Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kongo imperija kikongo Kongo ya Ntotila istorinė bakongų valstybė Vidurio Afrikoje dabartinės Kongo Respublikos pietų Ko
Kongo Imperija
Kongo imperija (kikongo: Kongo ya Ntotila) – istorinė bakongų valstybė Vidurio Afrikoje, dabartinės Kongo Respublikos pietų, Kongo Demokratinės Respublikos vakarų, Angolos šiaurinėse teritorijose. Egzistavo nuo XIV a. iki 1914 m. Jos valdytos teritorijos sudarė atskirą Kongo civilizacijos kultūrinį regioną. Į šiaurės rytus nuo valstybės buvo Teke karalystė, o į pietus – mbundu valstybės Ndongo ir .
| Kongo ya Ntotila Kongo imperija | |||||
| buvusi imperija | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Mbanza Kongo | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Manikongo | |||||
| apie 1380-1420 | Nimi ya Lukeni | ||||
| 1911-1914 | Kiditu (Manuel III) | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Formavimasis | XV a. m. | ||||
| - Žlugimas | 1914 m. m. | ||||
| Kongo civilizacija |
| Bantu migracija |
| Kongo imperija (nuo XIII a.) |
| Atsiskyrusios valstybės (XV-XIX a.): |
| Ndongo, , Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu |
| Kolonijos XVIII-XX a.: |
| Portugalų Vakarų Af., Portugalijos Kongas, Belgijos Kongas, Prancūzijos Kongas |
| XX-XXI a. karai: |
| , , Kongo II |
| Nepriklausomybė: |
| Angola, Kongo Respublika, KDR |
Istorija
Įkūrimas
Kongo imperijos ištakos buvo nedidelėje teritorijoje Kvilu upės slėnyje, į pietus nuo Kongo upės. Čia susikūrė mažytė Mpemba Kasi valstybėlė su sostine Nsi Kvilu. Ši teritorija per Kongo imperijos istoriją buvo laikoma šventa ir vadinama „Kongo motina“.
Apie 1375 m. Mpemba Kasi valdovas Nimi a Nzima sudarė sąjungą su Mbata valstybe rytuose. Apie 1400 m. jo sūnus užkariavo mažą valstybėlę Mvene Kabunga pietuose, ir įkūrė naują sostinę Mbanza Kongo. Tai laikoma oficialiu Kongo valstybės įkūrimu.
Po Nimi a Lukeni valdė keletas jo brolių, vėliau sostas atiteko jo sūnui. Pirmieji valdovai gana sparčiai plėtė teritorijas, užimdami gretimas valstybėles, kurios imperijoje įgydavo autonomiją. Tokiu būdu Kongo imperija buvo savotiška konfederacija. Tarp imperijos sudėtinių dalių buvo mPangu, nKusu, Vandu, nSundi, mBamba, Vungu, Kakongo, Ngojo.
Kontaktai su portugalais
XV a. pabaigoje Kongo imperija buvo galinga Afrikos valstybė, turėjusi hegemoniją didelėse teritorijose. Jos valdovai manikongai tituluodavosi „Kongo karalius ir mbundų viešpats“, kas reiškė, kad jie turėjo įtaką ir pietinėse mbundu tautos teritorijose. Valstybė intensyviai prekiavo su aplinkinėmis tautomis, ir svarbiausia prekė čia buvo dramblio kaulas, varis, geležis, rafija, keramika. Karalystėje gyveno apie pusę milijono gyventojų, o sostinėje buvo apie 100 tūkst. gyventojų.
1482 m. portugalų ekspedicija, vadovaujama Diogo Kano, pasiekė Kongo pakrantę ir tyrinėjo Kongo žemupį. Jis užmezgė santykius su manikongu (tu metu valdė , Nimi a Lukeni anūkas), ir ėmė platinti krikščionybę. Šis valdovas priėmė naują tikėjimą ir persikrikštijo Žoanu I. Vėlesni valdovai irgi turėjo portugališkus vardus. Karalius paskelbė krikščionybę valstybine religija.
Kongo valdovai užmezgė diplomatinius santykius su Portugalija, ir karaliai vadino vienas kitą broliu, susirašinėjo laiškais. Manikongai siekė mokytis iš Europos, ir visuomet prašydavo atsiųsti daugiau dvasininkų, knygų. Tačiau portugalus ilgainiui ėmė dominti tik vergai, kurių manikongai iš pradžių mielai dovanodavo (tai dažniausiai buvo karo belaisviai, gaunami gausių užkariavimų laikais). Įsteigus Portugalijos koloniją Brazilijoje, vergų reikėjo vis daugiau, todėl portugalai ėmė patys rengti grobiamuosius žygius, o San Tomė ir Prinsipę pavertė vergų prekybos tašku.
Kongo valstybė daug mokėsi iš portugalų, domėjosi teise, valdymu. Valdovai vietos didikams suteikė portugališkus titulus, sostinė buvo pervardinta San Salvadoru. 1596 m. čia buvo įkurta vyskupystė, tačiau vyskupus turėjo teisę skirti tik portugalai, o manikongas mokėdavo dvasininkams atlyginimą.
Tarptautiniai konfliktai XVII a.
Iki XVII a. Kongo ir portugalų santykiai buvo labai draugiški. Kuomet 1568 m. Kongą užpuolė laukinės jaka gentys iš rytų, portugalai atsiuntė karinę pagalbą. Už tai jiems buvo leista įkurti Luandos miestą pietinėje pakrantėje, mbundu žemėse, ir Kongas 1579 m. padėjo portugalams kovoti su Ndongo valstybe, kuri pasipiešino šiam žingsniui.
Tačiau įkūrus Luandą susidarė užuomazgos Portugalų Vakarų Afrios kolonijai, kuri plėtė savo teritorijas pakrantėje, tapdama vis agresyvesnė. Jų užkariavimai dabar grasino ne tik Ndongui, bet ir pietinėms Kongo teritorijoms, į kurias kėlėsi nuo portugalų pabėgę vergai. 1622 m. Angolos karalystės gubernatorius panaudojo laukines imbangala gentis, kad įsiveržtų į Kongo imperijos pietus. mBambos kunigaikštystėje jie laimėjo mBumbi mūšį, tačiau vėliau buvo išvyti. Šis incidentas sukėlė neramumus portugalų tarpe, ir gybernatorius buvo išvytas iš šalies.
Maždaug nuo to laiko pasirodė olandai, kurie įsiveržė į Angolos karalystę ir siekė sudaryti sąjungą su vietos tautomis prieš portugalus. Šią sąjungą inicijavo Ndongo karalienė , kuri suvienijo Kongo, ir olandų pajėgas kovai prieš portugalus ir 1647 m. laimėjo Kombi mūšį.
Tačiau olandai nesiėmė veiksmų galutinai išvyti portugalus iš šalies, todėl šie sugrįžo su naujomis jėgomis 1648 m. ir išvijo olandus.
Kitas konfliktas tarp Kongo ir portugalų įvyko 1665 m., kuomet manikongas siekė surasti naujus sąjungininkus ispanų tarpe. Konfliktas užvirė dėl regiono (Kongo imperijos pietryčiuose), kuris buvo svarbus strategiškai Kongo prekyboje. 1665 m. abiejų valstybių kariuomenės įsiveržė į svarbiausią regiono valstybėlę a, ir šiame mūšyje Kongo armija buvo sutriuškinta, tačiau Kongas išsaugojo nepriklausomybę. Po šio mūšio portugalams galutinai pavyko įsitvirtinti Kongo pietuose ir sunaikinti Ndongo valstybę.
Pilietinis karas (1665–1709)
XVII a. Kongo viduje irgi buvo daug neramumų. Dauguma jų buvo nulemti to, kad nebuvo nusistovėjusių valdovo paveldėjimo taisyklių. 1568 m. pasibaigus dinastijai, įsigalėjo keletas kovojančių klanų (kanda), tarp kurių svarbiausi buvo ir , siekusių pasodinti į sostą savo atstovus. Iki 1636 m. dauguma valdovų atstovavo Kvilu klanui.
1641 m. į valdžią atėjo vienas žymiausių Kongo valdovų , kuris įkūrė klaną. Kvilu ir Nsundi susivienijo į priešišką klaną. Maždaug tuo metu vasalinėje pajūrio Sojo grafystėje į valdžią atėjo Danielis da Silva, rėmęs Kimpanzu. Tai inspiravo kruviną Sojo karą. Garsija II visais būdai bandė pajungti Soją, tačiau ši valstybė išsaugojo naujai įgytą nepriklausomybę ir ekonomiškai augo. Kongas desperatiškai paprašė portugalų pagalbos, ir portugalai 1670 m. pasiuntė kariuomenę, tačiau buvo sutriuškinti Kitombo mūšyje.
Nuo 1665 m. Kongo viduje vyko pilietinis karas, kurio metu kovojo skirtingi klanai. Nuo imperijos atskilo stipresnės kunigaikštystės, 1678 m. buvo sudegintas ir sugriautas Mbanza Kongo. Nuo tada skirtingi klanai įkūrė tvirtoves ir rinko valdovus skirtingose vietose:
- įsikūrė vakaruose, į pietus nuo Sojo (mBamboje), su sostine Luvota.
- įsikūrė rytuose, a/Lemba teritorijoje.
- , trečiasis klanas, kurį sudarė pabėgėliai iš abiejų klanų, įsikūrė 1680 m. Kibangu kalnuose į rytus nuo sostinės.
50 metų trukęs pilietinis karas nusilpnino imperiją, prasidėjo įvairūs religiniai judėjimai. Vieno jų vadovė buvo Kimpa Vita, kuri sukūrė naują krikščionybės atmainą, pasak kurios Krikščionybė kilo Konge. Kimpa Vita įsikūrė ištuštėjusiame Mbanza Kongo mieste, subūrė čia gausią žmonių bendruomenę, įkūrė karalystę, vadovaujamą Pedro Konstantino da Silva. 1706 m. Kimpa Vita buvo sudeginta ant laužo už raganavimą, tačiau šis poelgis priartino pilietinį karą prie pabaigos.
iš Agua Rosada klano jau buvo pasiekęs laimėjimų vienydamas šalį politinėmis priemonėmis. 1709 m. jis įžengė į Mbanza Kongo, nugalėjo Pedro Konstantino da Silva ir užėmė miestą. Tai pabaigė pilietinį karą. Galutinai imperija buvo suvienyta apie 1716 m., nustačius paveldėjimo taisykles, pagal kurias valdovas turėjo būti renkamas pakaitomis iš dviejų kimpanzu ir vieno kinlaza klanų.
Kongo pilietinis karas nualino šalį. Nors sostinė ir valstybingumas buvo atstatyti, šalis niekuomet nebeprisikėlė. Ją ekonomiškai aplenkė pajūrio bakongų valstybės, tokios kaip Loangas, Sojas, Ngojas.
XVIII–XIX a.
Po pilietinio karo buvo kruopščiai laikomasi paveldėjimo tvarkos ir skirtingi klanai paeiliui keldavo savo kandidatus. Iš pradžių pakaitomis valdė Kimpanzu ir šiauriniai Kinlaza. Tačiau 1764 m. Alvaras iš pietinių Kinlaza nuvertė Kimpanzu valdovą Pedrą V. Tai vėl sukėlė neramumus šalyje, tačiau Konge galutinai įsigalėjo konkuruojantys dviejų Kinlaza klanų valdovai, kurie valdė iki pat nepriklausomybės netekimo.
Žlugimas
1839 m. uždraudus vergų prekybą, keitėsi Afrikos kolonizacijos principai. Vis svarbesnės Kongo regione tapo tokios prekės, kaip dramblio kaulas, žemės riešutai, kaučiukas. Tai keitė valstybių ekonominę struktūrą. Labai vystėsi pajūrio valstybėlės, tuo tarpu Kongo imperija išgyveno vidinių konfliktų ir sąstingio dienas.
1855 m. kilo eilinis konfliktas dėl paveldėjimo. Čia vėl įsikišo portugalai, kurie tuo metu jau buvo užkariavę visas mbundu žemes pietuose ir plėtė savo teritorijas. Portugalai parėmė kandidatą Pedrą V, už tai gaudami iš jo vasaliteto sutartį, kuria Kongo imperija tapo Portugalijos vasale. Sostinėje San Salvadore buvo pastatyta portugalų tvirtovė.
1884–1885 m. vykusioje Berlyno konferencijoje Europos valstybės pasidalijo Afriką įtakos sferomis. Buvo nuspręsta Kongo imperijos teritoriją padalinti tarp trijų valstybių: Portugalijos, Belgijos (vidurinė dalis) ir Prancūzijos (šiaurinė dalis). Portugalijai atiteko didžiausia dalis su sostine San Salvadoru pasienyje, kuri dabar sudaro šiaurinę Angolos teritoriją.
Portugalai nominaliai paliko valdovų dinastiją, tačiau 1914 m. įvykus bakongų sukilimui, manikongo institucija buvo panaikinta, o Kongo imperija išnyko.
Valdymas
Feodalinė struktūra
Kongo imperija nuo pat pradžių buvo konfederacija, sudaryta iš keleto autonomiškų dalių, turėjusių savo valdovus. Tų dalių kiekis ganėtinai skiriasi pasak skirtingų šaltinių.
- Vungu – iš karto į šiaurę nuo sostinės Mbanza Kongo,
- nKusu – iš karto į rytus nuo sostinės.
- mPemba – į pietus nuo sostinės. Čia šnekama sansala dialektu. Portugalų vadinta markizatu.
- mBata – teritorija į rytus. Čia šnekama ndibu dialektu.
- nSundi – teritorija į šiaurę. Čia šnekama sundi dialektu. Portugalų vadinta kunigaikštyste.
- nSoyo – teritorija į vakarus, pasiekianti jūrą, kur buvo Sojo uostas. Kaip ir Pemboje, šnekama sansala dialektu. Portugalų vadinta žeme.
- mBamba – piečiausia teritorija, į pietus nuo Pembos ir Sojo. Čia šnekama mušikongo dialektu. Portugalų vadinta kunigaikštyste.
- mPangu – ryčiausia teritorija, į rytus nuo Batos. Čia šnekama ntandu dialektu. Portugalų vadinta markizatu.
Keletas kitų teritorijų buvo irgi svarbios, bet ilgainiui atsiskyrė kaip nepriklausomos valstybės.
- dVandu, buvo į rytus nuo Bambos;
- – į rytus nuo Vandu buvo zombo dialekto teritorijos, kur susikūrė daug smulkių valstybių. Žymiausia jų – .
- Kakongas, Ngojo, – vojo dialektto teritorijos šiaurės vakaruose, į šiaurę nuo Kongo upės.
- Loangas – vili dialekto teritorijos šiaurėje.
- Enfelo – pietuose.
- Kongo dia Nlaza – toli rytuose. XVII a. inkorporuota į imperiją, į Batos provinciją.
Administravimas
Kongo imperijoje visa valdžia priklausė karaliui manikongui, kurio įpėdinystės taisyklės nebuvo griežtos. Dažniausiai manikongas buvo renkamas iš keleto įpėdinių, ir rinkimuose dalyvaudavo vasalinės karalystės sritys. Valdyme manikongas remdavosi daugybe valdininkų, tarp kurių buvo ir ministrai, rūpinęsi skirtingomis sritimis.
Vasalinės kunigaikštystės ir markizatai turėjo valdovus, kuriuos teisę skirti turėjo manikongas, tačiau tam tikrais atvejais ši valdžia buvo apribota. Išskirtines teises turėjo Batos valdovai.
Vienas svarbiausių Kongo administracinių vienetų buvo vene, valdomos avene. Kiekvienas jų turėjo didesnę gyvenvietę, vadinamą mbanza, ir mokėjo kasmetinius mokesčius valdovui.
Smulkiausias administracinis vienetas buvo kaimas vata/libata, kuriam vadovaudavo seniūnas nkuluntu.
Taip pat skaitykite
- Bakongai
- Kongo civilizacija
- Portugalijos Vakarų Afrika
Nuorodos
- Deividsonas, B. (1961) Juodoji motina. Vilnius: Vaga.
| Kongo civilizacijos valstybės | |
|---|---|
| Bakongai: Kongas | Loangas | Kakongas | Ngojas | Sojas | Bateke: Teke | Mbundai: Ndongo | | | | Imbangalai: Kasandžė | Ovimbundu | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kongo Imperija, Kas yra Kongo Imperija? Ką reiškia Kongo Imperija?
Kongo imperija kikongo Kongo ya Ntotila istorine bakongu valstybe Vidurio Afrikoje dabartines Kongo Respublikos pietu Kongo Demokratines Respublikos vakaru Angolos siaurinese teritorijose Egzistavo nuo XIV a iki 1914 m Jos valdytos teritorijos sudare atskira Kongo civilizacijos kulturinį regiona Į siaures rytus nuo valstybes buvo Teke karalyste o į pietus mbundu valstybes Ndongo ir Kongo ya Ntotila Kongo imperijabuvusi imperija XV a 1914 m VeliavaLocation of KongasSostine Mbanza KongoValdymo forma monarchijaManikongo apie 1380 1420 Nimi ya Lukeni 1911 1914 Kiditu Manuel III Era Naujieji laikai Formavimasis XV a m Zlugimas 1914 m m Kongo civilizacijaBantu migracijaKongo imperija nuo XIII a Atsiskyrusios valstybes XV XIX a Ndongo Loangas Kakongas Ngojas Sojas Teke OvimbunduKolonijos XVIII XX a Portugalu Vakaru Af Portugalijos Kongas Belgijos Kongas Prancuzijos KongasXX XXI a karai Kongo IINepriklausomybe Angola Kongo Respublika KDRIstorijaĮkurimas Kongo imperijos istakos buvo nedideleje teritorijoje Kvilu upes slenyje į pietus nuo Kongo upes Cia susikure mazyte Mpemba Kasi valstybele su sostine Nsi Kvilu Si teritorija per Kongo imperijos istorija buvo laikoma sventa ir vadinama Kongo motina Apie 1375 m Mpemba Kasi valdovas Nimi a Nzima sudare sajunga su Mbata valstybe rytuose Apie 1400 m jo sunus uzkariavo maza valstybele Mvene Kabunga pietuose ir įkure nauja sostine Mbanza Kongo Tai laikoma oficialiu Kongo valstybes įkurimu Po Nimi a Lukeni valde keletas jo broliu veliau sostas atiteko jo sunui Pirmieji valdovai gana sparciai plete teritorijas uzimdami gretimas valstybeles kurios imperijoje įgydavo autonomija Tokiu budu Kongo imperija buvo savotiska konfederacija Tarp imperijos sudetiniu daliu buvo mPangu nKusu Vandu nSundi mBamba Vungu Kakongo Ngojo Kontaktai su portugalais Zoanas I Kongo manikongasKongo herbas sukurtas Afonso I laikais XV a pabaigoje Kongo imperija buvo galinga Afrikos valstybe turejusi hegemonija didelese teritorijose Jos valdovai manikongai tituluodavosi Kongo karalius ir mbundu viespats kas reiske kad jie turejo įtaka ir pietinese mbundu tautos teritorijose Valstybe intensyviai prekiavo su aplinkinemis tautomis ir svarbiausia preke cia buvo dramblio kaulas varis gelezis rafija keramika Karalysteje gyveno apie puse milijono gyventoju o sostineje buvo apie 100 tukst gyventoju 1482 m portugalu ekspedicija vadovaujama Diogo Kano pasieke Kongo pakrante ir tyrinejo Kongo zemupį Jis uzmezge santykius su manikongu tu metu valde Nimi a Lukeni anukas ir eme platinti krikscionybe Sis valdovas prieme nauja tikejima ir persikrikstijo Zoanu I Velesni valdovai irgi turejo portugaliskus vardus Karalius paskelbe krikscionybe valstybine religija Kongo valdovai uzmezge diplomatinius santykius su Portugalija ir karaliai vadino vienas kita broliu susirasinejo laiskais Manikongai sieke mokytis is Europos ir visuomet prasydavo atsiusti daugiau dvasininku knygu Taciau portugalus ilgainiui eme dominti tik vergai kuriu manikongai is pradziu mielai dovanodavo tai dazniausiai buvo karo belaisviai gaunami gausiu uzkariavimu laikais Įsteigus Portugalijos kolonija Brazilijoje vergu reikejo vis daugiau todel portugalai eme patys rengti grobiamuosius zygius o San Tome ir Prinsipe paverte vergu prekybos tasku Kongo valstybe daug mokesi is portugalu domejosi teise valdymu Valdovai vietos didikams suteike portugaliskus titulus sostine buvo pervardinta San Salvadoru 1596 m cia buvo įkurta vyskupyste taciau vyskupus turejo teise skirti tik portugalai o manikongas mokedavo dvasininkams atlyginima Tarptautiniai konfliktai XVII a Portugalu audiencija pas manikonga Iki XVII a Kongo ir portugalu santykiai buvo labai draugiski Kuomet 1568 m Konga uzpuole laukines jaka gentys is rytu portugalai atsiunte karine pagalba Uz tai jiems buvo leista įkurti Luandos miesta pietineje pakranteje mbundu zemese ir Kongas 1579 m padejo portugalams kovoti su Ndongo valstybe kuri pasipiesino siam zingsniui Taciau įkurus Luanda susidare uzuomazgos Portugalu Vakaru Afrios kolonijai kuri plete savo teritorijas pakranteje tapdama vis agresyvesne Ju uzkariavimai dabar grasino ne tik Ndongui bet ir pietinems Kongo teritorijoms į kurias kelesi nuo portugalu pabege vergai 1622 m Angolos karalystes gubernatorius panaudojo laukines imbangala gentis kad įsiverztu į Kongo imperijos pietus mBambos kunigaikstysteje jie laimejo mBumbi musį taciau veliau buvo isvyti Sis incidentas sukele neramumus portugalu tarpe ir gybernatorius buvo isvytas is salies Mazdaug nuo to laiko pasirode olandai kurie įsiverze į Angolos karalyste ir sieke sudaryti sajunga su vietos tautomis pries portugalus Sia sajunga inicijavo Ndongo karaliene kuri suvienijo Kongo ir olandu pajegas kovai pries portugalus ir 1647 m laimejo Kombi musį Taciau olandai nesieme veiksmu galutinai isvyti portugalus is salies todel sie sugrįzo su naujomis jegomis 1648 m ir isvijo olandus Kitas konfliktas tarp Kongo ir portugalu įvyko 1665 m kuomet manikongas sieke surasti naujus sajungininkus ispanu tarpe Konfliktas uzvire del regiono Kongo imperijos pietryciuose kuris buvo svarbus strategiskai Kongo prekyboje 1665 m abieju valstybiu kariuomenes įsiverze į svarbiausia regiono valstybele a ir siame musyje Kongo armija buvo sutriuskinta taciau Kongas issaugojo nepriklausomybe Po sio musio portugalams galutinai pavyko įsitvirtinti Kongo pietuose ir sunaikinti Ndongo valstybe Pilietinis karas 1665 1709 Kongo sostine Mbanza Kongo XVII a pabaigoje XVII a Kongo viduje irgi buvo daug neramumu Dauguma ju buvo nulemti to kad nebuvo nusistovejusiu valdovo paveldejimo taisykliu 1568 m pasibaigus dinastijai įsigalejo keletas kovojanciu klanu kanda tarp kuriu svarbiausi buvo ir siekusiu pasodinti į sosta savo atstovus Iki 1636 m dauguma valdovu atstovavo Kvilu klanui 1641 m į valdzia atejo vienas zymiausiu Kongo valdovu kuris įkure klana Kvilu ir Nsundi susivienijo į priesiska klana Mazdaug tuo metu vasalineje pajurio Sojo grafysteje į valdzia atejo Danielis da Silva remes Kimpanzu Tai inspiravo kruvina Sojo kara Garsija II visais budai bande pajungti Soja taciau si valstybe issaugojo naujai įgyta nepriklausomybe ir ekonomiskai augo Kongas desperatiskai paprase portugalu pagalbos ir portugalai 1670 m pasiunte kariuomene taciau buvo sutriuskinti Kitombo musyje Nuo 1665 m Kongo viduje vyko pilietinis karas kurio metu kovojo skirtingi klanai Nuo imperijos atskilo stipresnes kunigaikstystes 1678 m buvo sudegintas ir sugriautas Mbanza Kongo Nuo tada skirtingi klanai įkure tvirtoves ir rinko valdovus skirtingose vietose įsikure vakaruose į pietus nuo Sojo mBamboje su sostine Luvota įsikure rytuose a Lemba teritorijoje treciasis klanas kurį sudare pabegeliai is abieju klanu įsikure 1680 m Kibangu kalnuose į rytus nuo sostines 50 metu trukes pilietinis karas nusilpnino imperija prasidejo įvairus religiniai judejimai Vieno ju vadove buvo Kimpa Vita kuri sukure nauja krikscionybes atmaina pasak kurios Krikscionybe kilo Konge Kimpa Vita įsikure istustejusiame Mbanza Kongo mieste subure cia gausia zmoniu bendruomene įkure karalyste vadovaujama Pedro Konstantino da Silva 1706 m Kimpa Vita buvo sudeginta ant lauzo uz raganavima taciau sis poelgis priartino pilietinį kara prie pabaigos is Agua Rosada klano jau buvo pasiekes laimejimu vienydamas salį politinemis priemonemis 1709 m jis įzenge į Mbanza Kongo nugalejo Pedro Konstantino da Silva ir uzeme miesta Tai pabaige pilietinį kara Galutinai imperija buvo suvienyta apie 1716 m nustacius paveldejimo taisykles pagal kurias valdovas turejo buti renkamas pakaitomis is dvieju kimpanzu ir vieno kinlaza klanu Kongo pilietinis karas nualino salį Nors sostine ir valstybingumas buvo atstatyti salis niekuomet nebeprisikele Ja ekonomiskai aplenke pajurio bakongu valstybes tokios kaip Loangas Sojas Ngojas XVIII XIX a Po pilietinio karo buvo kruopsciai laikomasi paveldejimo tvarkos ir skirtingi klanai paeiliui keldavo savo kandidatus Is pradziu pakaitomis valde Kimpanzu ir siauriniai Kinlaza Taciau 1764 m Alvaras is pietiniu Kinlaza nuverte Kimpanzu valdova Pedra V Tai vel sukele neramumus salyje taciau Konge galutinai įsigalejo konkuruojantys dvieju Kinlaza klanu valdovai kurie valde iki pat nepriklausomybes netekimo Zlugimas 1839 m uzdraudus vergu prekyba keitesi Afrikos kolonizacijos principai Vis svarbesnes Kongo regione tapo tokios prekes kaip dramblio kaulas zemes riesutai kauciukas Tai keite valstybiu ekonomine struktura Labai vystesi pajurio valstybeles tuo tarpu Kongo imperija isgyveno vidiniu konfliktu ir sastingio dienas 1855 m kilo eilinis konfliktas del paveldejimo Cia vel įsikiso portugalai kurie tuo metu jau buvo uzkariave visas mbundu zemes pietuose ir plete savo teritorijas Portugalai pareme kandidata Pedra V uz tai gaudami is jo vasaliteto sutartį kuria Kongo imperija tapo Portugalijos vasale Sostineje San Salvadore buvo pastatyta portugalu tvirtove 1884 1885 m vykusioje Berlyno konferencijoje Europos valstybes pasidalijo Afrika įtakos sferomis Buvo nuspresta Kongo imperijos teritorija padalinti tarp triju valstybiu Portugalijos Belgijos vidurine dalis ir Prancuzijos siaurine dalis Portugalijai atiteko didziausia dalis su sostine San Salvadoru pasienyje kuri dabar sudaro siaurine Angolos teritorija Portugalai nominaliai paliko valdovu dinastija taciau 1914 m įvykus bakongu sukilimui manikongo institucija buvo panaikinta o Kongo imperija isnyko ValdymasFeodaline struktura Kongo provincijos 1648 m Manikongo atvaizdas Kongo imperija nuo pat pradziu buvo konfederacija sudaryta is keleto autonomisku daliu turejusiu savo valdovus Tu daliu kiekis ganetinai skiriasi pasak skirtingu saltiniu Vungu is karto į siaure nuo sostines Mbanza Kongo nKusu is karto į rytus nuo sostines mPemba į pietus nuo sostines Cia snekama sansala dialektu Portugalu vadinta markizatu mBata teritorija į rytus Cia snekama ndibu dialektu nSundi teritorija į siaure Cia snekama sundi dialektu Portugalu vadinta kunigaikstyste nSoyo teritorija į vakarus pasiekianti jura kur buvo Sojo uostas Kaip ir Pemboje snekama sansala dialektu Portugalu vadinta zeme mBamba pieciausia teritorija į pietus nuo Pembos ir Sojo Cia snekama musikongo dialektu Portugalu vadinta kunigaikstyste mPangu ryciausia teritorija į rytus nuo Batos Cia snekama ntandu dialektu Portugalu vadinta markizatu Keletas kitu teritoriju buvo irgi svarbios bet ilgainiui atsiskyre kaip nepriklausomos valstybes dVandu buvo į rytus nuo Bambos į rytus nuo Vandu buvo zombo dialekto teritorijos kur susikure daug smulkiu valstybiu Zymiausia ju Kakongas Ngojo vojo dialektto teritorijos siaures vakaruose į siaure nuo Kongo upes Loangas vili dialekto teritorijos siaureje Enfelo pietuose Kongo dia Nlaza toli rytuose XVII a inkorporuota į imperija į Batos provincija Administravimas Kongo imperijoje visa valdzia priklause karaliui manikongui kurio įpedinystes taisykles nebuvo grieztos Dazniausiai manikongas buvo renkamas is keleto įpediniu ir rinkimuose dalyvaudavo vasalines karalystes sritys Valdyme manikongas remdavosi daugybe valdininku tarp kuriu buvo ir ministrai rupinesi skirtingomis sritimis Vasalines kunigaikstystes ir markizatai turejo valdovus kuriuos teise skirti turejo manikongas taciau tam tikrais atvejais si valdzia buvo apribota Isskirtines teises turejo Batos valdovai Vienas svarbiausiu Kongo administraciniu vienetu buvo vene valdomos avene Kiekvienas ju turejo didesne gyvenviete vadinama mbanza ir mokejo kasmetinius mokescius valdovui Smulkiausias administracinis vienetas buvo kaimas vata libata kuriam vadovaudavo seniunas nkuluntu Taip pat skaitykiteBakongai Kongo civilizacija Portugalijos Vakaru AfrikaNuorodosVikiteka Kongo imperija vaizdine ir garsine medziagaDeividsonas B 1961 Juodoji motina Vilnius Vaga Kongo civilizacijos valstybesBakongai Kongas Loangas Kakongas Ngojas Sojas Bateke Teke Mbundai Ndongo Imbangalai Kasandze Ovimbundu