Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Gyventojų perteklius individų skaičius kuriuo populiacijos gausa viršija tos rūšies individų skaičių kurį jų gyvenama ap

Gyventojų perteklius

  • Pagrindinis puslapis
  • Gyventojų perteklius
Gyventojų perteklius
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Gyventojų perteklius – individų skaičius, kuriuo populiacijos gausa viršija tos rūšies individų skaičių, kurį jų gyvenama aplinka gali išlaikyti. Tai yra teigiamas skirtumas tarp esamos individų gausos ir gyvenamosios aplinkos maksimalios talpos, kiek individų gali išgyventi nepažeisdami gyvenamosios aplinkos.

Dažniausiai terminas gyventojų perteklius vartojamas kalbant apie žmonių ryšį su jų aplinka, Žemės planeta. Gyventojų perteklius gali atsirasti dėl padidėjusio gimstamumo, pailgėjusios vidutinės gyvenimo trukmės, imigracijos, išsekimo arba nepusiausvyrinio biomo.

Gyventojų perteklius priklauso nuo gyventojų skaičiaus santykio su galimais ištekliais, kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tų išteklių paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo. Jei uždaroje vietovėje, kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovėmis, gyvena dešimt žmonių, bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems, tai toje vietovėje yra populiacijos perteklius. Jei vietovėje gyvena 10 000 žmonių, bet maisto ir kitų išteklių neribotam laikui pakaktų 20 000 žmonių, tai vietovėje nėra populiacijos pertekliaus. Populiacijos perteklius gali būti net labai retai apgyvendintose vietovėse, jei jose yra per mažai išteklių turimai populiacijai išlaikyti arba jei tos vietovės apskritai nėra tinkamos žmogui gyventi (pvz., Sacharos dykumos arba Antarktidos vidurys).

Ištekliai, į kuriuos yra atsižvelgiama vertinant, ar ekologinėje nišoje yra gyventojų perteklius yra švarus vanduo, švarus oras, maistas, būstai, šiluma ir kiti ištekliai, būtini gyvybės išlaikymui. Jei kalbama ir apie žmogaus gyvenimo kokybę, atsižvelgiama ir į tokius išteklius kaip medicininė priežiūra, švietimas, atliekų tvarkymas, elektros energija ir t. t. Dėl gyventojų pertekliaus gali atsirasti konkurencija dėl gyvybei palaikyti reikalingų išteklių, kas taip pat sumažina ir gyvenimo kokybę. Kai kurios šalys sugebėjo padidinti savo išlaikomų žmonių skaičių naudodamos tokias priemones kaip modernios žemės ūkio technologijos, vandens gėlinimas bei branduolinė energija.

Pasaulio gyventojų skaičiaus kitimas

Pasaulio populiacija skirtingomis datomis
Metai Gyventojų skaičius
8000 pr. m. e. 5 000 000
1000 pr. m. e. 50 000 000
500 pr. m. e. 100 000 000
1 300 000 000
1000 310 000 000
1750 791 000 000
1800 978 000 000
1850 1 262 000 000
1900 1 650 000 000
1950 2 518 629 000
1955 2 755 823 000
1960 3 021 475 000
1965 3 334 874 000
1970 3 692 492 000
1975 4 068 109 000
1980 4 434 682 000
1985 4 830 979 000
1990 5 263 593 000
1995 5 674 380 000
2000 6 070 581 000
2005 6 453 628 000
2009 6 954 514 000

Paskutinius kelis šimtmečius pasaulio gyventojų skaičius vis sparčiau auga. Šiuo metu per metus gyventojų skaičius padidėja maždaug 77 milijonais. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens 9,2 milijardo žmonių ir kad visas augimas vyks mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Manoma, kad jų populiacija iki 2050 m. pakils nuo 5,3 milijardo iki 7,8 milijardo. Išsivysčiusių valstybių populiacija tikriausiai išliks nepakitusi – 1,2 milijardo. Išimtis yra JAV, kurios gyventojų skaičius per 2008 m. – 2050 m. laikotarpį turėtų pakilti nuo 305 milijonų iki 439 milijonų. Daugelio Vakarų Europos šalių populiacija turėtų sumažėti. Manoma, kad po 2200 m. pasaulio populiacija stabilizuosis ir bus tik truputį didesnė nei 10 milijardų.

Skirtingi apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis apie tai, kiek žmonių gali gyventi Žemėje, kad ilgam laiko tarpui užtektų visų išteklių ir nebūtų sugadintos gyvenimui tinkamos sąlygos. Maždaug du trečdaliai tokių apskaičiavimų rezultatų patenka į intervalą tarp 4 ir 16 milijardų žmonių ir mediana yra maždaug 10 milijardų. Reikia pažymėti, kad dažniausiai yra įmanoma viršyti maksimalią ribą, bet tik tam tikram laiko tarpui.

Ištekliai

JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos išteklių kaip mineralai, energija, erdvė, vanduo, augalai ir gyvūnai.“ Pasak New Scientist žurnalo, didelės dalies mūsų plačiai naudojamų mineralų ištekliai gali išsekti artimoje ateityje. Kiti rašytojai, kaip ir mano, kad išteklių pakanka tolimesniam populiacijos augimui. Kritikai įspėja, kad tai gali brangiai kainuoti Žemei: „nors technologiniai optimistai greičiausiai yra teisūs teigdami, kad pasaulio maisto gamyba gali būti smarkiai padidinta per artimiausius kelis dešimtmečius, didžiulė žemės ūkio plėtra tikriausiai vestų prie tolimesnio miškų mažėjimo, gyvūnų rūšių nykimo, žemės erozijos bei taršos.“ Yra manančių, kad reikia atsižvelgti į neigiamą tokių padarinių įtaką ne tik žmogui, bet ir kitiems gyvūnams, kurie turėtų turėti teisę egzistuoti savo natūralioje aplinkoje.

Pasak 4 metus trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“ „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir žvejybai, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasekmių. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų BVP padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos penkerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 1400 mokslininkų, priėjo panašias išvadas: „žmogaus vartojimas smarkiai pralenkė turimus išteklius. Kiekvienam žmogui išlaikyti reikia trečdaliu daugiau žemės negu planeta gali duoti. <…> Sistematiškas natūralių Žemės išteklių naikinimas pasiekė tašką, kai yra grėsmės ekonomikų gyvybingumui ir kai sąskaita, kurią paliekame savo vaikams gali būti neišmokestinama.“ Pranešimo autoriai teigia, kad jų tikslas yra ne parodyti blogą ateities scenarijų, o duoti neatidėliotiną signalą imtis veiksmų.

Verta pažymėti, kad nors visi ištekliai mūsų planetoje yra riboti, atsiradus ištekliaus trūkumui iš dalies įvyksta tam tikra savireguliacija: išaugus kokio nors ištekliaus kainai, dažnai jis pakeičiamas alternatyviu ištekliu arba pereinama prie kitokios technologijos.

Gėlas vanduo

Gėlo vandens atsargos, kurios yra reikalingos žemės ūkiui, senka visame pasaulyje. Manoma, kad augant gyventojų skaičiui, ši tik didės ir, kai kurių mokslininkų nuomone, ateityje tai gali turėti katastrofiškų padarinių žemės ūkiui.

Gėlas vanduo taip pat yra gaunamas sūrų vandenį. Tiesa, tai yra brangi ir, ypač skurdžioms šalims, gali būti nepraktiška transportuoti didelius kiekius gėlinto jūros vandens į žemyno gilumą. Ypač brangu yra gėlintą vandenį transportuoti į aukščiau esančius miestus, kaip Rijadas ir Hararė. Iš dalies dėl to, pasak vieno tyrimo išvadų, „vandens gėlinimas gali būti sprendimu kai kuriems vandeningiems regionams, bet ne skurdiems ir esantiems giliai žemyne arba aukštai. Deja, į šią kategoriją patenka kai kurie didžiausias vandens problemas turintys regionai.“ Kita gėlinimo problema yra „mirtingi šalutiniai produktai, kurie aukštose temperatūrose išmesti atgal į jūrą smarkiai teršia vandenį.“

Šaltiniai

  1. Ron Nielsen, The Little Green Handbook: Seven Trends Shaping the Future of Our Planet, Picador, New York (2006) ISBN 978-0-312-42581-4
  2. http://www.worldometers.info/population/
  3. http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=653 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  4. Misleading Math about the Earth: Scientific American
  5. 1. How have ecosystems changed?
  6. Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change
  7. 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?
  8. Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4) Archyvuota kopija 2009-07-07 iš Portuguese Web Archive
  9. „UN World Population Report 2001“ (PDF). p. 34. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
  10. Population Outrunning Water Supply as World Hits 6 Billion | Worldwatch Institute
  11. Amazon.com: When the Rivers Run Dry: Water-The Defining Crisis of the Twenty-First Century: Books: Fred Pearce
  12. Amazon.com: Outgrowing the Earth: The Food Security Challenge in an Age of Falling Water Tables and Rising Temperatures: Books: Lester R. Brown
  13. Evaluating the costs of desalination and water transport. Yuan Zhoua, b, Richard S. J. Tolb, c, d[1]PDF (430 )

Nuorodos

  • Balsas.lt: Planeta, sprogdinama demografijos (Laimanto Jonušio straipsnis)
   Šis socialinis arba humanitarinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 07 Lie, 2025 / 13:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyventojų perteklius, Kas yra Gyventojų perteklius? Ką reiškia Gyventojų perteklius?

Gyventoju perteklius individu skaicius kuriuo populiacijos gausa virsija tos rusies individu skaiciu kurį ju gyvenama aplinka gali islaikyti Tai yra teigiamas skirtumas tarp esamos individu gausos ir gyvenamosios aplinkos maksimalios talpos kiek individu gali isgyventi nepazeisdami gyvenamosios aplinkos Pasaulio zemelapis pagal gyventoju tankįPasaulio gyventoju skaiciaus kitimas nuo 10 000 metu pries Kristu iki 2000 metu po Kristaus Dazniausiai terminas gyventoju perteklius vartojamas kalbant apie zmoniu rysį su ju aplinka Zemes planeta Gyventoju perteklius gali atsirasti del padidejusio gimstamumo pailgejusios vidutines gyvenimo trukmes imigracijos issekimo arba nepusiausvyrinio biomo Gyventoju perteklius priklauso nuo gyventoju skaiciaus santykio su galimais istekliais kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tu istekliu paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo Jei uzdaroje vietoveje kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovemis gyvena desimt zmoniu bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems tai toje vietoveje yra populiacijos perteklius Jei vietoveje gyvena 10 000 zmoniu bet maisto ir kitu istekliu neribotam laikui pakaktu 20 000 zmoniu tai vietoveje nera populiacijos pertekliaus Populiacijos perteklius gali buti net labai retai apgyvendintose vietovese jei jose yra per mazai istekliu turimai populiacijai islaikyti arba jei tos vietoves apskritai nera tinkamos zmogui gyventi pvz Sacharos dykumos arba Antarktidos vidurys Istekliai į kuriuos yra atsizvelgiama vertinant ar ekologineje nisoje yra gyventoju perteklius yra svarus vanduo svarus oras maistas bustai siluma ir kiti istekliai butini gyvybes islaikymui Jei kalbama ir apie zmogaus gyvenimo kokybe atsizvelgiama ir į tokius isteklius kaip medicinine prieziura svietimas atlieku tvarkymas elektros energija ir t t Del gyventoju pertekliaus gali atsirasti konkurencija del gyvybei palaikyti reikalingu istekliu kas taip pat sumazina ir gyvenimo kokybe Kai kurios salys sugebejo padidinti savo islaikomu zmoniu skaiciu naudodamos tokias priemones kaip modernios zemes ukio technologijos vandens gelinimas bei branduoline energija Pasaulio gyventoju skaiciaus kitimasPasaulio populiacija skirtingomis datomis Metai Gyventoju skaicius8000 pr m e 5 000 0001000 pr m e 50 000 000500 pr m e 100 000 0001 300 000 0001000 310 000 0001750 791 000 0001800 978 000 0001850 1 262 000 0001900 1 650 000 0001950 2 518 629 0001955 2 755 823 0001960 3 021 475 0001965 3 334 874 0001970 3 692 492 0001975 4 068 109 0001980 4 434 682 0001985 4 830 979 0001990 5 263 593 0001995 5 674 380 0002000 6 070 581 0002005 6 453 628 0002009 6 954 514 000 Paskutinius kelis simtmecius pasaulio gyventoju skaicius vis sparciau auga Siuo metu per metus gyventoju skaicius padideja mazdaug 77 milijonais Prognozuojama kad 2050 metais pasaulyje gyvens 9 2 milijardo zmoniu ir kad visas augimas vyks maziau issivysciusiuose regionuose Manoma kad ju populiacija iki 2050 m pakils nuo 5 3 milijardo iki 7 8 milijardo Issivysciusiu valstybiu populiacija tikriausiai isliks nepakitusi 1 2 milijardo Isimtis yra JAV kurios gyventoju skaicius per 2008 m 2050 m laikotarpį turetu pakilti nuo 305 milijonu iki 439 milijonu Daugelio Vakaru Europos saliu populiacija turetu sumazeti Manoma kad po 2200 m pasaulio populiacija stabilizuosis ir bus tik truputį didesne nei 10 milijardu Skirtingi apskaiciavimai pateikia labai skirtingus duomenis apie tai kiek zmoniu gali gyventi Zemeje kad ilgam laiko tarpui uztektu visu istekliu ir nebutu sugadintos gyvenimui tinkamos salygos Mazdaug du trecdaliai tokiu apskaiciavimu rezultatu patenka į intervala tarp 4 ir 16 milijardu zmoniu ir mediana yra mazdaug 10 milijardu Reikia pazymeti kad dazniausiai yra įmanoma virsyti maksimalia riba bet tik tam tikram laiko tarpui IstekliaiJAV geologijos institucija viename is savo pranesimu teige kad didejant pasaulio populiacijai zmonems reikes vis daugiau ir daugiau tokiu musu planetos istekliu kaip mineralai energija erdve vanduo augalai ir gyvunai Pasak New Scientist zurnalo dideles dalies musu placiai naudojamu mineralu istekliai gali issekti artimoje ateityje Kiti rasytojai kaip ir mano kad istekliu pakanka tolimesniam populiacijos augimui Kritikai įspeja kad tai gali brangiai kainuoti Zemei nors technologiniai optimistai greiciausiai yra teisus teigdami kad pasaulio maisto gamyba gali buti smarkiai padidinta per artimiausius kelis desimtmecius didziule zemes ukio pletra tikriausiai vestu prie tolimesnio misku mazejimo gyvunu rusiu nykimo zemes erozijos bei tarsos Yra mananciu kad reikia atsizvelgti į neigiama tokiu padariniu įtaka ne tik zmogui bet ir kitiems gyvunams kurie turetu tureti teise egzistuoti savo naturalioje aplinkoje Pasak 4 metus trukusio 1 360 mokslininku daryto tukstantmecio ekosistemu įvertinimo pasaulio ekosistemu struktura antroje dvidesimto amziaus puseje keitesi greiciau nei bet kuriuo kitu metu zmogaus istorijoje Zmogus zenkliai transformavo praktiskai visas zemes ekosistemas Intensyvus ekosistemu naudojimas ypac maisto pramonei medienai ir zvejybai gali atnesti daug trumpalaikes naudos bet atnesti neigiamu ilgalaikiu pasekmiu Salis gali iskirsti visus savo miskus ir iszvejoti visas savo zuvis kas lemtu BVP padidejima nepaisant didelio turto praradimo Jei darant sprendimus butu atsizvelgiama į pilna ekonomine ekosistemu verte ju degradacija galetu buti zenkliai pristabdyta ar net apsukta Jungtiniu Tautu Aplinkos apsaugos programos penkerius metus trukes tyrimas kuriame dalyvavo 1400 mokslininku priejo panasias isvadas zmogaus vartojimas smarkiai pralenke turimus isteklius Kiekvienam zmogui islaikyti reikia trecdaliu daugiau zemes negu planeta gali duoti lt gt Sistematiskas naturaliu Zemes istekliu naikinimas pasieke taska kai yra gresmes ekonomiku gyvybingumui ir kai saskaita kuria paliekame savo vaikams gali buti neismokestinama Pranesimo autoriai teigia kad ju tikslas yra ne parodyti bloga ateities scenariju o duoti neatideliotina signala imtis veiksmu Verta pazymeti kad nors visi istekliai musu planetoje yra riboti atsiradus istekliaus trukumui is dalies įvyksta tam tikra savireguliacija isaugus kokio nors istekliaus kainai daznai jis pakeiciamas alternatyviu istekliu arba pereinama prie kitokios technologijos Gelas vanduo Gelo vandens atsargos kurios yra reikalingos zemes ukiui senka visame pasaulyje Manoma kad augant gyventoju skaiciui si tik dides ir kai kuriu mokslininku nuomone ateityje tai gali tureti katastrofisku padariniu zemes ukiui Gelas vanduo taip pat yra gaunamas suru vandenį Tiesa tai yra brangi ir ypac skurdzioms salims gali buti nepraktiska transportuoti didelius kiekius gelinto juros vandens į zemyno giluma Ypac brangu yra gelinta vandenį transportuoti į auksciau esancius miestus kaip Rijadas ir Harare Is dalies del to pasak vieno tyrimo isvadu vandens gelinimas gali buti sprendimu kai kuriems vandeningiems regionams bet ne skurdiems ir esantiems giliai zemyne arba aukstai Deja į sia kategorija patenka kai kurie didziausias vandens problemas turintys regionai Kita gelinimo problema yra mirtingi salutiniai produktai kurie aukstose temperaturose ismesti atgal į jura smarkiai tersia vandenį SaltiniaiRon Nielsen The Little Green Handbook Seven Trends Shaping the Future of Our Planet Picador New York 2006 ISBN 978 0 312 42581 4 http www worldometers info population http www usgs gov newsroom article asp ID 653 Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Misleading Math about the Earth Scientific American 1 How have ecosystems changed Ecosystem Change Scientific Facts on Ecosystem Change 3 How have ecosystem changes affected human well being and poverty alleviation Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Archyvuota kopija 2009 07 07 is Portuguese Web Archive UN World Population Report 2001 PDF p 34 Nuoroda tikrinta 2008 12 16 Population Outrunning Water Supply as World Hits 6 Billion Worldwatch Institute Amazon com When the Rivers Run Dry Water The Defining Crisis of the Twenty First Century Books Fred Pearce Amazon com Outgrowing the Earth The Food Security Challenge in an Age of Falling Water Tables and Rising Temperatures Books Lester R Brown Evaluating the costs of desalination and water transport Yuan Zhoua b Richard S J Tolb c d 1 PDF 430 NuorodosBalsas lt Planeta sprogdinama demografijos Laimanto Jonusio straipsnis Sis socialinis arba humanitarinis straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydamas sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 09, 2025

    1955–1965 m. LTSR rajonų reformos

  • Liepa 11, 2025

    183 m. pr. m. e.

  • Liepa 12, 2025

    182 m. pr. m. e.

  • Liepa 12, 2025

    1812 m. karas

  • Liepa 11, 2025

    180 m. pr. m. e.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje