Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kristupas Pranciškus SapiegaSapiegosHerbas Lis Gimė 1623 m vasario 2 d Mirė 1665 m rugsėjo 5 d 42 metai Tėvas Frederikas
Kristupas Pranciškus Sapiega
| Kristupas Pranciškus Sapiega | |
|---|---|
| Sapiegos | |
| Herbas „Lis“ | |
| Gimė | 1623 m. vasario 2 d. |
| Mirė | 1665 m. rugsėjo 5 d. (42 metai) |
| Tėvas | Frederikas Sapiega |
| Motina | Ieva Skaževskytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Solomereckaitė |
| Vaikai | Stanislovas Kazimieras Sapiega, , Andžejus Pranciškus Sapiega |
| Vikiteka | Kristupas Pranciškus Sapiega |
Kristupas Pranciškus Sapiega (lenk. Krzysztof Franciszek Sapieha; 1623 m. vasario 2 d. – 1665 m. rugsėjo 5 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, karaliaus pulkininkas, Lietuvos didysis taurininkas (1658 m.), Lietuvos didysis pastalininkis (1658–1659 m.), Lietuvos didysis stalininkas (1659–1661 m.), Lietuvos raikytojas (1661–1665 m.), Ašmenos seniūnas. ATR karų su Ukrainos kazokais, Rusija ir Švedija dalyvis.
Biografija
Lietuvos garsios magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Vladimiro pakamario Frederiko Sapiegos (m. 1626) ir Ievos Skaževskytės (m. iki 1642) jaunesnysis (ketvirtas) sūnus. Vyresnieji broliai – Karūnos lauko raštininkas Jonas Frederikas, Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras ir Lietuvos didysis stovyklininkas Tomas Kazimieras.
Mokėsi Bartolomėjo Novodvorskio vardo universitete, Krokuvoje. 1638 metais įstojo į Krokuvos universitetą, po to tęsė mokslus Bolonijoje (1641).
Grįžęs į tėvynę, Kristupas Pranciškus Sapiega tapo Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos dvariškiu, o po jo mirties, Jono II Kazimiero Vazos. 1648 metų gegužę dalyvavo Geltonųjų Vandenų mūšyje, kur tikėtina, buvo paimtas į nelaisvę. Po to dalyvavo pirmoje Lenkijos pasiuntinybėje vadovaujant Adomui Kiseliui pas Bogdaną Chmelnickį.
1648 metų rugsėjį dalyvavo Piliavcų mūšyje su kazokais. 1649 metų vasarą vadovavo savo kazokų įgulai Zbaražo pilies apgultyje. 1651 metais Kristupas Pranciškus Sapiega dalyvavo mūšiuose su Ukrainos kazokais, Berestecko mūšyje (birželio 28–liepos 10 d.) ir Baltos Cerkvės mūšyje (rugsėjo 24–25 d.). 1652 metais lenkams nepavykusiame Batogo mūšyje asmeniškai nedalyvavo, bet ten kovėsi jo dvaro įgula.
1653 metais vadovaujant Stefanui Čarneckiui kariavo prieš Ivano Boguno kazokų karius. 1654 metų sausį Kristupas Pranciškus Sapiega pasienyje buvo Krymo totorių paimtas į nelaisvę, iš kurios jį išpirko 1654 metų spalį.
1655 metų rudenį Kristupas Pranciškus Sapiega dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš rusų karius, tame tarpe Bresto gynyboje ir Verchovičiaus mūšyje. 1656 m. vasarį Vitebsko vaivados Povilo Jono Sapiegos buvo išsiųstas į Tikocino tvirtovę, Palenkėje, kur su nedidele įgula slapstėsi Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila, perėjęs į Švedijos pusę. Kristupas Sapiega blokavo tvirtovę, bet artėjant kunigaikščio Boguslavui Radvilai su kariais buvo priverstas nutraukti apgultį, o jo ariergardas buvo sumuštas priešo. Dalyvavo Boguslavo Radvilos karių sutriuškinime Janovo mūšyje.
Kartu su vaiskiu Povilu Jonu Sapiega dalyvavo Švedijos, Karolio X Gustavo armijos blokadoje Vislos ir Sano tarpupy, išlaisvino Liubliną (balandžio 9-12) ir dalyvavo Varšuvos mūšyje (birželio 28-30). Per karinę kampaniją prieš Transilvanijos kunigaikštį Djerdą II Rakocį Kristupas Pranciškus Sapiega keletą mėnesių vadovavo Lietuvos armijai.
1658 metų kovą už savo karinius nuopelnus Kristupas Pranciškus Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, taip pat Bielsko seniūniją ir mišką. 1658 metų seime gynė Lietuvos karių interesus, tarp kurių turėjo didelę paramą. 1658 metų rudenį dalyvavo karinėje kampanijoje prieš rusų armiją.
1659 metų sausio 4 d. gavo Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. 1660 metų gegužį dalyvavo Rusijos, Ivano Andrejevičiaus Chovanskio armijos sutriuškinime Polonkos mūšyje. 1660 metų gruodį kaip pasiuntinys buvo išsiųstas pas Lenkijos karalių Joną II Kazimierą Vazą, kad paprašyti išmokėti Lietuvos kariams piniginę išmoką. 1661 metų sausį buvo karaliaus rūmuose, bet negalėjo pasiekti klausimo sprendimo dėl užlaikyto užmokesčio mokėjimo.
1661 metais Kristupas Pranciškus Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1661 metų birželio 22 d. gavo Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę. 1661 metais dalyvavo karinėse operacijose prieš Rusijos kariuomenę Lietuvoje ir Baltarusijoje, tame tarpe 1661 metų gruodį dalyvavo Kauno apgultyje.
1662 metais vėl išrinktas pasiuntiniu į seimą, dalyvavo Mokesčių komisijoje, Vilniuje. 1663 metais Kristupas Pranciškus Sapiega pretendavo į Lietuvos lauko ertmono buožę, bet dėl santykių tarp Lenkijos karaliaus Jono II Kazimiero ir Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos pablogėjimo negalėjo jos gauti. Buvo išrinktas pasiuntiniu į seimus 1664 ir 1665 metais.
Šeima
Iki 1657 metų vedė kunigaikštytę Eleną Solomereckaitę (m. po 1667), Smolensko kašteliono Mikalojaus Leono Solomereckio dukterį. Vaikai:
- Stanislovas Kazimieras Sapiega (m. 1673), Trabos seniūnas
- (1652–1733), Lietuvos didysis taurininkas (1679), Lietuvos didysis raikytojas (1684), Minsko (1699) ir Bresto vaivada (1709)
- Andžejus Pranciškus Sapiega (1660–1681), Červonogrado seniūnas
Nuorodos
ATR magnatų giminių genealogija Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kristupas Pranciškus Sapiega, Kas yra Kristupas Pranciškus Sapiega? Ką reiškia Kristupas Pranciškus Sapiega?
Kristupas Pranciskus SapiegaSapiegosHerbas Lis Gime 1623 m vasario 2 d Mire 1665 m rugsejo 5 d 42 metai Tevas Frederikas SapiegaMotina Ieva SkazevskyteSutuoktinis e Elena SolomereckaiteVaikai Stanislovas Kazimieras Sapiega Andzejus Pranciskus SapiegaVikiteka Kristupas Pranciskus Sapiega Kristupas Pranciskus Sapiega lenk Krzysztof Franciszek Sapieha 1623 m vasario 2 d 1665 m rugsejo 5 d LDK valstybinis ir karinis veikejas karaliaus pulkininkas Lietuvos didysis taurininkas 1658 m Lietuvos didysis pastalininkis 1658 1659 m Lietuvos didysis stalininkas 1659 1661 m Lietuvos raikytojas 1661 1665 m Asmenos seniunas ATR karu su Ukrainos kazokais Rusija ir Svedija dalyvis BiografijaLietuvos garsios magnatu Sapiegu gimines Kodenio linijos atstovas herbo Lis savininkas Vladimiro pakamario Frederiko Sapiegos m 1626 ir Ievos Skazevskytes m iki 1642 jaunesnysis ketvirtas sunus Vyresnieji broliai Karunos lauko rastininkas Jonas Frederikas Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras ir Lietuvos didysis stovyklininkas Tomas Kazimieras Mokesi Bartolomejo Novodvorskio vardo universitete Krokuvoje 1638 metais įstojo į Krokuvos universiteta po to tese mokslus Bolonijoje 1641 Grįzes į tevyne Kristupas Pranciskus Sapiega tapo Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos dvariskiu o po jo mirties Jono II Kazimiero Vazos 1648 metu geguze dalyvavo Geltonuju Vandenu musyje kur tiketina buvo paimtas į nelaisve Po to dalyvavo pirmoje Lenkijos pasiuntinybeje vadovaujant Adomui Kiseliui pas Bogdana Chmelnickį 1648 metu rugsejį dalyvavo Piliavcu musyje su kazokais 1649 metu vasara vadovavo savo kazoku įgulai Zbarazo pilies apgultyje 1651 metais Kristupas Pranciskus Sapiega dalyvavo musiuose su Ukrainos kazokais Berestecko musyje birzelio 28 liepos 10 d ir Baltos Cerkves musyje rugsejo 24 25 d 1652 metais lenkams nepavykusiame Batogo musyje asmeniskai nedalyvavo bet ten kovesi jo dvaro įgula 1653 metais vadovaujant Stefanui Carneckiui kariavo pries Ivano Boguno kazoku karius 1654 metu sausį Kristupas Pranciskus Sapiega pasienyje buvo Krymo totoriu paimtas į nelaisve is kurios jį ispirko 1654 metu spalį 1655 metu rudenį Kristupas Pranciskus Sapiega dalyvavo kariniuose veiksmuose pries rusu karius tame tarpe Bresto gynyboje ir Verchoviciaus musyje 1656 m vasarį Vitebsko vaivados Povilo Jono Sapiegos buvo issiustas į Tikocino tvirtove Palenkeje kur su nedidele įgula slapstesi Lietuvos didysis etmonas Jonusas Radvila perejes į Svedijos puse Kristupas Sapiega blokavo tvirtove bet artejant kunigaikscio Boguslavui Radvilai su kariais buvo priverstas nutraukti apgultį o jo ariergardas buvo sumustas prieso Dalyvavo Boguslavo Radvilos kariu sutriuskinime Janovo musyje Kartu su vaiskiu Povilu Jonu Sapiega dalyvavo Svedijos Karolio X Gustavo armijos blokadoje Vislos ir Sano tarpupy islaisvino Liublina balandzio 9 12 ir dalyvavo Varsuvos musyje birzelio 28 30 Per karine kampanija pries Transilvanijos kunigaikstį Djerda II Rakocį Kristupas Pranciskus Sapiega keleta menesiu vadovavo Lietuvos armijai 1658 metu kova uz savo karinius nuopelnus Kristupas Pranciskus Sapiega gavo Lietuvos didziojo pastalininkio pareigybe taip pat Bielsko seniunija ir miska 1658 metu seime gyne Lietuvos kariu interesus tarp kuriu turejo didele parama 1658 metu rudenį dalyvavo karineje kampanijoje pries rusu armija 1659 metu sausio 4 d gavo Lietuvos didziojo stalininko pareigybe 1660 metu geguzį dalyvavo Rusijos Ivano Andrejeviciaus Chovanskio armijos sutriuskinime Polonkos musyje 1660 metu gruodį kaip pasiuntinys buvo issiustas pas Lenkijos karaliu Jona II Kazimiera Vaza kad paprasyti ismoketi Lietuvos kariams pinigine ismoka 1661 metu sausį buvo karaliaus rumuose bet negalejo pasiekti klausimo sprendimo del uzlaikyto uzmokescio mokejimo 1661 metais Kristupas Pranciskus Sapiega buvo isrinktas pasiuntiniu į seima 1661 metu birzelio 22 d gavo Lietuvos didziojo raikytojo pareigybe 1661 metais dalyvavo karinese operacijose pries Rusijos kariuomene Lietuvoje ir Baltarusijoje tame tarpe 1661 metu gruodį dalyvavo Kauno apgultyje 1662 metais vel isrinktas pasiuntiniu į seima dalyvavo Mokesciu komisijoje Vilniuje 1663 metais Kristupas Pranciskus Sapiega pretendavo į Lietuvos lauko ertmono buoze bet del santykiu tarp Lenkijos karaliaus Jono II Kazimiero ir Lietuvos didziojo etmono Povilo Jono Sapiegos pablogejimo negalejo jos gauti Buvo isrinktas pasiuntiniu į seimus 1664 ir 1665 metais SeimaIki 1657 metu vede kunigaikstyte Elena Solomereckaite m po 1667 Smolensko kasteliono Mikalojaus Leono Solomereckio dukterį Vaikai Stanislovas Kazimieras Sapiega m 1673 Trabos seniunas 1652 1733 Lietuvos didysis taurininkas 1679 Lietuvos didysis raikytojas 1684 Minsko 1699 ir Bresto vaivada 1709 Andzejus Pranciskus Sapiega 1660 1681 Cervonogrado seniunasNuorodosATR magnatu giminiu genealogija Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto