimas, todėl laimės vidurkis B- situacijoje yra didesnis
Situacijoje B yra vienintelė žmonių grupė, kurios dydis yra dviejų populiacijų B- situacijoje suma ir visi yra tiek pat laimingi, kiek buvo situacijoje B-.
Atėjimas iš A į B
Vienintelis skirtumas tarp A ir A+ situacijų yra papildomos ir mažiau laimingos žmonių grupės egzistavimas. Jei dvi populiacijos žinotų viena apie kitą ir matytų nelygybę, tai, Parfito nuomone, sukurtų socialinę neteisybę. Bet kadangi žmonių grupės viena apie kitą nežino, Parfitas mano, kad tai yra paprasčiausias pridėjimas ir nemato jokios priežasties, kodėl papildomų žmonių egzistavimas būtų blogesnis variantas, nes vien tik papildomų žmonių egzistavimas būtų geriau nei nieko. Kitaip tariant, jis sako, kad atvejis A+ nėra blogesnis už A.
Ir A+, ir B- situacijoje abiejose pusėse yra toks pat žmonių kiekis. Vidutinis laimingumas situacijoje B- yra didesnis, nei situacijoje A+ (bet žemesnis nei A atvejyje). Kadangi A+ ir B- situacijose yra tiek pat žmonių, bet atvejyje B- jie yra laimingesni ir egzistuoja lygybė, Parfito nuomone, B- yra geriau nei A+.
Neskaitant kontakto tarp žmonių grupių užsimezgimo, B ir B- situacijos yra vienodos, taigi atvejis B yra neprastesnis už B-. Viską apibendrinus išeina, kad situacija B yra geresnė nei A.
Atstumianti išvada
Argumentą galime pakartoti: paklausti, ar negeriau būtų, jei egzistuotų dar viena papildoma populiacija, apie kurią nežinotų žmonių grupė B ir vėl daryti tą patį. Taip ateitume į situaciją C, kurioje žmonių skaičius būtų dar didesnis ir visi būtų dar mažiau laimingi, bet jų gyvenimai vis tiek būtų verti, kad juos gyventų. Jei sutinkame, kad B yra ne blogiau nei A, tai lygiai taip pat turime sutikti, kad ir C yra ne blogiau nei B. Bet tada galime pakartoti argumentą dar ir dar kartą, pagaliau prieidami situaciją Z, kurioje gyvena milžiniškas žmonių skaičius ir jų gyvenimas yra tik vos vos vertas gyventi. Parfitas tai vadina atstumiančia išvada ir sako, kad iš tikrųjų Z yra blogiau nei A. Susidaro prieštaravimas, bet nėra aišku, kaip jo galima išvengti.
Paradokso sprendimai ir prieštaravimai jam
Paradoksui galima prieštarauti teigiant, kad iš tikrųjų A+ yra blogiau nei A. Kitaip tariant, kad mažiau nei vidurkis laimingų žmonių pridėjimas daro bendrą pasaulio situaciją prastesne. Pavyzdžiui, viena utilitarizmo šaka teigia, kad svarbiausia yra žmonių laimės vidurkis, o ne visų gyvenančių laimingumo suma. Tiesa, tada reiktų pripažinti, kad žmogui, kurio laimingumas bus žemesnis už vidurkį, gimti yra blogai, net jei šiaip jo gyvenimas būtų vertas gyventi.
Taip pat galima tiesiog sutikti su „atstumiančia išvada“ ir sakyti, kad iš tikrųjų ji nėra atstumianti. Pavyzdžiui, ginčijasi, kad mūsų intuicija klysta ir mes nuvertiname milijardų vos vertų gyventi gyvenimų moralinį svorį. Jis taip pat mano, kad gyvenimas situacijoje Z nebūtų toks jau blogas ir kad tikrame pasaulyje daugelis gyvenimų taip pat yra arti arba net žemiau ribos, už kurios gyvenimas „nebėra vertas gyventi“.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laimės sumavimo paradoksas, Kas yra Laimės sumavimo paradoksas? Ką reiškia Laimės sumavimo paradoksas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Laimes sumavimo paradoksas problema etikoje kuria 1986 m aprase Derek Parfit savo knygoje Priezastys ir zmones angl Reasons and Persons Paradoksas atskleidzia triju atrodytu teisingu tikejimu apie populiaciju etika nesuderinamuma ParadoksasParadoksas atsiranda apmascius keturias skirtingas situacijas kurias demonstruoja apacioje esancios diagramos Kiekvienas stulpelis simbolizuoja populiacija Populiacijos dydį reprezentuoja stulpelio plotis o laiminguma stulpelio aukstis Nors argumentui tai nera butina del paprastumo laikykime kad visi tos pacios zmoniu grupes atstovai yra vienodai laimingi Situacijoje A visi yra laimingi Situacijoje A egzistuoja ta pati populiacija kaip ir A situacijoje ir dar viena papildoma zmoniu grupe kuri yra maziau laiminga nei pirmoji bet ju gyvenimai vis tiek yra verti kad juos gyventu Dvi zmoniu grupes gyvena visiskai atskirai negali komunikuoti ir net nezino viena apie kita Pasak Parfito tokia situacija pasaulyje buvo pries zmonems perplaukiant Atlanto vandenyna ir sako kad tokiu atveju A situacija reprezentuoja alternatyvia istorija kurioje Amerikos zemynuose niekada negyveno zmones Situacijoje B velgi yra dvi atskiros tokio paties kaip ir anksciau dydzio populiacijos bet dabar jos yra vienodai laimingos Desiniosios rankos populiacijos laimingumo padidejimas yra didesnis nei kairiosios rankos populiacijos laimingumo sumazejimas todel laimes vidurkis B situacijoje yra didesnis Situacijoje B yra vienintele zmoniu grupe kurios dydis yra dvieju populiaciju B situacijoje suma ir visi yra tiek pat laimingi kiek buvo situacijoje B Atejimas is A į BVienintelis skirtumas tarp A ir A situaciju yra papildomos ir maziau laimingos zmoniu grupes egzistavimas Jei dvi populiacijos zinotu viena apie kita ir matytu nelygybe tai Parfito nuomone sukurtu socialine neteisybe Bet kadangi zmoniu grupes viena apie kita nezino Parfitas mano kad tai yra paprasciausias pridejimas ir nemato jokios priezasties kodel papildomu zmoniu egzistavimas butu blogesnis variantas nes vien tik papildomu zmoniu egzistavimas butu geriau nei nieko Kitaip tariant jis sako kad atvejis A nera blogesnis uz A Ir A ir B situacijoje abiejose pusese yra toks pat zmoniu kiekis Vidutinis laimingumas situacijoje B yra didesnis nei situacijoje A bet zemesnis nei A atvejyje Kadangi A ir B situacijose yra tiek pat zmoniu bet atvejyje B jie yra laimingesni ir egzistuoja lygybe Parfito nuomone B yra geriau nei A Neskaitant kontakto tarp zmoniu grupiu uzsimezgimo B ir B situacijos yra vienodos taigi atvejis B yra neprastesnis uz B Viska apibendrinus iseina kad situacija B yra geresne nei A Atstumianti isvada Argumenta galime pakartoti paklausti ar negeriau butu jei egzistuotu dar viena papildoma populiacija apie kuria nezinotu zmoniu grupe B ir vel daryti ta patį Taip ateitume į situacija C kurioje zmoniu skaicius butu dar didesnis ir visi butu dar maziau laimingi bet ju gyvenimai vis tiek butu verti kad juos gyventu Jei sutinkame kad B yra ne blogiau nei A tai lygiai taip pat turime sutikti kad ir C yra ne blogiau nei B Bet tada galime pakartoti argumenta dar ir dar karta pagaliau prieidami situacija Z kurioje gyvena milziniskas zmoniu skaicius ir ju gyvenimas yra tik vos vos vertas gyventi Parfitas tai vadina atstumiancia isvada ir sako kad is tikruju Z yra blogiau nei A Susidaro priestaravimas bet nera aisku kaip jo galima isvengti Paradokso sprendimai ir priestaravimai jamParadoksui galima priestarauti teigiant kad is tikruju A yra blogiau nei A Kitaip tariant kad maziau nei vidurkis laimingu zmoniu pridejimas daro bendra pasaulio situacija prastesne Pavyzdziui viena utilitarizmo saka teigia kad svarbiausia yra zmoniu laimes vidurkis o ne visu gyvenanciu laimingumo suma Tiesa tada reiktu pripazinti kad zmogui kurio laimingumas bus zemesnis uz vidurkį gimti yra blogai net jei siaip jo gyvenimas butu vertas gyventi Taip pat galima tiesiog sutikti su atstumiancia isvada ir sakyti kad is tikruju ji nera atstumianti Pavyzdziui gincijasi kad musu intuicija klysta ir mes nuvertiname milijardu vos vertu gyventi gyvenimu moralinį svorį Jis taip pat mano kad gyvenimas situacijoje Z nebutu toks jau blogas ir kad tikrame pasaulyje daugelis gyvenimu taip pat yra arti arba net zemiau ribos uz kurios gyvenimas nebera vertas gyventi Taip pat skaitykiteGyventoju perteklius Laimes monstras Utilitarizmas