| Nerijos forto tiltas | |
|---|---|
| Įėjimas tiltu į poterną | |
Nerijos forto tiltas | |
| Vieta | Kopgalis, Klaipėda |
| Kerta | fosą |
| Pastatytas | XIX a. II p. |
| Renovuotas | 1977 m. |
| Konstrukcija | sijinis tiltas |
Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) tiltas – tiltas, stovintis Kuršių nerijos šiauriausioje dalyje, Kopgalyje. Tai įėjimo tiltas per fosą (gynybinį griovį) į Nerijos fortą, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Senosios perkėlos. Stovi vieninteliame kelyje į tvirtovę pietryčių pusėje, 100 m nuo Kuršių marių pakrantės. Vandens griovys supa šešiakampio plano fortą, pritaikytą karinės įgulos veiklai ir žiedinei gynybai. Nuo tilto pro vartus iš plieno lakštų ir po pylimu buvusia poterna patenkama į vidinį kiemą.
Buvusiame tvirtovės kieme įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, tilto prieigose įrengta atvykimo aikštelė, kasa lankytojams. Plytų ir žemės gynybinį statinį juosia 2 m gylio ir 12 m pločio vandens pripildytas gynybinis griovys. Patekti į fortą galima rekonstruotu tiltu, kuris anksčiau buvo pakeliamas.
Istorija
Vienintelis kelias į fortą vedė pro įgulos apšaudomą glasį iki mažo supilto reduto prieš tiltą per fosą. Toliau jis suko per trijų dalių tiltą, permestą virš vandens kliūties. Pirmos dvi tilto dalys buvo medinės ir besiveržiant priešui turėjo būti padegamos, o trečioji, arčiausiai gynėjų - pakeliama. Prie pakeliamos dalies buvo įrengtos metalinės grotos su aštriais kabliais, taip trukdant priešui ant jos patekti vandeniu. Tiltą saugojo mūriniais brustverais apsupta ginklų (išpuolių) aikštelė. Pro jos ambrazūras sargybiniai galėjo saugiai apšaudyti tilto prieigas. Už aikštelės, atvėrus storo plieno lakšto vartus, tuneliu po pylimu - „kaklo poterna“ buvo patenkama į vidinį kiemą.
1934 m. vandens griovys buvo sujungtas su mariomis, įrengta prieplauka pasienio policijos ir kitiems laivams. 1945 m. sausio mėn. vokiečių kariuomenė traukdamasi iš Kuršių nerijos tvirtovę išsprogdino. Buvo sunaikintas redutas ir tiltas, pažeisti kiti įtvirtinimai. Po Antrojo pasaulinio karo fortą savo žinion perėmė SSRS pasienio kariuomenė.
1947-1949 m. Klaipėdos topografinėje nuotraukoje fortas pažymėtas su tiltu, tačiau be reduto. Teritoriją juosiantis apsauginis griovys ir įplauka į marias buvo parodyta neužslinkusi. Praėjimas pro tiltą jau buvo užgriuvęs, vaikščiota pro pietvakarių kaponierių. Forto griovys buvo užgriuvęs tik iš dalies.
Tiltelis į fortą atkurtas 1973 m. vykdant būsimojo Jūrų muziejaus rekonstrukciją. 1973 m. buvo pradėti forto restauravimo ir centrinio reduto (būsimo akvariumo pastato) statybos darbai. Forto statiniai restauruoti pagal Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyriaus projektą (aut. Vytautas Šliogeris ir Laima Šliogerienė). 1976 m. išmūryti tilto pamatai, 1977 m. per griovį nutiestos medinės perdangos konstrukcijos.
1979 m. atidarytas Jūrų muziejus ir akvariumas. 1996 m. tvirtovė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Konstrukcija
Tvirtovės statinių konstruktyvinį aprašą (21 p. priede) 1972 m. pateikė V. Šliogeris. Forto tiltas trijų angų, medinis, suręstas ant plytų mūro atramų. Kraštinė tilto anga metalinė, pakeliama. Atramų cokolis vandens horizonto svyravimo ribose sudėtas iš tašytų akmenų. Giliau iš vienos pusės įtaisytas aptašytų akmenų pamatas, užpildantis mediniu špuntu sutvirtintą pamatų duobę. Angos perdengtos penkiomis išilginėmis sijomis, virš kurių skersai suklotos lentos pravažiavimui. Turėklai metaliniai, apvalūs.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Nerijos forto tiltas, Kas yra Nerijos forto tiltas? Ką reiškia Nerijos forto tiltas?