Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 53 18 19 š pl 21 14 35 21 r ilg 55 8883861 š pl 21 2431139 r ilg 55 8883861 21 2431139 Kretingos evangelikų liuteronų
Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia
55°53′18.19″ š. pl. 21°14′35.21″ r. ilg. / 55.8883861°š. pl. 21.2431139°r. ilg.
| Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Kretingos rajonas |
| Gyvenvietė | Kretinga |
| Adresas | Rotušės a. 8 (Kęstučio g. 3) |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta | 1897 m. |
| Stilius | neogotika |
Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia – veikianti evangelikų liuteronų bažnyčia, stovinti Kretingoje, miesto centre, Rotušės aikštės pietrytiniame kampe su Kęstučio gatve. Ji yra valstybės saugomas architektūros paminklas, priklausantis bažnyčios statinių kompleksui (su šalia stovinčiais parapijos namais), nuo 2004 m. įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 29930).
Maldos namai atidaromi keletą kartų per mėnesį pagal iš anksto paskelbtą pamaldų tvarkaraštį. Kretingos parapiją, kartu su Priekulės ir Palangos parapijomis, aptarnauja kun. (g. 1969). Parapija Kretingoje ir apylinkėse vienija apie 400 tikinčiųjų. Veikia atkurta Kretingos evangelikų liuteronų draugija „Sandora“, tęsianti prieškario lietuvių draugijos „Sandora“ tradicijas.
Istorija
Manoma, kad Kretingoje liuteronų bažnyčia galėjusi stovėti XVI a., kuomet Kretingoje ir jos apylinkėse gyveno iš Prūsijos kunigaikštystės atsikėlusių evangelikų liuteronų tikėjimą išpažinusių žemdirbių ir amatininkų. Protestantiškosios reformacijos įtakoje liuteronybę buvo priėmę ir Kretingos dvaro valdų gyventojai. Apie kontrrefomacijos laikais neišlikusius maldos namus žinių neturima.
1605–1610 m. Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius įsteigė bernardinų vienuoliją, pastatė rūmus, o 1610–1617 m. – mūrinę katalikų bažnyčią. Besikuriančiam miestui (pavadintam Karolštatu) 1609 m. suteikė Magdeburgo teisę, pagal kurią leista evangelikams liuteronams tapti miesto piliečiais ir jame apsigyventi, tačiau apribotos jų religinės laisvės, nes negalėjo mieste turėti savo kunigo ir bažnyčios. Todėl religinių apeigų atlikti, išvenčių švęsti buvo priversti vykti į gretimų Kretingalės, Klaipėdos ar Kuršo evangelikų liuteronų parapijų bažnyčias.
Pirmosios bažnyčios
1795 m. Kretingai patekus į Rusijos imperijos sudėtį, miestas neteko Magdeburgo teisės, todėl nustojo galioti buvę apribojimai. Vietos evangelikų liuteronų atstovai 1802 m. nuvyko į Palangą, kur tuomet buvo apsistojęs rusų caras Aleksandrą I. Jie kreipėsi leidimo įsteigti parapiją, pasistatyti bažnyčią, prašė panaikinti mokesčių prievolę bernardinų vienuolynui. Aleksandras I atleido Kretingos evangelikus liuteronus nuo prievolių katalikų vienuolynui, leido įkurti parapiją, o bažnyčios statybai paskyrė išsikirsti dalį miško (1 700 rąstų) Kuršo gubernijos Rucavos girioje.
Evangelikų liuteronų bendruomenė nesugebėjo išnaudoti dovanoto miško, jo išsikirsti, todėl pirmosios bažnyčios statybos užtruko. Mišką nutarta parduoti Laukžemės dvarininkui baronui Karoliui fon Mirbachui. Iš jo buvo nupirkta turgavietės vakariniame pakraštyje stovėjusio pastato dalis, anksčiau priklausiusi Kretingos dvarui. Buvęs mokyklos pastatas nuo 1793 m. stovėjo apleistas, todėl reikalavo nemažų investicijų remontui. Dviaukštis, dviejų korpusų mūrinis pastatas stovėjo dabartinio namo Rotušės a. 14 vietoje. Pirmajame jo aukšte buvo įrengta klebonija, o antrame – pirmoji bažnyčia. Maldos namus 1808 m. konsekravo kunigas Vilhelmas Noimanas. Jais buvo naudojamasi neilgai. Dėl bendruomenės skolų teismo sprendimu pastatas 1810 m. buvo nusavintas. Atsiskaičius su kreditoriais, bendruomenei pastatas buvo grąžintas. Trūkstant lėšų remontui, bendruomenė jį netrukus pardavė. Melstis buvo renkamasi privačiuose namuose ir turgaus aikštėje stovėjusioje nebenaudojamoje rotušėje.
Iš grafų Zubovų nupirktame žemės sklype tuometiniame užmiestyje (prie dab. Vytauto g.), netoli žvyrduobės, bendruomenė pasistatė kleboniją. 1830 m. iš bernardinų vienuolyno ji įsigijo iš svirno perdirbtą koplyčią, kurią kitais metais pasistatė Vytauto gatvėje šalia klebonijos. 1831 m. buvo pastatyta medinė, antroji evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia. Manoma, kad ji stovėjo ties dabartiniu namu Vytauto g. 43. Čia yra išlikę seni, XIX a. mūro rūsiai, galbūt tarnavę bažnyčiai ir šalia stovėjusiai klebonijai. Bažnyčios likimas nežinomas, greičiausiai ji sudegė, nes 1850 m. buvo žvalgomasi sklypo naujai bažnyčiai.
1852 m. bendruomenė prie turgavietės nupirko mūrinį dviejų aukštų namą, kuriame XVII–XVIII a. apsistodavo į Kretingą prekymečiu atvykę pirkliai. Pastatą perdirbo į vienbokštę bažnyčią, kuri 1854 m. jau veikė. Tai buvo trečioji evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia, buvusi pažymėta miesto plane. Tačiau 1889 m. gaisro metu ji kartu su bendruomenės pastatais buvo sunaikinta. Bažnyčia buvo tinkuoto, baltinto mūro, su priekiniame fasade kylančiu stačiakampiu penkių tarpsnių neaukštu bokštu. Jo viršūnė buvo lėkšto, keturšlaičio šalmo pavidalo. Greta stūksojo medinė varpinė, prieglaudos namas (pradžioje numatytas mokyklai) ir pastatas bažnyčios prižiūrėtojui. 1868 m. Kretingoje buvo 263 evangelikų liuteronų parapijiečiai, sudarę apie 10 proc. miesto gyventojų.
Paskutinė bažnyčia
Naujos bažnyčios statyba ėmė rūpintis 1894 m. iš Kuršo gubernijos atkeltas kunigas Johanas Štraumanas (Janis Straumanis). Bendruomenė naudojosi laikinais maldos namais Kęstučio gatvėje, po paskutinio gaisro pasistatytame vienaukščiame tinkuoto mūro name. 1897 m. pavasarį J. Štraumanas pradėjo naujos bažnyčios statybą, gavęs 4 000 rublių paskolą iš Rusijos evangelikų liuteronų pagalbos kasos. Statyboms parapijos ūkininkai suvežė 850 kub. metrų akmenų ir 60 000 plytų, o kiti parapijiečiai rinko aukas, nemokamai dirbo pagalbiniais darbininkais. Statybą parėmė Kuršo gubernijos tikintieji, 1 500 markių skyręs Prūsijos karalius Vilhelmas II. Prisidėjo ir kitų konfesijų kretingiškiai. Katalikas grafas Aleksandras Tiškevičius dovanojo beveik visą statybai reikalingą medieną, o žydų tautybės pirkliai finansavo spalvotų vitražų įsigijimą.
Vokietijos evangelikų liuteronų bendruomenė dovanojo naujus vargonus. Deja, kretingiškiai nesugebėjo jų atsiimti dėl per didelių muito mokesčių, kuriuos taikė caro valdžia. Šiuos vargonus teko palikti Prūsijos pusėje esančiai Kretingalės bažnyčiai, iš kurios kainavo pigiau parvežti senus, Karaliaučiuje 1785 m. gamintus vargonus, kurie tebenaudojami ir šiandien.
Naujoji bažnyčia sumūryta 1899 m., iškilmingai konsekruota – birželio 29 d. Pašventinimo iškilmėse dalyvavo Kuršo generalinis , 7 kunigai, trys misionieriai ir , klaipėdiškių bažnytinis choras su „trūbininkais“. Bažnyčia ir šalia jos stovintys parapijos namai atlaikė abu pasaulinius karus bei didįjį 1941 m. birželio 26 d. gaisrą.
1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei, prasidėjo vokiečių registracija repatriacijai į Vokietiją. Kartu su vokiečiais vyko ir lietuviai liuteronai, siekę išvengti sovietų represijų, dokumentuose stengęsi įrodyti vokišką kilmę. Tikrų vokiečių parapijoje buvo nedaug, pamaldos vokiškai vykdavo tik kas antrą sekmadienį. Išvykimo pradžia buvo numatyta 1941 m. vasarį, tad paskutinį sausio mėnesio sekmadienį įvyko atsisveikinimo pamaldos su Kretingos bažnyčia ir vietoje liekančiais parapijiečiais. Kretingoje tarnavusio kunigo Anso Baltrio, ilgainiui tapusio Konsistorijos pirmininku, raštuose teigiama, kad į Vokietiją repatriavo apie 2/3 tikinčiųjų iš Kretingos, liko maždaug 400 liuteronų.
1949 m. buvo siekiama uždaryti bažnyčią. 1954 m. po A. Baltrio mirties nusavinta Vytauto gatvėje buvusi klebonija, iškraustyta jo žmona. 1955 m. Kretinga priėmė Sinodą – vyriausiąjį bažnyčios susirinkimą, kurio metu paskelbtas naujas bažnyčios statutas, nustatyta tvarka dėl kunigų ordinacijos, bažnyčios santykių su oficialia valdžia, parapijiečių atsakomybės.
1964 m. uždarytos evangelikų liuteronų kapinės, drausta be valdžios sutikimo statyti paminklus. 1968 m. nugriauta bažnyčią juosusi tvora, kurios fragmentai buvo panaudoti Kretingos Birutės gatvės tilto per Akmeną turėklams.
Sovietmečiu bažnyčia atrodė gerai, tik buvo gana apleistas dabartinės klebonijos pastatas, kuriame veikė paštas. 1990 m. parapija atsisakė klebonijos, esančios Vytauto gatvėje. Pastate gyveno šeimos, už tai parapijai buvo pažadėta nugriauti priestatą, sujungusį bažnyčią su „telekomu“ ir restauruoti dabartinę kleboniją.
Parapijos dvasininkai
Carui suteikus teises Kretingos evangelikų liuteronų parapijai, 1802–1902 m. čia tarnavo apie 12 dvasininkų, kai kuriuo laikotarpiu parapiją aptarnavo atvykstantys kunigai iš Tauragės ir Skuodo. 1908–1926 m. parapijos kunigu buvo Karl Friedrich Wilhelm Josephi, palaidotas vietinėse evangelikų liuteronų kapinėse. Kunigas Weihrauch Kretingoje buvo trumpą laiką 1927 m. Po jo parapijos administraciją perėmė kunigas Vilius Gaigalaitis, vėliau kunigas A. Vymeris, o nuo 1928 m. diakonas – Julius Stanaitis.
Vokiškai kalbėjo tik maža parapijiečių dalis, todėl daugumai reikėjo lietuviškai kalbančio kunigo. Iki tol iš Latvijos atvykę kunigai prieš pradėdami eiti kunigo pareigas turėjo išmokti lietuvių kalbą. Nežinoma, ar visi kunigai kalbėjo lietuviškai. J. Stanaičio tarnystės metais parapijoje buvo kilę įvairių nesutarimų, daug kretingiškių nebelankė pamaldų, vykdavo į Kretingalės bažnyčią, ten jų vaikai ruošti . Nesusipratimai išnyko, kai 1931 m. į Kretingą atsikėlė kun. Adomas Gelžinis, tarnavęs iki 1941. Jis daugumą bažnyčios narių grąžino į savo bažnyčią. Parapijiečiai buvo patenkinti, kad pamokslai vėl buvo sakomi jiems priprasta mažlietuviška, „prūsų“ tarme. Kun. J. Stanaitis kalbėjo jų ausims nepalankia lietuvių bendrine kalba, kurią jie vadino „žemaitiška“ ir prie kurios nebuvo pripratę. Kretingiškiai liuteronai nesijautė esantys tokie pat žemaičiai kaip kiti jų apylinkės gyventojai, nes save artimiau siejo su Prūsija ir Klaipėdos kraštu.
Sovietmečiu Kretingos parapija buvo didelė – jai priklausė Kretingalės, Palangos, Klaipėdos tikintieji. Kretingoje pamaldas laikė kun. Jonas Armonaitis, kuris gyveno Priekulėje ir aptarnavo Žemaičių Naumiestį.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, netinkuotų akmenų mūro, trijų navų. Pastato planas – taisyklingas stačiakampis. Perimetru aplink jį sinchroniškai išdėlioti kontraforsai. Į pietryčių pusę (parapijos namus) atsukta penkiabriaunė apsidė, į šiaurės vakarų (Rotušės aikštę) – kvadrato formos plano varpinės bokštas. Bokštas yra Rotušės aikštės dominantė. Bokšto vertikalumo įspūdį sustiprina aukšta, siaura, gotikinėmis arkutėmis užbaigtų langų eilė ir smailėjantis stogas. Priekinis fasadas yra griežtai simetrinis. Skaldytų akmenų mūras su dekoratyvinėmis siūlėmis derinamas su raudonų plytų mūro kontraforsais. Portalas ir ir virš jo išdėstyti langai aprėminti taip pat raudonų plytų apvadais.
Pastato tūrį sudaro trys dalys. Jo priekyje stovi kvadratinio plano bokštas su kontraforsais kampuose ir nusklembtais kampais viršuje. Bokštą dengia vertikalus piramidinis stogas, dengtas skarda, su metaliniu kryžiumi viršuje. Pagrindinis trijų navų tūris dengtas dvišlaičiu stogu, apsidė – šlaitiniu piramidiniu stogu, su spalvoto stiklo vitražais languose.
Bažnyčios prienavyje, virš įėjimo, įrengtas choro balkonas, toliau – aukšta sakykla. Iš trijų išilginių navų vidurinė aukščiausia ir plačiausia. Ji nuo šoninių ribojama palubėje įrengtų išilginių sijų, paremtų grakščiais, viršuje išsišakojusiais stulpais. Lubos medinės, jų konstrukcija sijinė. Gelsvai dažytos sijos derinamos su baltų lentų intarpais, kurių piešinys kartu yra ir kaip dekoras. Nedidelį gotikinį altorių ant pakylos puošia menininko Grunvaldo tapytas paveikslas „Jėzaus malda Getsemanėje“.
Bažnyčioje stovi Karaliaučiaus meistrų mokyklos 1785 m. gaminti vargonai. Į balkoną patenkama šonuose simetriškai įkomponuotais laiptais.
Bažnyčiai priklausantis sklypas buvo apjuostas ažūrine metalinė tvora, puošta ornamentais, nugriauta 1964 m. Ji buvusi įrengta prieš Pirmąjį pasaulinį karą, sumontuota iš Sankt Peterburgo atvežtų dalių. Tvora atstatyta 1997 m.
Vargonai
Bažnyčioje pastatyti XVIII a. gamybos barokiniai vargonai, kurių autorius buvo garsus Karaliaučiaus meistras (1722–1798), konkuravęs su savo mokytoju (1715-1788). Savo įsirengtose dirbtuvėse Karaliaučiuje pastatė apie 30 naujų vargonų, apie 40 vargonų perstatė ir remontavo. Šiandien tai – vienintelis žinomas išlikęs autentiškas šio meistro instrumentas, kiti, kurių daugiausiai buvo pastatyta Rytprūsiuose, pražuvo karo metu. Vargonai Kretingoje yra nuo 1899 m. Nors vargonų būklė reikalauja restauravimo, tačiau jie naudojami koncertuojančių įvairių šalių chorų, rengiami įvairūs vargonų muzikos, chorų, kamerinių ansamblių koncertai.
Kretingoje stovintys vargonai išgyveno sudėtingą istoriją. J. Preiso buvo pagaminti 1785 m. ir skirti Verdainės bažnyčiai (prie dab. Šilutės). 1827 m. Karaliaučiaus meistras Johanas Šervaitas (Johann Scherweit) juos perkėlė į Kretingalės bažnyčią. Vargonų pastatymo ir perkėlimo į Kretingalę faktus liudija įrašai, išlikę ant vieno iš registrų vamzdžių.
1899 m. nenustatyto meistro dėka vargonai atsidūrė Kretingos bažnyčioje. Tai savo rankraštyje liudijo Kretingoje virš 50 metų vargonavęs Mikas Pipiras iš Mišučių, remdamasis 1927 m. laikraštyje „“ išspausdintu straipsniu. Buvo minima, kad vargonai buvo keletą kartų remontuoti ir padidinti, 1899 m. pridėti pedalai, 1935 m. – antras su savarankiškais vamzdynais. Nors instrumentas buvo pakeitęs kelias vietas, tačiau tebeturėjo beveik autentišką mechaniką, oro skirstymo dėžes ir vamzdyną.
Vargonų puošyba būdinga Lietuvoje išlikusių Rytprūsių ir Kuršo meistrų vargonų prospektų ornamentavimo pavyzdžiams. Panaši vargonų sparnų kompozicija su išplatėjimu per vidurį savo forma panaši į Batakių evangelikų liuteronų, Griškabūdžio bažnyčių instrumentus. Prospekto puošybos elementų kompozicija artima tipinei rokokinei Karaliaučiaus krašto bažnyčių interjero puošybai.
Pasak istoriografinių šaltinių, ant buvo įtaisytas angelas, kurio mechaninė ranka judino trimitą. Panašios konstrukcijos išlikusios Pašušvio ir Varlaukio bažnyčiose. įrengta vargonų prospekto centre. plaukiojančios, neoriginalios. Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika išlikę autentiški.
Galerija
- Vaizdas nuo Rotušės aikštės
- Bažnyčios priekis
- Apsidė ir pagrindinis tūris paremti kontraforsais
- Nuo „telekomo“ pastato pusės (sovietmečiu stovėjo priestatas)
- Vargonai
- Centrinis altorius ant pakylos, atskirtas baliustrų tvorele
- Bokšto smailės kryžius
Šaltiniai
- „Kretingos bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-03-01.
- Kretingos muziejus. Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje Archyvuota kopija 2020-03-01 iš Wayback Machine projekto. kretingosmuziejus.lt
- Istoriniai Lietuvos vargonai. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia vargonai.com
- Unikaliais vargonais kretingiškis grojo daugiau nei pusšimtį metų Archyvuota kopija 2020-03-01 iš Wayback Machine projekto. santarve.lt
Nuorodos
- Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Kretingos parapija Archyvuota kopija 2020-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai vargonai.lt
- Kretinga – miestas, sujungęs dvi Lietuvas pajurionaujienos.com
- Kretingos krašto enciklopedija. Kretingos evangelikų liuteronų parapija Archyvuota kopija 2020-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- Kretingos krašto enciklopedija. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia Archyvuota kopija 2020-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios interjero panoramos panoramas.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia?
55 53 18 19 s pl 21 14 35 21 r ilg 55 8883861 s pl 21 2431139 r ilg 55 8883861 21 2431139 Kretingos evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Kretingos rajonasGyvenviete KretingaAdresas Rotuses a 8 Kestucio g 3 Statybine medziaga akmenu murasPastatyta 1897 m Stilius neogotika Kretingos evangeliku liuteronu baznycia veikianti evangeliku liuteronu baznycia stovinti Kretingoje miesto centre Rotuses aikstes pietrytiniame kampe su Kestucio gatve Ji yra valstybes saugomas architekturos paminklas priklausantis baznycios statiniu kompleksui su salia stovinciais parapijos namais nuo 2004 m įrasyta į LR Kulturos vertybiu registra unik kodas 29930 Maldos namai atidaromi keleta kartu per menesį pagal is anksto paskelbta pamaldu tvarkarastį Kretingos parapija kartu su Priekules ir Palangos parapijomis aptarnauja kun g 1969 Parapija Kretingoje ir apylinkese vienija apie 400 tikinciuju Veikia atkurta Kretingos evangeliku liuteronu draugija Sandora tesianti prieskario lietuviu draugijos Sandora tradicijas IstorijaFasado fragmentasBaznycios interjeras Didzioji vidurine nava nuo soniniu ribojama palubeje įrengtu isilginiu siju kurias remia grakstus virsuje issisakojantys stulpai Manoma kad Kretingoje liuteronu baznycia galejusi stoveti XVI a kuomet Kretingoje ir jos apylinkese gyveno is Prusijos kunigaikstystes atsikelusiu evangeliku liuteronu tikejima ispazinusiu zemdirbiu ir amatininku Protestantiskosios reformacijos įtakoje liuteronybe buvo prieme ir Kretingos dvaro valdu gyventojai Apie kontrrefomacijos laikais neislikusius maldos namus ziniu neturima 1605 1610 m Zemaiciu seniunas Jonas Karolis Chodkevicius įsteige bernardinu vienuolija pastate rumus o 1610 1617 m murine kataliku baznycia Besikurianciam miestui pavadintam Karolstatu 1609 m suteike Magdeburgo teise pagal kuria leista evangelikams liuteronams tapti miesto pilieciais ir jame apsigyventi taciau apribotos ju religines laisves nes negalejo mieste tureti savo kunigo ir baznycios Todel religiniu apeigu atlikti isvenciu svesti buvo priversti vykti į gretimu Kretingales Klaipedos ar Kurso evangeliku liuteronu parapiju baznycias Pirmosios baznycios 1795 m Kretingai patekus į Rusijos imperijos sudetį miestas neteko Magdeburgo teises todel nustojo galioti buve apribojimai Vietos evangeliku liuteronu atstovai 1802 m nuvyko į Palanga kur tuomet buvo apsistojes rusu caras Aleksandra I Jie kreipesi leidimo įsteigti parapija pasistatyti baznycia prase panaikinti mokesciu prievole bernardinu vienuolynui Aleksandras I atleido Kretingos evangelikus liuteronus nuo prievoliu kataliku vienuolynui leido įkurti parapija o baznycios statybai paskyre issikirsti dalį misko 1 700 rastu Kurso gubernijos Rucavos girioje Evangeliku liuteronu bendruomene nesugebejo isnaudoti dovanoto misko jo issikirsti todel pirmosios baznycios statybos uztruko Miska nutarta parduoti Laukzemes dvarininkui baronui Karoliui fon Mirbachui Is jo buvo nupirkta turgavietes vakariniame pakrastyje stovejusio pastato dalis anksciau priklausiusi Kretingos dvarui Buves mokyklos pastatas nuo 1793 m stovejo apleistas todel reikalavo nemazu investiciju remontui Dviaukstis dvieju korpusu murinis pastatas stovejo dabartinio namo Rotuses a 14 vietoje Pirmajame jo aukste buvo įrengta klebonija o antrame pirmoji baznycia Maldos namus 1808 m konsekravo kunigas Vilhelmas Noimanas Jais buvo naudojamasi neilgai Del bendruomenes skolu teismo sprendimu pastatas 1810 m buvo nusavintas Atsiskaicius su kreditoriais bendruomenei pastatas buvo grazintas Trukstant lesu remontui bendruomene jį netrukus pardave Melstis buvo renkamasi privaciuose namuose ir turgaus aiksteje stovejusioje nebenaudojamoje rotuseje Is grafu Zubovu nupirktame zemes sklype tuometiniame uzmiestyje prie dab Vytauto g netoli zvyrduobes bendruomene pasistate klebonija 1830 m is bernardinu vienuolyno ji įsigijo is svirno perdirbta koplycia kuria kitais metais pasistate Vytauto gatveje salia klebonijos 1831 m buvo pastatyta medine antroji evangeliku liuteronu parapijos baznycia Manoma kad ji stovejo ties dabartiniu namu Vytauto g 43 Cia yra islike seni XIX a muro rusiai galbut tarnave baznyciai ir salia stovejusiai klebonijai Baznycios likimas nezinomas greiciausiai ji sudege nes 1850 m buvo zvalgomasi sklypo naujai baznyciai 1852 m bendruomene prie turgavietes nupirko murinį dvieju aukstu nama kuriame XVII XVIII a apsistodavo į Kretinga prekymeciu atvyke pirkliai Pastata perdirbo į vienbokste baznycia kuri 1854 m jau veike Tai buvo trecioji evangeliku liuteronu parapijos baznycia buvusi pazymeta miesto plane Taciau 1889 m gaisro metu ji kartu su bendruomenes pastatais buvo sunaikinta Baznycia buvo tinkuoto baltinto muro su priekiniame fasade kylanciu staciakampiu penkiu tarpsniu neaukstu bokstu Jo virsune buvo leksto keturslaicio salmo pavidalo Greta stuksojo medine varpine prieglaudos namas pradzioje numatytas mokyklai ir pastatas baznycios priziuretojui 1868 m Kretingoje buvo 263 evangeliku liuteronu parapijieciai sudare apie 10 proc miesto gyventoju Paskutine baznycia Naujos baznycios statyba eme rupintis 1894 m is Kurso gubernijos atkeltas kunigas Johanas Straumanas Janis Straumanis Bendruomene naudojosi laikinais maldos namais Kestucio gatveje po paskutinio gaisro pasistatytame vienauksciame tinkuoto muro name 1897 m pavasarį J Straumanas pradejo naujos baznycios statyba gaves 4 000 rubliu paskola is Rusijos evangeliku liuteronu pagalbos kasos Statyboms parapijos ukininkai suveze 850 kub metru akmenu ir 60 000 plytu o kiti parapijieciai rinko aukas nemokamai dirbo pagalbiniais darbininkais Statyba pareme Kurso gubernijos tikintieji 1 500 markiu skyres Prusijos karalius Vilhelmas II Prisidejo ir kitu konfesiju kretingiskiai Katalikas grafas Aleksandras Tiskevicius dovanojo beveik visa statybai reikalinga mediena o zydu tautybes pirkliai finansavo spalvotu vitrazu įsigijima Vokietijos evangeliku liuteronu bendruomene dovanojo naujus vargonus Deja kretingiskiai nesugebejo ju atsiimti del per dideliu muito mokesciu kuriuos taike caro valdzia Siuos vargonus teko palikti Prusijos puseje esanciai Kretingales baznyciai is kurios kainavo pigiau parvezti senus Karaliauciuje 1785 m gamintus vargonus kurie tebenaudojami ir siandien Naujoji baznycia sumuryta 1899 m iskilmingai konsekruota birzelio 29 d Pasventinimo iskilmese dalyvavo Kurso generalinis 7 kunigai trys misionieriai ir klaipediskiu baznytinis choras su trubininkais Baznycia ir salia jos stovintys parapijos namai atlaike abu pasaulinius karus bei didįjį 1941 m birzelio 26 d gaisra 1940 m Lietuva okupavus sovietinei kariuomenei prasidejo vokieciu registracija repatriacijai į Vokietija Kartu su vokieciais vyko ir lietuviai liuteronai sieke isvengti sovietu represiju dokumentuose stengesi įrodyti vokiska kilme Tikru vokieciu parapijoje buvo nedaug pamaldos vokiskai vykdavo tik kas antra sekmadienį Isvykimo pradzia buvo numatyta 1941 m vasarį tad paskutinį sausio menesio sekmadienį įvyko atsisveikinimo pamaldos su Kretingos baznycia ir vietoje liekanciais parapijieciais Kretingoje tarnavusio kunigo Anso Baltrio ilgainiui tapusio Konsistorijos pirmininku rastuose teigiama kad į Vokietija repatriavo apie 2 3 tikinciuju is Kretingos liko mazdaug 400 liuteronu 1949 m buvo siekiama uzdaryti baznycia 1954 m po A Baltrio mirties nusavinta Vytauto gatveje buvusi klebonija iskraustyta jo zmona 1955 m Kretinga prieme Sinoda vyriausiajį baznycios susirinkima kurio metu paskelbtas naujas baznycios statutas nustatyta tvarka del kunigu ordinacijos baznycios santykiu su oficialia valdzia parapijieciu atsakomybes 1964 m uzdarytos evangeliku liuteronu kapines drausta be valdzios sutikimo statyti paminklus 1968 m nugriauta baznycia juosusi tvora kurios fragmentai buvo panaudoti Kretingos Birutes gatves tilto per Akmena tureklams Sovietmeciu baznycia atrode gerai tik buvo gana apleistas dabartines klebonijos pastatas kuriame veike pastas 1990 m parapija atsisake klebonijos esancios Vytauto gatveje Pastate gyveno seimos uz tai parapijai buvo pazadeta nugriauti priestata sujungusį baznycia su telekomu ir restauruoti dabartine klebonija Parapijos dvasininkai Carui suteikus teises Kretingos evangeliku liuteronu parapijai 1802 1902 m cia tarnavo apie 12 dvasininku kai kuriuo laikotarpiu parapija aptarnavo atvykstantys kunigai is Taurages ir Skuodo 1908 1926 m parapijos kunigu buvo Karl Friedrich Wilhelm Josephi palaidotas vietinese evangeliku liuteronu kapinese Kunigas Weihrauch Kretingoje buvo trumpa laika 1927 m Po jo parapijos administracija pereme kunigas Vilius Gaigalaitis veliau kunigas A Vymeris o nuo 1928 m diakonas Julius Stanaitis Vokiskai kalbejo tik maza parapijieciu dalis todel daugumai reikejo lietuviskai kalbancio kunigo Iki tol is Latvijos atvyke kunigai pries pradedami eiti kunigo pareigas turejo ismokti lietuviu kalba Nezinoma ar visi kunigai kalbejo lietuviskai J Stanaicio tarnystes metais parapijoje buvo kile įvairiu nesutarimu daug kretingiskiu nebelanke pamaldu vykdavo į Kretingales baznycia ten ju vaikai ruosti Nesusipratimai isnyko kai 1931 m į Kretinga atsikele kun Adomas Gelzinis tarnaves iki 1941 Jis dauguma baznycios nariu grazino į savo baznycia Parapijieciai buvo patenkinti kad pamokslai vel buvo sakomi jiems priprasta mazlietuviska prusu tarme Kun J Stanaitis kalbejo ju ausims nepalankia lietuviu bendrine kalba kuria jie vadino zemaitiska ir prie kurios nebuvo priprate Kretingiskiai liuteronai nesijaute esantys tokie pat zemaiciai kaip kiti ju apylinkes gyventojai nes save artimiau siejo su Prusija ir Klaipedos krastu Sovietmeciu Kretingos parapija buvo didele jai priklause Kretingales Palangos Klaipedos tikintieji Kretingoje pamaldas laike kun Jonas Armonaitis kuris gyveno Priekuleje ir aptarnavo Zemaiciu Naumiestį ArchitekturaBaznycia neogotikine netinkuotu akmenu muro triju navu Pastato planas taisyklingas staciakampis Perimetru aplink jį sinchroniskai isdelioti kontraforsai Į pietryciu puse parapijos namus atsukta penkiabriaune apside į siaures vakaru Rotuses aikste kvadrato formos plano varpines bokstas Bokstas yra Rotuses aikstes dominante Boksto vertikalumo įspudį sustiprina auksta siaura gotikinemis arkutemis uzbaigtu langu eile ir smailejantis stogas Priekinis fasadas yra grieztai simetrinis Skaldytu akmenu muras su dekoratyvinemis siulemis derinamas su raudonu plytu muro kontraforsais Portalas ir ir virs jo isdestyti langai apreminti taip pat raudonu plytu apvadais Pastato turį sudaro trys dalys Jo priekyje stovi kvadratinio plano bokstas su kontraforsais kampuose ir nusklembtais kampais virsuje Boksta dengia vertikalus piramidinis stogas dengtas skarda su metaliniu kryziumi virsuje Pagrindinis triju navu turis dengtas dvislaiciu stogu apside slaitiniu piramidiniu stogu su spalvoto stiklo vitrazais languose Baznycios prienavyje virs įejimo įrengtas choro balkonas toliau auksta sakykla Is triju isilginiu navu vidurine auksciausia ir placiausia Ji nuo soniniu ribojama palubeje įrengtu isilginiu siju paremtu graksciais virsuje issisakojusiais stulpais Lubos medines ju konstrukcija sijine Gelsvai dazytos sijos derinamos su baltu lentu intarpais kuriu piesinys kartu yra ir kaip dekoras Nedidelį gotikinį altoriu ant pakylos puosia menininko Grunvaldo tapytas paveikslas Jezaus malda Getsemaneje Baznycioje stovi Karaliauciaus meistru mokyklos 1785 m gaminti vargonai Į balkona patenkama sonuose simetriskai įkomponuotais laiptais Baznyciai priklausantis sklypas buvo apjuostas azurine metaline tvora puosta ornamentais nugriauta 1964 m Ji buvusi įrengta pries Pirmajį pasaulinį kara sumontuota is Sankt Peterburgo atveztu daliu Tvora atstatyta 1997 m VargonaiBaznycioje pastatyti XVIII a gamybos barokiniai vargonai kuriu autorius buvo garsus Karaliauciaus meistras 1722 1798 konkuraves su savo mokytoju 1715 1788 Savo įsirengtose dirbtuvese Karaliauciuje pastate apie 30 nauju vargonu apie 40 vargonu perstate ir remontavo Siandien tai vienintelis zinomas islikes autentiskas sio meistro instrumentas kiti kuriu daugiausiai buvo pastatyta Rytprusiuose prazuvo karo metu Vargonai Kretingoje yra nuo 1899 m Nors vargonu bukle reikalauja restauravimo taciau jie naudojami koncertuojanciu įvairiu saliu choru rengiami įvairus vargonu muzikos choru kameriniu ansambliu koncertai Kretingoje stovintys vargonai isgyveno sudetinga istorija J Preiso buvo pagaminti 1785 m ir skirti Verdaines baznyciai prie dab Silutes 1827 m Karaliauciaus meistras Johanas Servaitas Johann Scherweit juos perkele į Kretingales baznycia Vargonu pastatymo ir perkelimo į Kretingale faktus liudija įrasai islike ant vieno is registru vamzdziu 1899 m nenustatyto meistro deka vargonai atsidure Kretingos baznycioje Tai savo rankrastyje liudijo Kretingoje virs 50 metu vargonaves Mikas Pipiras is Misuciu remdamasis 1927 m laikrastyje isspausdintu straipsniu Buvo minima kad vargonai buvo keleta kartu remontuoti ir padidinti 1899 m prideti pedalai 1935 m antras su savarankiskais vamzdynais Nors instrumentas buvo pakeites kelias vietas taciau tebeturejo beveik autentiska mechanika oro skirstymo dezes ir vamzdyna Vargonu puosyba budinga Lietuvoje islikusiu Rytprusiu ir Kurso meistru vargonu prospektu ornamentavimo pavyzdziams Panasi vargonu sparnu kompozicija su isplatejimu per vidurį savo forma panasi į Batakiu evangeliku liuteronu Griskabudzio baznyciu instrumentus Prospekto puosybos elementu kompozicija artima tipinei rokokinei Karaliauciaus krasto baznyciu interjero puosybai Pasak istoriografiniu saltiniu ant buvo įtaisytas angelas kurio mechanine ranka judino trimita Panasios konstrukcijos islikusios Pasusvio ir Varlaukio baznyciose įrengta vargonu prospekto centre plaukiojancios neoriginalios Dauguma vamzdziu oro skirstymo deze mechanika islike autentiski GalerijaVaizdas nuo Rotuses aikstes Baznycios priekis Apside ir pagrindinis turis paremti kontraforsais Nuo telekomo pastato puses sovietmeciu stovejo priestatas Vargonai Centrinis altorius ant pakylos atskirtas baliustru tvorele Boksto smailes kryziusSaltiniai Kretingos baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2020 03 01 Kretingos muziejus Evangeliku liuteronu baznycios Kretingoje Archyvuota kopija 2020 03 01 is Wayback Machine projekto kretingosmuziejus lt Istoriniai Lietuvos vargonai Kretingos evangeliku liuteronu baznycia vargonai com Unikaliais vargonais kretingiskis grojo daugiau nei pussimtį metu Archyvuota kopija 2020 03 01 is Wayback Machine projekto santarve ltNuorodosVikiteka Kretingos evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaLietuvos evangeliku liuteronu baznycia Kretingos parapija Archyvuota kopija 2020 03 01 is Wayback Machine projekto Kretingos evangeliku liuteronu baznycios vargonai vargonai lt Kretinga miestas sujunges dvi Lietuvas pajurionaujienos com Kretingos krasto enciklopedija Kretingos evangeliku liuteronu parapija Archyvuota kopija 2020 02 13 is Wayback Machine projekto Kretingos krasto enciklopedija Kretingos evangeliku liuteronu baznycia Archyvuota kopija 2020 02 13 is Wayback Machine projekto Kretingos evangeliku liuteronu baznycios interjero panoramos panoramas lt