| Kleboniškio bunkeriai | |||
|---|---|---|---|
| Kleboniškio bunkeriai | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kauno rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Karmėlavos seniūnija | ||
| Plotas | 216 620 m² (sekyklos) | ||
| Naudotas | apie 1914-1915 m. | ||
| u. k. 48873 | |||
Kleboniškio bunkeriai – Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio gynybiniai įtvirtinimai, esantys Kauno miesto ir rajono savivaldybių paribyje, Naujasodyje, Kleboniškio miške, apie 0,5–1 km į šiaurės rytus nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 0,6 km į pietvakarius nuo Naujasodžio piliakalnio. Iš Kauno patogiai pasiekiami dviračių ir pėsčiųjų taku nuo Kleboniškio pėsčiųjų viaduko per magistralę. Įtvirtinimai įrengti apie 1914-1915 m. kalvotame miškingame reljefe.
2024 m. vienuolikos gynybinių įtvirtinimų, vadinamųjų vagonečių-sekyklų kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, suteikiant regioninio reikšmingumo lygmenį. Užima 216 620 m² plotą, kurį maždaug per pusę skiria nuo viaduko į Narėpus vedantis dviračių ir pėsčiųjų takas: 5 stebėjimo postai kairėje, šeši – dešinėje. Tai vienas kompleksiškiausiai išlikusių ir konstrukcijos požiūriu retų Kauno tvirtovės lauko fortifikacijos paveldo pavyzdžių.
Istorija
Dabartinės Eigulių vandenvietės teritoriją prie Neries praeityje užėmė kareivinės, kuriose stovėjo Rusijos imperijos kariuomenės Muravjovo dragūnų pulkas. Priešingoje kelio pusėje, Kleboniškio miško gilumoje buvo įsikūrusi karininkų gyvenvietė. Šiame miške driekėsi pirmosios Kauno tvirtovės prieigos, kur buvo numatyta fortų žiedo gynyba. Vadavietę turėjo saugoti įbetonuoti kulkosvaidžių lizdai, išplėtota apkasų sistema, sujungta su blindažais.
Prasidėjus karui tvirtovėje paskelbta mobilizacija ir pradėta skubiai rengtis karo veiksmams. 1914 m., be kitų, Kleboniškyje buvo statomi improvizuoti stebėjimo punktai. Tam tikslui panaudotos kilnojamos apverčiamos vagonetės, likusios nuo planinių siaurojo tvirtovės geležinkelio statybos darbų. Tai atviri metaliniai karučiai ant bėgių, skirti vežioti statybinėms medžiagoms. Labai panašios arba analogiškos konstrukcijos vagonetes gamino bent dvi įmonės - vokiečių „Orenstein & Koppel“ bei Liuksemburge veikusi įmonė „Usine Massard“.
Trylika vagonečių-sekyklų, susietų dantytos formos apkasų linija, buvo išdėstyta palei tuometinio kelio trasą (dabar Šlaito gatvė), vedančią iš Kleboniškio Kauno kryptimi. Viena vagonetė-sekykla įrengta atskirai nuo įtvirtinimų grupės, ant aukšto Neries šlaito, nuo kurio apžvelgiamos šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptys. Vagonetės-sekyklos nebuvo panaudotos karo metu. 1935 m. Lietuvos kariuomenė atliko jų inventorizaciją. Tuomet suskaičiuota ir aprašyta 14 vagonečių. Mūsų dienas pasiekė vienuolika: dvi yra dingusios, o iš atskirai, ant upės skardžio įrengtos sekyklos likę tik fragmentai. Metalo vagonetės įgilintos į žemę, jos pusiau cilindrinės formos, apsaugotos betono sluoksniu, kuriame išpjautos stačiakampės, horizontaliai pailgos sekimo angos.
Nėra nustatyta, kurios kariuomenės inžinieriai Kleboniškio miške įrengė šią įtvirtintą poziciją su vagonetėmis. Tai galėjo būti Rusijos karių darbas, atliktas besiruošiant atremti artėjančias vokiečių pajėgas. Tuo tarpu kaizerinės Vokietijos kariai, užėmę tvirtovę, ėmėsi jos stiprinimo darbų. Besitikėdami rusų bandymų sugrįžti į tvirtovę, jie galėjo pasistatyti įtvirtinimus Kleboniškio linijoje. Modernizuodami Kauną supusį fortų žiedą, rusai buvo numatę Kleboniškio miške statyti Naujasodžio fortą, kuris nebuvo pastatytas dėl prasidėjusios skubios mobilizacijos. Galima daryti prielaidą, kad nespėję pastatyti forto rusai netoliese įrengė minimus lauko įtvirtinimus.
Kiti įtvirtinimai
Kleboniškio miške seniau stovėjo keturi bunkeriai, tačiau apie 1956 m. vienas iš Kauno valdžos vadovų liepė susprogdinti bunkerius. Kai kurių buvusių antžeminių įtvirtinimų, virtusių betono luitais, liekanos gerai išlikusios, aptinkamos miško dalyje arčiau automagistralės, prie Muravos sankirtos su keliu į Karmėlavą. Šie statiniai vietinių dar vadinami „dzotais“. Šalia jų praeina aukštos įtampos elektros perdavimo linija, telkšo trejetas nedidelių, tankiai vandenžolėmis apžėlusių tvenkinių.
- Krūmokšnių supami dzotai
- Vienas išlikusių dzotų
Taip pat skaitykite
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kleboniškio bunkeriai, Kas yra Kleboniškio bunkeriai? Ką reiškia Kleboniškio bunkeriai?