Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kursko magnetinė anomalija rus Курская магнитная аномалия geležies rūdos baseinas Rusijoje Kursko Belgorodo ir Oriolo sr

Kursko magnetinė anomalija

  • Pagrindinis puslapis
  • Kursko magnetinė anomalija
Kursko magnetinė anomalija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Kursko magnetinė anomalija (rus. Курская магнитная аномалия) – geležies rūdos baseinas Rusijoje, Kursko, Belgorodo ir Oriolo srityse, Rytų Europos platformos Voronežo anteklizėje, Dono ir Desnos tarpupyje. Tai didžiausia pasaulyje ir vienas didžiausių geležies rūdos telkinių. Plotas apie 120 000 km², ilgis apie 600 km, plotis 150–250 kilometrų. Prognoziniai geležies rūdos ištekliai: (geležies 32–37 %) – 856 mlrd. t (iki 700 m gylio), sodrios rūdos (geležies 52–56 %) – 82 mlrd. t (iki 1200 m gylio). Rūdos klodai slūgso kristaliniame pamate, kurio gylis 60–650 metrų. Sodrią rūdą sudaro daugiausia , hematitas, limonitas ir sideritas.

Kursko magnetinė anomalija atrasta XVIII a. XIX a. vienas pirmųjų ją tyrė . 1920 m. pradėti kompleksiniai telkinio tyrimai, o geležies rūdos gavyba pradėta 1952 m.

Kasama tiek atviruose karjeruose (Stoilensko, Lebedinsko, Michailovsko telkiniai), tiek požeminiu būdu (Korobovsko telkinys). Kasmet iškasama ~70 mln. tonų rūdų. Taip pat iškasama boksito ir statybinių medžiagų žaliavų.

Šaltiniai

  1. Patrick T. Taylor, Ralph R. B. von Frese, Hyung Rae Kim. Results of a comparison between Ørsted and Magsat anomaly fields over the region of Kursk magnetic anomaly (abstract). // Proceedings of the 3rd International ØRSTED Science Team Meeting. Danish Meteorological Institute.
  2. Kursko magnetinė anomalija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 241

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 16:47

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kursko magnetinė anomalija, Kas yra Kursko magnetinė anomalija? Ką reiškia Kursko magnetinė anomalija?

Kursko magnetine anomalija rus Kurskaya magnitnaya anomaliya gelezies rudos baseinas Rusijoje Kursko Belgorodo ir Oriolo srityse Rytu Europos platformos Voronezo anteklizeje Dono ir Desnos tarpupyje Tai didziausia pasaulyje ir vienas didziausiu gelezies rudos telkiniu Plotas apie 120 000 km ilgis apie 600 km plotis 150 250 kilometru Prognoziniai gelezies rudos istekliai gelezies 32 37 856 mlrd t iki 700 m gylio sodrios rudos gelezies 52 56 82 mlrd t iki 1200 m gylio Rudos klodai slugso kristaliniame pamate kurio gylis 60 650 metru Sodria ruda sudaro daugiausia hematitas limonitas ir sideritas Stoilensko ir Lebedinsko karjerai palydovineje nuotraukoje Belgorodo sritis Lebedinsko karjeras Kursko magnetine anomalija atrasta XVIII a XIX a vienas pirmuju ja tyre 1920 m pradeti kompleksiniai telkinio tyrimai o gelezies rudos gavyba pradeta 1952 m Kasama tiek atviruose karjeruose Stoilensko Lebedinsko Michailovsko telkiniai tiek pozeminiu budu Korobovsko telkinys Kasmet iskasama 70 mln tonu rudu Taip pat iskasama boksito ir statybiniu medziagu zaliavu SaltiniaiPatrick T Taylor Ralph R B von Frese Hyung Rae Kim Results of a comparison between Orsted and Magsat anomaly fields over the region of Kursk magnetic anomaly abstract Proceedings of the 3rd International ORSTED Science Team Meeting Danish Meteorological Institute Kursko magnetine anomalija Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 241

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Mažoji Armėnija

  • Liepa 17, 2025

    Maskvos upė

  • Liepa 17, 2025

    Maselšelis

  • Liepa 16, 2025

    Masgreivo kalnagūbris

  • Liepa 17, 2025

    Maršalo Salų istorija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje