55 43 16 š pl 21 08 08 r ilg 55 7210 š pl 21 1355 r ilg 55 7210 21 1355 Klaipėdos geležinkelio stotisStotis 2017 m vasar

55°43′16″š. pl. 21°08′08″r. ilg. / 55.7210°š. pl. 21.1355°r. ilg. / 55.7210; 21.1355

Klaipėdos geležinkelio stotis

Stotis 2017 m. vasarą: senasis pastatas kairėje, naujasis – dešinėje

Adresas

Klaipėda, Priestočio g. 1

Atidaryta

1875 m.

Peronų sk.

2

Aptarnaujanti įmonė

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Žemėlapiai

Retromap.ru

Nuotraukos

Railwayz.info

Aplinkinės stotys ir stotelės

Paaiškinimai

km

↑ KRETINGA ↑

Giruliai

3,5

Pauostis

3,3

KLAIPĖDA

5,1

3,5

Rimkai

↓ PAGĖGIAI ↓

Klaipėdos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vakarų Lietuvoje, Klaipėdos centre, Priestočio g. 1, į šiaurę nuo Senamiesčio. Geležinkelio mazgas, labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos traukinių stotis. Traukinių linija yra labai svarbi jūreivystės kompanijoms, iš Klaipėdos traukinių vagonais yra gabenama daug pramonės ir tranzitinių krovinių į kitus Lietuvos miestus bei kitas valstybes. Stotis priklauso aukščiausiajai klasei, joje stoja keleiviniai traukiniai Klaipėda–Radviliškis, Klaipėda–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda. Per stoties kelyną ir Priestočio gatvę pastatytas Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, pritaikytas visų grupių gyventojų, dviratininkų judėjimui. Į pietus nuo šios stoties anksčiau veikė Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis.

Klaipėdos geležinkelio stoties pastatų kompleksą sudaro du sujungti statiniai:

senasis stoties pastatas – geltonų plytų klasicistinio stiliaus dviejų aukštų su dvišlaičiu stogu pastatas, pastatytas 1881 m., paveldo objektas (unikalus Nr. 2486); pastatui būdinga plytų stiliaus architektūra;
naujasis stoties pastatas – raudonų plytų traukinių stoties priestatas, pastatytas 1983 m. Šiuo metu Klaipėdos geležinkelio stoties pagrindinė būstinė yra įsikūrusi šiame priestate, o senasis yra privatizuotas, jame veiklą vykdo maitinimo įstaiga ir komercinės paskirties įmonės.

Į rytus nuo stoties rūmų stovi paminklinis garvežys „L1160“, pagamintas 1949 m. Brianske, Lietuvoje naudotas 1949–1976 m., 2007 m. įrašytas į LR kultūros paveldo registrą. Ant stoties yra atminimo lenta iš čia 1948–1951 m. ištremtų Klaipėdos miesto ir jo apylinkių gyventojų atminimui (skulptorius Jonas Jagėla), įrengta 2016 m. gegužės 12 d. Prie stoties pastatyta skulptūra „Atsisveikinimas su Tėvyne“ (skulptoriai – L. ir R. Janišovskiai), dar vadinamas tiesiog „Atsisveikinimu“.

Istorija

1872–1875 m. buvo nutiestas Tilžės–Klaipėdos geležinkelis – birželio 1 d. atidarytas Klaipėdos–Pagėgių, o spalio 1 d. ir Pagėgių–Tilžės atkarpa. 1875 m. atidaryta Klaipėdos stotis, mieste iškilo geležinkelio stoties pastatas, priešais geležinkelio stotį suplanuota ir išgrįsta pirmoji miesto reprezentacinė aikštė (joje vykdavo garbingų svečių sutiktuvės ir palydos). Traukinių linijos buvo nutiestos ir kartu įrengta visa būtinoji infrastruktūra už 5,8 mln. Prūsijos talerių. Traukiniai pradėjo kursuoti 1878 m. Pirmieji reisai buvo krovininiai, buvo gabenama mediena ir žuvis maršrutais Klaipėda–Šilutė, Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai.

1876 m. balandžio 1 d. atidaryta 1,1 km atkarpa nuo stoties link Danės upės (vok. Memel–Dangefluß), lapkričio 22 d. – 2,1 km link Klaipėdos žiemos uosto (vok. Memel–Winterhafen), 1892 m. lapkričio 1 d. atidarytas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis (21 km). Taip susiformavo Klaipėda kaip geležinkelio mazgas.

1897–1898 m. traukinių tvarkaraštis byloja, kad iš Klaipėdos į Tilžę keleiviniai traukiniai kursuodavo keturis kartus per dieną. Sąstatai buvo sudaryti iš keturių klasių vagonų, vakare pirmaklasis vagonas nebevažiuodavo. Kelionė trukdavo dvi su puse valandos, pirmas reisas iš Klaipėdos išvykdavo naktį 3 val. 37 min. Jei tuo pirmuoju traukiniu keliauti iki Įsruties ir, šioje stotyje palaukus nuo 7 val. 13 min. iki 10 val. 10 min., buvo galima įsėsti į traukinį „Courierzug 1“ ir pasiekti Berlyną (atvykimas 5 val. 30 min. ryte). Nuo 1895 m. iš Įsruties keleiviai jau važiuodavo greituoju traukiniu D 1/2. 1905 m. gegužės 1 d. pradėti tiesioginiai traukinių maršrutai Klaipėda–Berlynas, kurie 830 km ruožą pasiekdavo per 13 valandų.

XIX–XX a. sandūroje Klaipėdos stoties svarba augo. Jei 1895 m. stoties krovinių bendra suma siekė 57,5 tūkst. tonų, tai 1900 m. – 100 tūkst., 1908 m. – 170 tūkst., o 1912 m. – 203 tūkst. tonų. Panašiai didėjo ir keleivių srautai: 1893 m. iš stoties išvyko 70 tūkst., 1908 m. – 140 tūkst., 1913 m. – 181 tūkst. keleivių. XX a. pradžioje nutiestas Klaipėdos siaurasis geležinkelis, kuriam į pietus nuo Klaipėdos geležinkelio stoties pastatyta Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis, aptarnavusi miestą ir apylinkes.

XX a. tarpukariu kursavo tiesioginio susisiekimo vagonas Klaipėda–Berlynas (nukeliauti į Vokietijos sostinę buvo galima per 15 valandų). Apie 1930 m. į Klaipėdos stotį perkeltas išmontuotas Šilutės geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, tarnavęs pėsčiųjų judėjimui Klaipėdos stotyje iki 2009 m. Nugriauta santvarinė konstrukcija, kaip technikos paveldas, palikta saugojimui stoties aikštelėje.

2002 m. Klaipėdos miesto jubiliejaus proga aikštėje prie stoties pastatyta skulptūra „Atsisveikinimas“, jos iniciatoriai – išeiviai iš Klaipėdos krašto.2016 m. atidengta atminimo lenta tremtiniams.

Susisiekimas

Reisai iš Klaipėdos:

Iš Klaipėdos traukinių stoties šiuo metu yra vykdomi 12 reisų:

5 reisai (pirmos ir antros klasės greitieji traukiniai) – maršrutu Klaipėda–Vilnius;
2 reisai (trečios klasės dyzeliniai traukiniai) – maršrutu Klaipėda–Radviliškis.
5 reisai (trečios klasės dyzeliniai traukiniai) – maršrutu Klaipėda-Šilutė

Nuo 2016 m. vasaros maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius pradėjo važinėti nauji, modernūs 2016 m. Lenkijoje pagaminti traukiniai PESA 730 ML. Traukiniuose vietos 1 ir 2 klasės. Nuo 2018 m. spalio atnaujintas keleivinių traukinių maršrutas Klaipėda–Šilutė.

Atvykimas į stotį:

Į Klaipėdos geležinkelio stotį atvykti galima naudojantis Klaipėdos viešuoju transportu, autobusais:

Nr. 1 – iš autobusų stoties į Vakarų Laivų Gamyklą (VLG);
Nr. 8 – iš pietinių miesto rajonų į autobusų stotį;
Nr. 15 – iš pietinių miesto rajonų, miesto ligoninės;
Nr. 15A – iš Kalotės gyvenvietės į autobusų stotį, pietinius rajonus;
Nr. 25 – iš Jokūbavo gyvenvietės į autobusų stotį.
Nr. 28 – iš Šernų sodų, pietinių miesto rajonų.
Nr. 41 – iš Dituvos sodų.

Galerija

Traukinys Klaipėdos geležinkelio stotyje 2012 m.
Klaipėdos geležinkelio stoties kelynas
Stotis nuo gatvės pusės
Stotis nuo perono pusės
Lokomotyvas „L1160“ – paminklas Klaipėdos geležinkelio stotyje
Stoties garvežio informacinė lentelė
Skulptūra „Atsisveikinimas“, pastatyta priešais Klaipėdos stotį 2002 m.

Šaltiniai

Vikiteka: Klaipėdos geležinkelio stotis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49
Traukinių išvykimai iš stotelės Klaipėda. (Stops.lt)
Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Garvežio L1160 paminklinė lentelė
Klaipėdos miesto paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).
"Atsisveikinimas". Uostas.info (tikrinta 2025-03-08).
Sculpture „Atsisveikinimas“ („The Farewell“). Krastogidas.lt (tikrinta 2025-03-08).
Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9
Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 30-31 psl.
Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 32-33 psl.
Winterfahrplan 1897 // Memeler Dampfboot, Nr. 11 – November 1972, S. 207
Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 92
Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91
L. Sochaczewer. Memel der Hafen von Litauen. – Berlin, 1918. // psl. 47–48
„Klaipėdos stoties pėsčiųjų tiltas (demontuotas)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Strakauskaitė, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 44 p. ISBN 9986-830-82-6.

[1] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49

[2] Traukinių išvykimai iš stotelės Klaipėda. (Stops.lt)

[3] Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

[4] Garvežio L1160 paminklinė lentelė

[5] Klaipėdos miesto paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).

[6] "Atsisveikinimas". Uostas.info (tikrinta 2025-03-08).

[7] Sculpture „Atsisveikinimas“ („The Farewell“). Krastogidas.lt (tikrinta 2025-03-08).

[bufe-8] Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9

[9] Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[10] Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 30-31 psl.

[11] Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 32-33 psl.

[12] Winterfahrplan 1897 // Memeler Dampfboot, Nr. 11 – November 1972, S. 207

[13] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 92

[14] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91

[15] L. Sochaczewer. Memel der Hafen von Litauen. – Berlin, 1918. // psl. 47–48

[16] „Klaipėdos stoties pėsčiųjų tiltas (demontuotas)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[17] Strakauskaitė, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 44 p. ISBN 9986-830-82-6.